Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovui M. H. J. A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą byloje teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti jos ir atsakovo M. H. J. A. B. santuoką, sudarytą 2011-09-14 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje dėl atsakovo kaltės;

- palikti ieškovei jos pavardę „S.“;

- nustatyti nepilnamečių vaikų N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., ir S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d., gyvenamąją vietą su motina P. S.;

- priteisti iš M. H. J. A. B., gim. 1982 m. spalio 31 d., nepilnamečių vaikų N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., ir S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d., išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 150 Eur iki vaikų pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti P. S..

Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. susituokė Jungtiniuose Arabų Emyratuose su šios šalies piliečiu – atsakovu. Santuoka įregistruota Lietuvoje, Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje šalys susilaukė dviejų vaikų: 2012 m. balandžio 24 d. gimė dukra N. A. B., 2013 m. kovo 23 d. gimė sūnus S. A. B.

Atsakovas kaip sutuoktinis iš esmės pažeidė savo pareigas. Santuokos metu pasikeitė atsakovo elgesys. Jis vengė leisti laiką su šeima, laisvalaikį leido su draugais, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, vaikais domėjosi minimaliai, atsisakydavo su jais kartu išeiti į viešas erdves. Atsakovas neleido ieškovei vesti vaikų į lauką, šalia namų esantį miesto parką, ribojo jos bendravimą su motina, neleido išvykti su vaikais aplankyti Lietuvoje gyvenančių senelių, giminių, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą. Atsakovas nuolat kėlė nepagrįstas pavydo scenas, laikė ieškovę laisvo elgesio moterimi, nes ji yra europietė, vadino ją ruse. Konfliktų metu atsakovas mėgindavo ieškovei suduoti, ieškovė stengėsi smūgių išvengti. Atsakovui nuolat žeminant ieškovės orumą, nepagrįstai ribojant jos laisvę priimti sprendimus kasdieniniais gyvenimo klausimais, auklėti vaikus ir nesutinkant ieškoti bendro sutarimo, ieškovė inicijavo skyrybų procedūrą. Atsakovas melavo skyrybų konsultantams, kad jis dės pastangas išsaugoti šeimą, neigė savo kaltą elgesį santuokoje. Susitaikymui skirtu terminu sutuoktiniai nesusitaikė, santykiai dar labiau pablogėjo. Atsižvelgdama į tai, kad ji yra užsienietė, o ieškovas yra Jungtinių Arabų Emyratų pilietis, policijos pareigūnas, į tai, kad atsakovas nuolat tai pabrėžė ir grasino atimti iš ieškovės vaikus, o ją išsiųsti iš šalies, ieškovė, bijojo tęsti skyrybų procesą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, todėl su atsakovu sudarė sutartį, pagal kurią atsakovas sutiko leisti ieškovei išvykti su nepilnamečiais vaikais į Lietuvą atostogauti. 2015 m. liepos mėnesį, prieš kelionę į Lietuvą, atsakovas sukėlė konfliktą dėl ieškovės ir vaikų kelionės į Lietuvą, kurio metu sužalojo ieškovę, trenkdamas jai į veidą ir praskeldamas lūpą, spirdamas koja į šlaunį ir padarydamas kraujosruvą. Atsakovas smurtavo dukters akivaizdoje. Ieškovė pasislėpė nuo atsakovo tualete, kvietė policiją, kuri jai pagalbos nesuteikė. Po konflikto ieškovę su vaikais į savo namus išsivežė ieškovės motina, kur buvo padarytos ieškovės sužalojimą patvirtinančios nuotraukos.

