- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-17
- Bylos Nr.
- 1A-985-09-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algimantas Pivoriunas (pirm.), Leonarda Gureviciene, Virginija Popoviene
- Nuteistasis
- V. M.
- Civilinis atsakovas
- „Arvi“, UAB „If draudimas“
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Advokatai
- Nerijus Andriusevičius
Pranešejas Algimantas Pivoriunas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 985/2008
2.1.7.4.1.,2.1.7.4.4.,2.1.7.5.,2.1.14.
2.1.15.3.2.,2.1.15.3.3.2.
2008 m. gruodžio 17 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,
nukentejusiji pirmosios instancijos teisme atstovavusiam advokato padejejui Nerijui Andriuseviciui,
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo V. M. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., ir jam paskirta bauda 20 MGL (2500 Lt).
Nuteistajam V. M. nustatytas 4 (keturiu) menesiu terminas, skaiciuojant nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, per kuri jis i teritorine mokesciu inspekcijos saskaita privalo sumoketi paskirta bauda.
Iš V. M. nukentejusiajam K. K. priteisti 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir proceso išlaidos – 3000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Iš civilinio atsakovo UAB „If draudimas“ Valstybinei ligoniu kasai priteista 31 903 Lt nukentejusiojo K. K. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustate:
V. M. nuteistas už tai, kad, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o butent: jis 2006 m. spalio 2 d. apie 08.05 val., vairuodamas AB „Marijampoles cukrus“ priklausanti automobili „Citroen C5 SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. K. gatves Vilniuje ivažiuodamas i pastato, esancio Z. S. g. 15, kiema, pažeide Keliu eismo taisykliu 72 punkto reikalavimus, nedave kelio pesciajam K. K., kurio judejimo krypti kirto, ir ji partrenke, del ko buvo sunkiai sutrikdyta K. K. sveikata.
Nuteistasis V. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 25 d. nuosprendi baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-487/2008 ir priimti jo atžvilgiu išteisnamaji nuosprendi, nukentejusiojo civilini ieškini atmesti.
Nuteistojo nuomone, teismo sprendimas priimtas netinkamai ivertinus surinktus irodymus, o civilinis ieškinys išsprestas neatribojus sužalojimu nuo kitu nukentejusiojo ligu.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jo gynejo iniciatyva atliktas ivykio aplinkybiu tyrimas ir pateikta i ekspertu saraša irašyto specialisto Edgar Sokolovskij išvada turi mažesne irodomaja galia ir ja nesivadovavo vien del to, kad ji neturi ekspertizes akto statuso. Nuteistojo nuomone, tai prieštarauja irodymu vertinimo reikalavimams. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Aukšciausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo cituojamoje išvadoje nurode, kad butina išsiaiškinti, kodel konsultacine išvada ir ekspertizes aktas prieštarauja vienas kitam, o jeigu to padaryti neimanoma, butina skirti papildoma ekspertize. Nuteistojo nuomone, šiuo atveju teismas nesilaike Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatu. Be to, apeliantas atkreipia demesi i tai, kad nei vienas irodymas, net ir ekspertizes aktas, neturi aukštesnes irodomosios galios, o Lietuvos Respublikos BPK 7 str. numato, kad bylos teisme nagrinejamos laikantis rungimosi principo.
