- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- e2-621-186/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02595-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijos veiksmais, atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. T. pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 2 529 520 Eur turtinės žalos ir 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovui nustatė 30 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas išaiškino ieškovo pareigą aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką (reikalavimą) bei faktinį pagrindą (ieškinio reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes). Teismas nurodė, kad ieškovas aiškiai nenurodė, kaip jo reikalavimas yra susijęs su, jo manymu, neteisėtais Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų ir kitų darbuotojų veiksmais, kodėl šie veiksmai yra neteisėti, nenurodė priežastinio ryšio, neargumentavo ir jokiais įrodymais nepagrindė žalos dydžio. Teismas taip pat nurodė, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, bei tai, kad ieškovas nurodė netinkamą atsakovės Lietuvos valstybės atstovą.Ieškovas per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovo L. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį valstybei dėl žalos atlyginimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovui.Teismas konstatavo, kad ieškovas pašalino nutartyje nurodytą trūkumą dėl netinkamo atsakovo atstovo įtraukimo. Teismas sutiko, kad ieškovas neturi mokėti žyminio mokesčio byloje dėl žalos atlyginimo pagal ieškinį dėl procesinių prievartos priemonių taikymo. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovas nepašalino kitų ieškinio trūkumų, t. y. patikslintame ieškinyje vis tiek nepateikė aiškių argumentų dėl žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio. Ieškovas nurodo, kad buvo tyčia areštuotos jo akcijos, kad teisėjas kartu su bendrininkais siekė užkirsti galimybę pritraukti investuotojus į ieškovo įmonių vykdomus nekilnojamojo turto projektus, tyčia siekė sužlugdyti įmonių vykdomus komercinės paskirties žemės sklype nekilnojamojo turto komercinio projekto vystymo darbus, kuriuos vykdant bei įvykdžius ieškovas pagrįstai tikėjosi gauti pajamų. Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl teisėjo neteisėtų veiksmų sutriko palūkanų už kreditą mokėjimas bankui, pradėta bankroto byla, ieškovas prarado už žemės sklypą sumokėtą pinigų sumą, prarado galimybę gauti pajamas iš verslo partnerių (daugiau nei 1 400 000 Eur) ir prarado nekilnojamąjį turtą, kurio rinkos vertė daugiau nei 1 129 518 Eur. Ieškovui dėl sugadintos reputacijos ir prarasto prestižo padaryta neturtinė žala. Tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų ar argumentų apie kokias nors konkrečias įmones, apie kokius nors investicinius projektus ar apie verslo partnerius. Ieškovas neįvardijo ir nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kuriais jis grindžia žalos atsiradimą ir jos dydį (CPK 135 str. 1 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas L. T. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirąjį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto teigimu, ieškinyje išsamiai nurodyti Kauno apylinkės teismo teisėjo Alvydo Rimkevičiaus ir jo bendrininkų neteisėti veiksmai, ieškovo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovo procesiniuose dokumentuose ir jų prieduose išsamiai nurodyti faktai ir duomenys, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacine tvarka byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas nutarė laikyti ieškinį nepaduotu ir grąžinti ieškovui. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų. Apeliantas nepagrindė, kodėl būtinas atskirojo skundo žodinis nagrinėjimas, todėl, nenustačius tokios būtinybės, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d.).Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Ieškinio pagrindas, kaip ir ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), yra esminis ieškinio elementas, be kurio negalimas teisminis ginčo nagrinėjimas. Asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Nenurodžius ieškinio pagrindo ir (arba) ieškinio dalyko arba juos nurodžius neaiškiai, teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.).Nagrinėjamu atveju ieškovas, vykdydamas teismo nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, patikslino ieškinį, tačiau jame vis tiek konkrečiai nenurodė, kaip procesinių prievartos priemonių, t. y. laikinojo nuosavybės teisių apribojimo pritaikymas, ką ieškovas įvardina kaip teisėjo ir jo bendrininkų tyčinį neteisėtą veiksmą, yra susijęs su ieškinyje nurodoma turtine žala, kuri kildinama iš prarastų investicijų į verslą ir įmonės bankrotu. Ieškinys grindžiamas abstraktaus pobūdžio aplinkybėmis, nepateikta ir nenurodyta jokių konkrečių duomenų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl žalos fakto ir atlyginimo. Toks neaiškus ieškinio pagrindo suformulavimas trukdo tinkamai apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neištaisė dalies ieškinio trūkumų, kurie buvo nurodyti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartyje. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai nutarė laikyti apelianto ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovui (CPK 115 str. 3 d.).Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio apeliantui, ištaisius nurodytus trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.