Ieškovė atvyko į Lietuvą 2015 m. rugpjūčio 15 d. Baigiantis atostogų laikui atsakovas pradėjo grasinti ieškovei, jos motinai, kad kaltins ieškovę neištikimybe, tęs skyrybų procesą Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir paims iš ieškovės vaikus. Bijodama, kad atsakovas realizuos savo grasinimus ieškovei ir jos nepilnamečiams vaikams, ieškovė nusprendė likti Lietuvoje. Atsakovas nutraukė ryšį su ieškove ir vaikais, neatsako į ieškovė siunčiamas žinutes, vaikų video įrašus, foto nuotraukas, neteikia išlaikymo šeimai. Ieškovė gyvena iš savo gaunamų darbo pajamų, senelių paramos. Atsakovo elgesys dėl santuokos nutrūkimo yra kaltas, todėl ieškovė prašo nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė nepripažįsta, kad yra jos kaltė dėl santuokos iširimo. Ieškovė yra musulmonė, laikėsi tikėjimo reikalavimų, keliamų ištekėjusiai moteriai ir juos priėmė. Ieškovė nesilankė jokiose ištekėjusiai moteriai nepriimtinose vietose, tokiose kaip naktiniai klubai. Jos elgesys šeimoje buvo tinkamas, pagrindo atsakovo pavydui, smurtavimui nebuvo. Jungtiniai Arabų Emyratai yra sparčiai besivystanti, modernios visuomenės šalis, kuriose moterys turi įvairias teises, kurias atsakovas nepagrįstai apribojo, taip pažeisdamas net tik ieškovės, bet ir jos nepilnamečių vaikų teises ir interesus.

Šalių nepilnamečiai vaikai N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., ir S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d., gyvena su ieškove. Ieškovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams augti, lavintis, ilsėtis. Ieškovė juos prižiūri, auklėja, teikia išlaikymą. Ieškovė mano, kad atsakovo elgesys su vaikais santuokos metu, smurtavimas prieš ieškovę vaikų akivaizdoje rodo, kad atsakovas nesuinteresuotas rūpintis vaikais, dalyvauti jų auklėjime. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja.

Atsakovas neteikia vaikams išlaikymo nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, todėl ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikams iš atsakovo. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) administratore, gauna minimalų darbo užmokestį. Ieškovė neturi jokio turto. Ieškovės žiniomis, atsakovas yra policijos pareigūnas, jo darbo užmokesčio pajamos yra apie 4000 Eur per mėnesį, atsakovas nuosavybės teise turi automobilį, iki ieškovei išvykstant į Lietuvą, atsakovas mokėjo kredito įmokas bankui už iki santuokos sudarymo asmeniniams poreikiams paimtą paskolą. Atsakovas gyvena tėvų namuose, kitų išlaikytinių vaikų neturi, gaunamas pajamas naudoja savo poreikiams tenkinti. Vaikų išlaikymui per mėnesį reikia skirti apie 300 Eur kiekvienam: maistui, vitaminams, papildams – 100 Eur, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims – 100 Eur, žaislams, ugdymo priemonėms, vaikų darželiui – 100 Eur. Ieškovė gali skirti po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Pusę vaikų išlaikymui reikalingos sumos – po 150 Eur kiekvienam – ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovas prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 200 Eur, atsižvelgiant į tai, kad vaikų poreikiai didėja, išaugo minimalios mėnesio algos dydis.

Šalys neturi santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų.

Atsakovas M. H. J. A. B. teismo posėdyje nedalyvauja. Atsakovo gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Procesiniai dokumentai atsakovui tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai per diplomatinius kanalus neįteikti.

Atsakovo kuratorė atsiliepime į ieškinį (II t. b. l. 2-4) ir teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti „S.“ pavardę, atsakovui palikti „A. B.“ pavardę, nepilnamečių vaikų N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., ir S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 120 Eur iki jų pilnametystės. Kuratorė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų preziumuoti ar nustatyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo kuratorė mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus kultūrinius skirtumus ir papročius, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, sudarydama santuoką su užsieniečiu, turėjo suprasti, kad gali būti suvaržytos jos, kaip ištekėjusios moters, teisės. Siekiant nepakenkti įprastinėms nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygoms, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Tačiau atsakovo kuratorė prašo mažinti priteistino išlaikymo vaikams dydį, nes nei kuratorei, nei teismui nėra žinoma tikroji ir faktinė atsakovo turtinė padėtis, ją patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra. Kuratorė sutinka, kad nesant duomenų apie sutuoktinių santuokoje įgytą ir Lietuvos Respublikoje registruotą kilnojamąjį ar kitos rūšies turtą, klausimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo negali būti sprendžiamas.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 74-75), kad sutinka su ieškinio reikalavimais dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo priteisimo iš atsakovo, kurią teismo posėdžio metu palaikė skyriaus atstovė.