Nuteistasis pažymi, kad teismas neatkreipe demesio i tai, kad nukentejusysis dave netikslius parodymus del nueito atstumo per ivažiavima, jo parodymai nenuoseklus, prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Toks netikslumas teismo buvo ivertintas kaip sažiningas klydimas neatsižvelgus i tai, kad nukentejusiajam buvo nustatytas 1.22 promiliu girtumas. Nukentejusysis, budamas apsvaiges, negalejo objektyviai vertinti ivykio aplinkybiu, atstumo iki važiuojancio automobilio ir kontroliuoti savo judesius. Be to nuteistasis nurodo, kad teismas netiksliai išdesto jo parodymus apie tai, kad nukentejusysis pasuko likus 20-30 m atstumui iki jo automobilio. Nuteistasis nurodo, kad toks atstumas toje vietoje yra objektyviai neimanomas. Tvirtina, kad jis nurode, jog nukentejusysis pasuko prieš pat jo vairuota transporto priemone. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada del eismo ivykio mechanizmo, kadangi šukiu ar nuolaužu nebuvimas nepaneigia jo parodymu, kad pesciasis pakeite judejimo krypti priešais automobili, bei nesutinka su teismo vertinimu, kad jis galejo numatyti Baudžiamajame kodekse nurodytus padarinius. Nuteistasis tvirtina, kad jis negalejo atspeti neprognozuojamu neblaivaus nukentejusiojo veiksmu. Tuo metu, kai buvo partrenktas pesciasis, jis buvo užbaiges posukio manevra, automobilis judejo tiesiai, todel, nuteistojo vertinimu, keliu eismo taisykliu 72 p. reikalavimai šiuo atveju nera taikytini.
Apeliantas daro išvada, kad šiuo atveju buvo akivaizdus prieštaravimai tarp kaltinamojo ir nukentejusiojo parodymu, tarp ekspertize išvados ir kaltinamojo pateiktos specialisto išvados, taciau šie prieštaravimai nebuvo pašalinti, visos abejones, priešingai nei reikalauja nekaltumo prezumpcija, buvo vertinami nukentejusiojo naudai.
Nuteistasis pažymi, kad teismas neivertino, ar nukentejusysis dvasinius išgyvenimus patyre del eismo ivykio ar del ankstesniu ligu. Apelianto vertinimu, medicinos dokumentuose užfiksuotos su sužalojimu nesusijusios nukentejusiojo ligos ir traumos, nors ir neturi itakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, taciau reikšmingos neturtines žalos dydžio nustatymui. Specialistas nurode, kad siekiant išsiaiškinti, ar žala patirta del eismo ivykio, ar ja itakojo ir ankstesnes ligos ir traumos, yra reikalingas deontologinis tyrimas. Neatidejus teismo posedžio skirti deontologini tyrima nebuvo galimybes, todel civilinis ieškinys turejo buti perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Be to nuteistasis nurodo, kad priteista suma jam yra itin didele, kurios išmoketi nukentejusiajam jis neturi galimybiu. Nuteistojo nuomone, neturtines žalos klausimas šiuo atveju išsprestas tinkamai nesilaikant priešingu šaliu interesu pusiausvyros principo.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis V. M. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras, nukentejusysis ir jo atstovas prašo nuteistojo V. M. apeliacini skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Del nuosprendyje išdestytu teismo išvadu neatitikimo bylos aplinkybes
Ištyrusi bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad 2006 m. spalio 2 d. apie 08.05 val., AB „M. c.