- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- I1-3293-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00443-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 18 d.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1) nurodė, kad nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 18 d. buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI). Kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai pateko į patalpas. Kamerose yra įrengtos šviesą skleidžiančios lempos, kurių šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Naktinio apšvietimo išjungti negalima, jis labai ryškus, šviesa dega ištisą parą. Dėl to pareiškėjas neišsimiegodavo, jautėsi irzlus, pažeidimai lėmė sunkesnę pareiškėjo dvasinę būseną, emocinę depresiją, nepilnavertiškumo jausmą, didžiulį diskomfortą, buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Atsakovo atstovas Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė ji atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 8–10) nurodė, kad Kauno TI kamerų langų stiklai aptraukti apsaugine plėvele nepažeidžiant Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 14.1. papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios šviesos patekimą, o lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Kauno TI higienos normų reikalavimų vykdymą užtikrina Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras), kuris reguliariai atlieka kamerų patikrinimus, siekiant nustatyti kaip įstaigoje laikomasi higienos normų reikalavimų.
Pareiškėjas nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. buvo laikomas 236 kameroje, nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. buvo laikomas 165 kameroje, nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. sausio 19 d. buvo laikomas 204 kameroje, nuo 2020 m. sausio 20 d. buvo laikomas 231 kameroje, nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. vasario 18 d. buvo laikomas 242 kameroje. Bylos nagrinėjimui aktualiu ar jam artimu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatliko jokių patikrinimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo akte Nr. (2-124.80)PA-235 nustatyta, kad Kauno TI 129, 162, 217 kamerose buvo patikrintas dirbtinis apšvietimas, tačiau trūkumų nenustatyta. Nurodė, kad visose Kauno TI kamerose yra įrengtas vienodas apšvietimas.
Pabrėžė, kad Taisyklių 14.3 papunktyje nurodyta, kad kamerose privalo būti dieninis ir naktinis apšvietimas, o jungikliai įmontuojami koridoriuje prie kameros. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija) 6 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių priežiūra sudaro organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų visuma, skirta tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Tarp priemonių, užtikrinančių nuolatinę kameroje laikomų asmenų kontrolę yra naktinis kameros apšvietimas, todėl jis įrengtas teisėtai ir pagrįstai. Skundų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nereiškė ir netinkamomis kalinimo sąlygomis nesiskundė. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, jis nenurodo, kokios konkrečios pasekmės jam buvo sukeltos. Į psichologą ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Kauno TI nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2020 m. vasario 18 d.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Kauno TI sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Ž. T. Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Ž. T. Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Ž. T. Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Pareiškėjas neturtiną žalą kildina iš tinkamo apšvietimo kamerose neužtikrinimo. Nurodo, kad natūrali šviesa per langus patekdavo labai silpnai, dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas buvo labai ryškus, šviesa degė ištisą parą.
Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktą, kamerose privalo būti įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas. Higienos normos HN 134:2015 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o naktinio ir natūralaus apšvietimo parametrai nenustatyti.
Vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas Kauno TI 236, 165, 204, 231, 242 kamerose (b. l. 13). Kauno TI duomenų apie kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvusią dirbtinę apšvietą nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuolat vykdo operatyvinę kontrolę ir tikrina iš Kauno TI laikomų asmenų gautus skundus. Atsakovo atstovas pateikė šios institucijos 2020 m. vasario 3 d. patikrinimo aktą Nr. (2-12 4.80) PA-235, kuriame užfiksuoti 2020 m. sausio 30 d. vykusio patikrinimo rezultatai (b. l. 15–16). Šio patikrinimo akto duomenimis, buvo patikrinta 129, 162, 217 kamerų apšvieta ir nustatyta, kad ji atitinka nustatytus reikalavimus. Šie įrodymai leidžia spręsti, jog Kauno TI laikomasi teisės aktais numatytų kamerų apšvietos reikalavimų.
Be to, atsakovo atstovas pateikė teismui tipinio kameros lango fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog šviesa sklinda per langus (b. l. 19). Taisyklių 14.1. punktas nustato, kad 14.1. langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, spręstina, jog grotų įrengimas, langų aptraukimas metaliniu tinklu ar lipnia plėvele, iš dalies ribojančiais natūralios šviesos patekimą į kamerą, neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.
Be to, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, numatančiu, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos Kauno TI kamerų apšvietos, ir nepateikė paaiškinimų, kad tam tikros aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise. Kauno TI Resocializacijos skyriaus 2020 m. kovo 10 d. pažyma patvirtina, kad ginčo laikotarpiu Suimtųjų, nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų įstaigos vadovybei registre nėra užfiksuota pareiškėjo skundų pateikimo (b. l. 17). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas subjektyviai nevertino, jog pažeidžiamos jo teisės, o bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie praeityje buvusias netinkamas kamerų apšvietos sąlygas nustatyti galimybių nėra.
Nenustačius Kauno TI pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Ž. T. Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.