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Civilinio kodekso 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Byloje nustatyta, kad P. S. ir M. H. J. A. B. susituokė Jungtinių Arabų Emyratų Dubajaus Šarijos teisme 2011 m. rugsėjo 14 d., liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. birželio 10 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b. l. 11,79,119,122). Ieškovė su atsakovu augina dukrą N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., ir sūnų S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d. (I t. b. l. 12,13). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai gyvena atskirai nuo 2015 m. rudens, ieškovei su vaikais išvykus iš Jungtinių Arabų Emyratų į Lietuvą ir joje likus. Nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovė savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamą vietą deklaravo Panevėžyje (I t. b. l. 22). Vaikai nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. lanko Panevėžio m. esantį lopšelį-darželį (I t. b. l. 24). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad santuokos metu atsakovas nedėjo pastangų saugoti šeimą, tinkamai rūpintis ja. Ieškovė bandė spręsti santuokoje kilusias problemas, tikėjosi išsaugoti šeimą. Ieškovė nebegrįžo į Jungtinius Arabų Emyratus, kuriuose gyveno po santuokos sudarymo tik tuomet, kai atsakovui grasinant ieškovei smurtu ir jį naudojant, grasinant paimti iš jos mažamečius vaikus, suprato, kad nepavyks išspręsti problemų su sutuoktiniu dėl tolimesnio gyvenimo santuokoje. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais apie atsakovo elgesį, buvusį santuokos metu, jo naudotą fizinį bei psichologinį smurtą. Be to, atsakovas nesirūpina šeima, neišlaiko nepilnamečių vaikų, nedalyvauja jų auklėjime ir jais nesirūpina daugiau kaip vienerius metus laiko. Nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad šalių santuoka iširusi, atsakovui iš esmės pažeidus sutuoktinio pareigas vienas kitą gerbti, būti lojaliam, remti sutuoktinę materialiai ir moraliai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis), sutuoktinio pareigas vaikams (CK 3.30 straipsnis). Ieškovė nurodo nenorinti atkurti santuokos su atsakovu, prašo ją nutraukti. Byloje nenustatytas priešingas teisei, moralei ieškovės elgesys santuokoje. Ieškovė yra musulmonė, kuriai žinomi reikalavimai, keliami ištekėjusiai moteriai. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė pažeidė kokias nors santuokoje jai nustatytas pareigas, kad jos elgesys buvo nesuderinamas su moters elgesiu santuokoje. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo palikti jos pavardę, atsakovo nuomonė šiuo klausimu teismui nėra žinoma. Atsakovo kuratorė neprieštarauja reikalavimui, todėl nutraukus santuoką ieškovei paliktina jos turima „S.“ pavardė, o atsakovui – „A. B.“ pavardė (I t. b. l. 11).

Ieškovė su nepilnamečiais vaikais: dukra N. A. B. ir sūnumi S. A. B. gyvena ieškovės močiutei priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo, lavinimo ir poilsio sąlygos. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pritariama ieškovės reikalavimui nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Teismui nežinoma atsakovo nuomonė šiuo klausimu, atsakovas su vaikais negyvena, jo gyvenimo sąlygos nežinomos, atsakovo ryšys su vaikais yra nutrūkęs ieškovei išvykus gyventi į Lietuvą ir atsakovui nelankant vaikų bei jais nesirūpinant. Ieškovė rūpinasi vaikais, nori, kad vaikai gyventų su ja, teismo nuomone, toks ieškovės reikalavimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl nepilnamečių N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., ir S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d., gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina P. S..

Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais, todėl klausimas dėl bendravimo tvarkos nespręstinas.