“ priklausanciu automobiliu „Citroen C5 SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. K. gatves Vilniuje ivažiuodamas i pastato, esancio Z. S. g. 15, kiema, V. M. pažeide Keliu eismo taisykliu 72 punkto reikalavimus: nedave kelio pesciajam K. K., kurio judejimo krypti kirto, ir šis pažeidimas yra pasekmes – sunkaus nukentejusiojo K. K. sveikatos sutrikdymo pagrindine priežastimi. Todel V. M. turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., kuris numato baudžiamaja atsakomybe asmens, vairavusio keliu transporto priemone, pažeidusio keliu eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisykles, jeigu del to ivyko eismo ivykis, del kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Apeliacinio skundo argumentais del autoivykio mechanizmo nuteistasis iš esmes gincija priežastini ryši tarp jo veiksmu ir kilusiu pasekmiu, tuo neigdamas savo kalte del jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Teisiamojo posedžio metu nuteistasis V. M. nurode, kad 2006 m. spalio 2 d. ryte tarnybiniu automobiliu „Citroen C5 SX“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. gatve jis važiavo i darba. Sankryžoje su Sierakausko gatve jis sustojo, praleido važiuojant tiesiai automobili, kadangi jam reikejo sukti i kaire, i Sierakausko g. 15 namo kiema. Ji jau buvo beveik ivažiaves i kiema, kai pastebejo jo automobilio važiavimo kryptimi, maždaug vieno metro atstumu nuo dešinio kelkrašcio, einanti nukentejusiji. Jis ejo ramiai, neskubedamas, taciau staiga, likus iki automobilio 20-30 m, pakeite judejimo krypti ir net nežiuredamas ženge tiesiai prieš automobili. Jis bande manevruoti, staigiai suko vaira i kaire, taciau išvengti susidurimo jam nepavyko ir jis partrenke nukentejusiji. Jis iš karto sustabde automobili. Nukentejusiji kliude priekine automobilio dalimi, taciau kuria tiksliais ir i kuria nukentejusiojo kuno vieta teko smugis, pasakyti negali. Nukentejusysis, kai išlipo iš automobilio, gulejo prieš ji ant asfalto (t. 2, b. l. 63). Apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad teismas nuosprendyje netiksliai cituoja jo parodymus, jog nukentejusysis pasuko likus iki automobilio 20-30 m atstumui, nes toks atstumas toje vietoje objektyviai neimanomas. Taciau teisiamojo posedžio protokole užfiksuoti butent tokie nuteistojo parodymai, del kuriu nei jis pats, nei jo gynejas pastabu nepareiške. Atsižvelgiant i tai, nuteistojo skundo argumentas, kuriuo jis gincija nuosprendyje išdestytus jo teisme duotus parodymus, atmetamas kaip nepagristas. Kita vertus, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teisiamojo posedžio protokole užfiksuoti nuteistojo duoti parodymai del atstumo tarp automobilio ir nukentejusiojo iki jam pakeiciant judejimo krypti, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagristai nurode tokius, kokie buvo užfiksuoti teisiamojo posedžio protokole, nesukliude teismui išsamiai ivertinti bylos nagrinejimo metu surinktus irodymus.
Ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 80-81, 82-83, 84-85, 97-99) ir bylos nagrinejimo metu duotais parodymais del eismo ivykio mechanizmo nuteistasis iš esmes siekia irodyti, kad autoivykio pasekmiu pagrindine priežastimi buvo paties nukentejusiojo neatsargus veiksmai, kuriuos, jo manymu, nuleme nukentejusiojo apsvaigimo nuo alkoholio, kurio itakoje jis negalejo objektyviai vertinti ivykio aplinkybiu, atstumo iki važiuojancio automobilio ir kontroliuoti savo judesius. (Iš specialisto išvados Nr. T-A 7822/07(01) matyti, kad nukentejusiojo K. K. kraujyje rasta l,22 % etilo alkoholio (t.1 b.l. 16)). Taciau ši nuteistojo argumenta paneigia byloje esantys irodymai.
Nukentejusiojo K. K. ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l 27-28) ir teisiamojo posedžio metu duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 30-32), kad ties ivažiavimu i Z. S. g. 15-to namo kiema normaliu tempu šiek tiek istrižai, dešine puse pasisukus i Kudirkos gatve, jam kelis žingsnius žengus i gatve, ji partrenke automobilis, kurio prieš tai jis nemate, patvirtina tiesioginio eismo ivykio liudytojo D. J. parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai irodymai.
