- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-08-12
- Bylos Nr.
- A6.-195-791/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00065-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. M.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. pažeidė kreditorių teises: būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o 11 753,98 Eur mokestinė nepriemoka VMI nepadengta, tokiais veiksmais A. M. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2022 m. liepos 5 d. posėdyje A. M. nepripažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Paaiškino, kad jis iš savo asmeninės sąskaitos už (duomenys neskelbtini) darė įmokas Sodrai, tačiau VMI nemokėjo. Kaltės dėl nusižengimo nepripažino, nurodė, jog, kiek leido jo lėšos, skolas jis dengė. Skolos atsirado ne dėl jo kaltės, atsiskaitymų eiliškumo nepažeidė. Vadovu buvo nuo 2016 m. iki bankroto iškėlimo dienos – 2022 m. vasario mėnesio. Nuo 2021 m. birželio 1 d. įmonė veiklos nevykdė, nes veikla buvo sustabdyta. Įmonės finansiniai sunkumai atsirado 2021 m., kai du didesni klientai įmonei nesumokėjo 16 000 eurų skolų, tačiau įmonė mokėjimus vis tiek darė mokesčių inspekcijai. Jei iš VMI išrašų to nematyti, tai gali būti, jog iš savo lėšų mokėjo. Be to, dėl Covid-19 mokėjimai buvo atidėti, tai nurodė ir VMI. Mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta, nes mokėjimai nebuvo daromi, kadangi vienam iš klientų buvo paskelbtas bankrotas, nuo 2021 m. birželio 1 d. įmonė visiškai sustabdė veiklą, atleido žmones, kad nesikauptų skolos. Sodrai įmokas mokėjo, o VMI - nemokėjo. Vykdant veiklą klientai pinigus pervesdavo už medžiagas, kurias jis turėjo pirkti, kad būtų galima vykdyti darbus, pervedė UAB ,,Lankava“, ,,Gintaro baldams“, taip pat pripažino, kad gavo pelną iš vykdomos veiklos, tačiau VMI įmokų nemokėjo, nes neužteko pinigų. Gali būti, kad darė vieną mokėjimą VMI 2021 m. Bankroto byla įmonei iškelta VMI iniciatyva, pareiškimas VMI pateiktas 2021 m. gruody. Kadangi dengė (duomenys neskelbtini) skolas Sodrai ir atlyginimų mokėjimui, jis bankroto byloje pripažintas kreditoriumi. Tikėjosi, jog pavyks padengti skolas, tačiau nepavyko.
Teismo 2022 m. liepos 5 d. posėdžio metu A. M. buvo įpareigotas pateikti duomenis, kad dengė skolą VMI iš savo sąskaitos, taip pat pateikti charakterizuojančius duomenis.
Į 2022 m. liepos 20 d. posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko, nors apie posėdį jam pranešta (b. l. 106), teismo reikalautų duomenų, kad dengė skolą VMI iš savo asmeninių lėšų, nepateikė, pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Švedijoje, turintis 3 metų dukrą, kurią išlaikantis. Būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi visus darbus stengėsi atlikti sąžiningai ir kompetentingai, atsiradus skoloms ne dėl jo kaltės, iškilo problemų. Gailisi, kad taip įvyko, mano, kad kiek leido galimybės skolas dengė (b. l. 115), taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, teismui nusprendus, kad yra padarytas pažeidimas, prašo paskirtą baudą leisti išsimokėti per du metus, nes jo mėnesio pajamos yra 300 Eur (b. l. 116, 118). Esant tokioms aplinkybėms, byla baigta nagrinėti nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenos dalyviams.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Nors A. M. iš esmės nepripažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tačiau jo kaltę dėl nusižengimo patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie ANK 569 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais:
Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su A. M. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 11 753,98 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė nuo 2020 m. balandžio 8 d. buvo įtraukta į 75 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. VMI 2021 m. kovo 16 d. Bendrovė pateikė prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir išdėstyti 8 527,05 Eur sumokėjimą. VMI 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. (23.34-08) 327-19783 išdėstė 8 527,05 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2021 m. lapkričio 25 d., tačiau Mokestinės paskolos sutartis nutraukta 2021 m. rugpjūčio 18 d., Bendrovei nemokėjus įmokų pagal sudarytą mokestinės paskolos sutartį. Išanalizavus AB SEB banko pateiktą informaciją buvo nustatyta, kad Bendrovės atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 2021 m. sausio 1 d. buvo 1 685,08 Eur, pajamos laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 20 d. sudarė: 82 709,72 Eur, išlaidos: 84 389,78 Eur, likutis 2021 m. gruodžio 21 d. - 5,02 Eur. Įvertinus SEB bankas, AB banko pateiktą sąskaitos išrašą nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių A. M. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, A. M. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 1-4).
Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai VMI už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. kovo 31 d. duomenimis, Bendrovės bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 11 753,98 Eur (b. l. 18). Įsiskolinimas VMI lyginant su ankstesniais laikotarpiais tik didėjo (b. l. 19-26).
Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir nurodytų teisės normų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog A. M., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. A. M. nurodė, jog jis galimai iš savo lėšų mokėjo įmokas VMI, tačiau to nepagrindė jokiais įrodymais, nors praeitame posėdyje teisėjos buvo įpareigotas tai padaryti. Tokiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais teismas netiki, vertina juos tik kaip pasirinktą gynybos poziciją ir juos atmeta, kadangi jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai. Akivaizdu, jog pažeidėjas, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, nenurodė tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Tokiu būdu, vertinant A. M. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna rašytiniai analizuojamos administracinio nusižengimo bylos įrodymai, kurie aptarti aukščiau.
Vadovaujantis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus ir su paskesnėje eilėje laukiančiais kreditoriais (galimai tiekėjais), t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje.
Nors A. M. tvirtino, kad įmonė atlikinėjo einamuosius mokėjimus tiek tiekėjams, tiek ir VMI, tačiau esant susidariusiai mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui, turėdamas galimybę ją sumažinti ar netgi eliminuoti, to nepadarė, taigi, jis, kaip įmonės vadovas, sąmoningai teikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais kreditoriais, neužtikrino CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju A. M., turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to su vėlesnės eilės kreditoriais. Net jei ir tokiais veiksmais A. M. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina jį veikus tyčia – A. M., kaip Bendrovės vadovės, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, ignoravo imperatyvią pareigą pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI, o tik po skolos likvidavimo, atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka.
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo A. M., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad A. M. savo kaltės iš esmės nepripažino, nors 2022 m. liepos 15 d. pranešime teismui nurodė, jog gailisi, kad taip įvyko, ir dengė skolas, kiek leido galimybės (b. l. 115), tačiau toks jo nurodomas gailėjimasis nepripažįstant kaltės dėl nusižengimo yra tik deklaratyvus, todėl teismas laiko, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat byloje nėra nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. A. M. dirba, kaip pats nurodė, Švedijoje, daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių teismo taisyklių pažeidimus, nelegalų darbą ir kt. (b. l. 85-102). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, skirtina sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra itin artimas minimaliam.
A. M. prašė išdėstyti paskirtąją baudą dalimis per 2 metų laikotarpį.
Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka numatyta ANK 675 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė išdėstyti baudos sumokėjimą. Asmens rašytiniu prašymu baudos mokėjimą galima išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, kai asmuo pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.). Tai gali būti padaryta priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Nors A. M. nurodė dirbantis Švedijoje ir uždirbantis 300 eurų per mėnesį, turintis dukrą ir ją išlaikantis, tačiau jis nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taip pat nėra pateikti dokumentai apie jo turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turimus kreditinius įsipareigojimus ir pan., santaupas, sutuoktinės, kuri taip pat turi prisidėti prie dukters išlaikymo, pajamas, todėl atsižvelgiant į tai, kad A. M. prašymas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, teismas sprendžia, kad jo tenkinti pagrindo nėra ir todėl jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
A. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Atmesti A. M. prašymą išdėstyti baudos mokėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.