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia pastovaus ir reikiamo dydžio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovė nurodo, kad minimaliam vaikų išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 Eur kiekvienam, atsakovo teiktina išlaikymo dalis – pusė šios sumos. Ieškovė pagal išgales prisideda prie vaikų išlaikymo, tam skiria gaunamas lėšas. Ieškovės nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga suma per mėnesį yra protinga ir reikalinga užtikrinti minimalius vaikų poreikius. Vaikai auga, jų įprastines pragyvenimo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, lavinimui, sveikatos priežiūrai.

Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), ieškovės darbo užmokestis minimalus. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (I t. b. l. 14), VĮ „Regitra“ duomenimis, registruotino kilnojamojo turto taip pat neturi (I t. b. l. 16). Bylos duomenimis, atsakovas Lietuvoje turto neturi (I t. b. l. 14,16). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra policijos pareigūnas, gauna pastovias pajamas, apie 4000 Eur per mėnesį, nuosavybės teise turi transporto priemonę. Ieškovė ir atsakovas turi du išlaikytinius nepilnamečius vaikus, bylos duomenimis, atsakovas kitų, be šalių nepilnamečių vaikų, išlaikytinių neturi. Daugiau duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nenustatyta atsakovui jų neteikiant. Nors atsakovo kuratorė nesutiko su ieškovės nurodyta atsakovo gaunamų pajamų suma, tačiau nesutikimą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Įvertinus vaikų tėvų turtinę padėtį – gaunamas pajamas, jų reguliarumą, išlaikomų asmenų skaičių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ir atsakovas yra jauni, darbingo amžiaus žmonės, nepilnamečiai vaikai auga ir jų poreikiai nuolat didėja, pripažintina, kad šalys prie N. A. B. ir S. A. B. išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sąžiningai siekęs užtikrinti savo nepilnamečių vaikų turtines teises į išlaikymą, pagal išgales prisidėtų prie vaikų kasdieninių ir nenumatytų poreikių tenkinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., ir S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2015 m. lapkričio 10 d. iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnių 1, 3 dalys, 3.200 straipsnis, 3.201 straipsnio 1 dalis). Ieškovės nurodyta vaikų išlaikymui reikalinga suma yra protingo dydžio, vaikai yra mažo amžiaus, todėl pripažintina, kad išlaikymo dydis atitinka jų poreikius. Didesnės vaikų poreikiams patenkinti reikalingos sumos ieškovė nepagrindė.

Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su motina, todėl ieškovė paskirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Byloje nenustatyta, kad šalys turi dalintiną santuokoje įgytą turtą, todėl turto dalinimo klausimas byloje nesprendžiamas.

Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro: 16,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (b. l. 1), 41 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis (b. l. 9), 800 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 400 Eur ieškovės patirtos kuratoriaus samdymo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas visiškai, ieškovė prašo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo, prašymas tenkintinas. Iš atsakovo priteistinos visos procese patirtos bylinėjimosi išlaidos: 16,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos - valstybei (CPK 88, 96 straipsniai), 1241 Eur - ieškovei.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270, 784 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. H. J. A. B., gim. 1982-10-31, Vilniaus miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje 2014 m. birželio 10 d. įregistruotą (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), Jungtinių Arabų Emyratų Dubajaus Šarijos teisme 2011 m. rugsėjo 14 d. sudarytą santuoką, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. H. J. A. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo P. S. palikti pavardę „S.“, M. H. J. A. B. palikti pavardę „A. B.“.

Nepilnamečių vaikų N. A. B., gim. 2012 m. balandžio 24 d., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23 d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina P. S..

Priteisti iš atsakovo M. H. J. A. B., gim. 1982-10-31, išlaikymą nepilnametei N. A. B., gim. 2012m. balandžio 24d., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. H. J. A. B., gim. 1982-10-31, išlaikymą nepilnamečiui S. A. B., gim. 2013 m. kovo 23d., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečių N. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. A. B., a .k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti motiną P. S.

Priteisti iš atsakovo M. H. J. A. B., gim. 1982-10-31, ieškovei P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1241 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. H. J. A. B., gim. 1982-10-31, į Lietuvos valstybės biudžeto pajamas 16,92 Eur (šešiolika eurų 92 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.