Liudytojas D. J. pirmosios instancijos teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2006 m. spalio 2 d. apie 08.00 val. jis, vairuodamas automobili „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Z. S. gatve ir ketino ivažiuoti i pastato, esancio Z. S. g. 15, kiema. Sustojes prie keliuko i ši kiema, jis mate nuo šaligatvio link mineto pastato einanti žmogu, kuris iženge i važiuojamaja dali ir letai ejo šiek tiek istrižai, pesciasis jam trukde, todel jis sustojo ir lauke, kol jis praeis. Tuo metu jis pamate iš V. K. gatves atvažiuojanti automobili „Citroen C5“, vairuojama V. M., kuris nestodamas pasuko i kaire – i pastato, esancio Z. S. g. 15 kiema, ir partrenke mineta pesciaji, kuris nuo šaligatvio jau buvo nuejes apie 2-2,5 metro atstuma ir buvo maždaug važiuojamosios dalies viduryje. Automobilis nukentejusiji kliude priekine vidurine dalimi, ji nublokšdamas ant asfalto, ir sustojo. Kiek jis mate nukentejusiji, šis judejimo krypties nekeite.
Nukentejusiojo K. K. ir liudytojo D. J. parodymai del nukentejusiojo judejimo ir važiuojamosios dalies kirtimo krypties visiškai sutampa. Iš liudytojo parodymu matyti, kad jis aiškiai mate ivykio situacija, kadangi tuo metu lauke, kol nukentejusysis pereis gatve. Pažymetina, kad liudytojas visiškai patvirtino nukentejusiojo parodymus, jog kirsdamas gatve nukentejusysis judejimo krypties nekeite. Šios aplinkybes aiškiai parodo, kad nukentejusiojo neblaivumas ivykio aplinkybiu suvokimui ir situacijos vertinimui itakos neturejo.
Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvos teismo ekspertizes centro specialistes L. L. išvados Nr. 11-1404(07) tiriamojoje dalyje konstatuojama, kad iš automobilio „Citroen C5“ padeties po eismo ivykio, kuri užfiksuota eismo ivykio vietos apžiuros protokole bei eismo ivykio vietos plane (t. 1, b. l. 4-6), matyti, kad prieš sustodamas jis judejo smailiu kampu iš dešines i kaire, t.y. objektyviais duomenimis nustatyta, kad V. M. iš V. K. g. i Z. S. g. 15 namo kiema dare staigu posuki.
Remdamasi liudytojo D. J. parodymais, kad automobilis pesciaji kliude ties automobilio viduriu, specialiste apskaiciavo, jog pesciasis nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto iki partrenkimo vietos nuejo apie 2,4 m. Atkreiptinas demesys, kad specialistes apskaiciuotas atstumas nuo pesciojo nueito kelio iki partrenkimo vietos iš esmes atitinka liudytojo duotus paaiškinimus, kad nuo šaligatvio nukentejusysis jau buvo nuejes apie 2-2,5 metro atstuma ir buvo maždaug važiuojamosios dalies viduryje (kelio plotis – 5,4 m). Kolegijos vertinimu, nukentejusiojo duoti parodymai del nueito atstumo, o butent, kad važiuojamoje kelio dalyje jis buvo nuejes kelis žingsnius, iš esmes neprieštarauja betarpiškai ivyki maciusio liudytojo D. J. parodymams ir specialisto išvadai: jis patvirtino, kad tuo metu, kai buvo partrenktas, ejo važiuojamaja dalimi. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ivykio metu nukentejusysis buvo iprastineje kasdieniškoje situacijoje, todel savo veiksmams padidinto demesio neskyre. Kita vertus, ta aplinkybe, kad nukentejusysis buvo partrenktas ties važiuojamosios dalies viduriu patvirtina transporto priemones technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolas, iš kurio matyti, kad 2006 m. spalio 2 d. atliktos apžiuros metu nustatyta, jog AB „M. c.“ priklausanciam automobiliui Citroen C5SX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ilenktas variklio dangtis, vairo mechanizmo bukle tvarkinga, stabdžiu sistemos bukle tvarkinga (t.1, b. l. 9-10).
Bylos duomenimis, eismo ivykio vietoje neliko jokiu pedsaku, iš kuriu galima butu nustatyti pesciojo partrenkimo vieta kelio ilgio atžvilgiu. Parodymu patikrinimo metu K. K. nurode, kad buvo partrenktas 4 m atstumu nuo Sierakausko g. ir ivažiavimo i kiema važiuojamuju daliu susikirtimo linijos (t. 1, b. l. 30-32). Tuo tarpu ivyki stebejes liudytojas D. J., kuris buvo sustojes ties ivažiavimu i pastato, esancio Z. S. g. 15, namo kiema ir praleido važiuojama dalimi einanti nukentejusiji, nurode, kad šis atstumas buvo 2,5-3,0 m. Byloje esanciu liudijimu pagrindu specialiste apskaiciavo, kad tuo metu, kai pesciasis K. K. iženge i ivažiavimo i kiema važiuojamaja dali, automobilis „Citroen C5“ dar nebuvo isukes i kiemo ivažiavima, o buvo V. K. g. 5-7,5 m atstumu nuo partrenkimo vietos, t.y. 1 – 3,5 m iki važiuojamuju daliu susikirtimo. Specialistes apskaiciavimai atitinka liudytojo D. J. parodymus, kad tuo metu kai jis sustojes lauke, kol praeis nukentejusysis, iš V. K. gatves atvažiuojantis automobilis „Citroen C5“ nesustodamas isuko i kaire – i pastato, esancio Z. S. g. 15 namo kiema, ir eismo ivykio vietos plane užfiksuota automobilio padeti po eismo ivykio, kad prieš sustodamas jis judejo smailiu kampu.
Ivertinusi visas išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagristai vadovavosi Specialisto išvada Nr. 11-1404(07), kurioje konstatuojama, kad vairuotojas V. M., išvažiuodamas iš kelio i šalia esancia teritorija (kiema), turejo technine galimybe išvengti pesciojo partrenkimo, duodamas kelia pesciajam, kurio judejimo krypti jis kirto, ir atmete nuteistojo V. M. bei jo gynejo iniciatyva atlikto tyrimo pagrindu pateikta specialisto Edgar Sokolovskij konsultacine išvada, kad byloje esanciu duomenu nepakanka padaryti išvadai, jog eismo ivykis ivyko del kaltinamojo V. M. kaltes.
Kolegija kaip nepagrista atmeta apelianto argumenta, kad nesivadovaudamas specialisto E. S. išvada, teismas nesilaike Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatu ir pažeide Lietuvos Respublikos BPK 7 str. itvirtinta rungimosi principa. Pirmosios instancijos teismas prie bylos prijunge nuteistojo V. M. gynejo prašymu 2008 m. kovo 26 d. atlikta specialisto E. S. konsultacine išvada Nr. ES-4-08 (t. 2, b. l. 35-47), išsamiai ja išanalizavo ir pagristai konstataves, kad situacija specialistas tyre remdamasis tik kaltinamojo V. M. parodymais, kurie, kaip matyti, visiškai prieštarauja ne tik nukentejusiojo K. K., bet ir betarpiškai ivyki stebejusio liudytojo D. J. parodymams bei specialisto išvadai Nr. 11-1404(07), motyvuotai ja atmete. Skirti papildoma ekspertize, kolegijos nuomone, šiuo atveju nera tikslinga, kadangi iš nuosprendžio motyvu matyti, kad pirmosios instancijos teismas išvada del konsultacines specialisto išvados nepatikimumo prieme išanalizaves Specialisto išvados Nr. 11-1404(07) ir konsultacines išvados Nr. ES-4-08 tarpusavio prieštaravimus, tokiu budu juos pašalindamas.
Visos išdestytos aplinkybes akivaizdžiai parodo, kad 2006 m. spalio 2 d. autoivykio metu atsiradusiu pasekmiu – nukentejusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo pagrindine priežastimi buvo ne nukentejusiojo K. K., o nuteistojo V. M. nusikalstamas nerupestingumas, kadangi iš byloje esanciu irodymu akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis nenumate, jog del jo veiksmu gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, taciau pagal ivykio aplinkybes ir asmenines savybes – vairuotojo pažymejimas jam yra išduotas 1993 08 10 (t. 1, b. l. 7), galejo ir turejo tai numatyti. V. M., vairuodamas automobili, iš V. K. gatves Vilniuje ivažiuodamas i pastato, esancio Z. S. g. 15, kiema, pažeide Keliu eismo taisykliu 72 punkto reikalavimus: nedave kelio pesciajam K. K., kurio judejimo krypti kirto, ir pastaraji partrenke, del ko buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.
Del neturtines žalos atlyginimo
Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos padarinius, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d.). Išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytus neturtines žalos dydžio vertinimo motyvus, kolegija konstatuoja, kad apylinkes teismas, vertindamas V. M. nusikalstamais veiksmais nukentejusiajam K. K. padaryta neturtine žala, tinkamai taike baudžiamojo proceso ir civilines teises normas, reglamentuojancias neturtines žalos turini ir pakankamai išsamiai ivertino visus neturtines žalos dydžio piniginio ivertinimo kriterijus bei atsižvelge i sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytu neturtines žalos vertinimo motyvu matyti, kad teismas atsižvelge i nukentejusiajam padarytu sužalojimu pobudi, sunkuma, ju sukeltas pasekmes – nukentejusiajam sunkiai sutrikdyta sveikata, i tai, kad šonkauliu lužimai bei kile komplikacijos susije ne tik su sukeltu dideliu fiziniu skausmu, stresu, bet ir gydymo procese atliktomis operacijomis bei numatomomis atlikti ateityje, su didelio masto darbingumo netekimu, susijusiu su nustatytu galimo darbo trukmes, apimties ir pobudžio apribojimu, nukentejusiojo patirtus fizinius skausmus bei dvasinius išgyvenimus, susirupinima busimomis pasekmemis – kaip patirtas sužalojimas paveiks sveikata ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti, taip pat atsižvelge i kaltinamojo turtine padeti – jo turimus ilgalaikius skolinius isipareigojimus, gaunama darbo užmokesti bei i nusikalstamos veikos neatsargu pobudi, prašoma priteisti 100 000 Lt neturtines žalos atlyginima pagristai sumažino iki 35 000 Lt. Atmesti nukentejusiojo civilini ieškini, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, nera pagrindo.
Kolegija sutinka su nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, kad medicinos dokumentuose užfiksuotos nukentejusiojo su sužalojimu nesusijusios ligos ir traumos, nors ir neturejo itakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, taciau turi itakos neturtines žalos dydžio nustatymui: butent parodo, kad nuo neatsargiais V. M. veiksmais nukentejusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo gali paumeti su sužalojimu nesusijusios ligos ir traumos bei sukelti jam dar didesnius nepatogumus, fizini skausma, dvasinius išgyvenimus.
Neturtines žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkurimas, t.y. priteisiant žalos atlyginima, svarbus teisiu pažeidimo fakto konstatavimas ir teisetu interesu pusiausvyros atkurimas.
Vienas pagrindiniu kriteriju, nustatant neturtines žalos dydi sveikatos sutrikdymo atveju yra jos pasekmes. Šiuo atveju nukentejusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, todel žala padariusio V. M. turtine padetis, i kuria priteisdamas neturtines žalos atlyginimo dydi atsižvelge pirmosios instancijos teismas, negali buti lemiamas kriterijus nustatant neturtines žalos dydi ir pagrindas mažinti nukentejusiajam priteista neturtine žala.
Visiškai nepagristas apelianto skundo argumentas, jog specialistas nurode, kad siekiant išsiaiškinti, ar žala patirta del eismo ivykio, ar ja itakojo ir ankstesnes ligos ir traumos, yra reikalingas deontologinis tyrimas, ir daro išvada, kad tuo pagrindu civilinis ieškinys turejo buti perduotas nagrineti civilinio proceso tvarka.
Iš specialisto išvados Nr. G 2608/07(01) matyti, kad nukentejusiajam K. K. padaryti nubrozdinimai kaktos dešineje puseje ir dešinio kelio išoriniame paviršiuje, dešiniuju III-VI šonkauliu lužiai su oro susikaupimu krutinpleves ertmeje, plauciu kontuzija, kas komplikavosi umiu inkstu bei kvepavimo funkciju nepakankamumu, t.y. sunkus sveikatos sutrikdymas (t.1 b.l. 46). Teisiamojo posedžio metu apklaustas ekspertas Viaceslavas Kolomiec šia specialisto išvada patvirtino bei paaiškino, kad nukentejusiojo eismo ivykio metu patirti sužalojimai komplikavosi i išvadoje nurodytas bukles, del to buvo taikytas atitinkamais gydymas, kuris nesusijes su nukentejusiojo iprociu rukyti ar kitomis anksciau turetomis traumomis. Ekspertas teisiamojo posedžio metu aiškiai nurode, kad deontologine ekspertize galetu nustatyti, ar nukentejusiajam del sveikatos sutrikdymo metu patirtos traumos komplikacijos atlikta tracheostoma, gali buti susijusi su nukentejusiojo liga – gerklu destrukcija, kuri neturi jokio ryšio su nukentejusiojo patirta trauma. Pažymetina, kad tracheostoma, t. y. ilgalaike dirbtine plauciu ventiliacija buvo atlikta ne del laryngotracheomalacijos (gerklu destrukcijos), o del avarijos metu patirtos traumos komplikacijos. Todel, kolegijos vertinimu, deontoligines ekspertizes paskyrimas šiuo atveju nera reikalingas.
Vilniaus apygardos teisme 2008 m. lapkricio 19 d. gautas nukentejusiojo K. K. atsikirtimas i nuteistojo V. M. apeliacini skunda, kuriuo jis prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti ir priteisti iš jo nukentejusiajam apeliacines instancijos teisme turetas išlaidas advokato padejejo teisinems paslaugoms apmoketi – 2000 Lt.
Del proceso išlaidu
Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d., 106 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendi, turi teise nuspresti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, t.y. iš kaltinamojo, pripažinto kaltu, išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmoketi. Šiuo atveju nukentejusiojo atstovas – advokato padejejas Nerijus Andriusevicius parenge nukentejusiajam atsikirtima i nuteistojo apeliacini skunda, kuris surašytas bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu parengtu procesiniu dokumentu pagrindu. Už nukentejusiji atstovaujancio advokato padejejo teikiamas teisines konsultacijas, procesiniu dokumentu, civilinio ieškinio rengima, rašytiniu irodymu, susijusiu su jo atstovaujamojo civiliniu ieškiniu, išreikalavima, atstovavima teisme, priteise pirmosios instancijos teismas pagal teismui pateikta saskaita už teisines paslaugas Nr.181 – 3000 Lt. Kita vertus, atsikirtimas i apeliacini skunda nera butinas procesinis dokumentas, jame nurodomi motyvai, del kuriu nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais. Atsižvelgdama šias aplinkybes, kolegija nukentejusiojo prašyma priteisti iš nuteistojo jo turetas išlaidas apeliacines instancijos teisme advokato padejejo teisinems paslaugoms apmoketi, atmetamas. Be to kolegija pažymi, kad apeliacines instancijos teisme dalyvaves advokato padejejas Nerijus Andriusevicius, atstovaves nukentejusiji pirmosios instancijos teisme, tik išreiške savo nuomone del nuteistojo apeliacinio skundo ir irodymu vertinimui ir kolegijos priimtam sprendimui reikšmes neturi.
Ivertinusi visas išdestytas aplinkybes, kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto antro apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 25 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, naikinti nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu argumentu ir juos pagrindžianciu motyvu nera pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo V. M. apeliacini skunda atmesti.