- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- 1-160-517/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. Č.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Č., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pradinį išsilavinimą, ištekėjusi, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji R. Č., smurtaudama artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo šeimos narį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2017m. birželio 10d. apie 20²⁰ val., vakare, kaltinamoji R. Č., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje,kilusio žodinio konflikto su sutuoktiniu-pil. V. Č. metu, paėmusi virtuvinį peilį, sėdinčiam ant sofos sutuoktiniui V. Č. tyčia vieną kartą su peiliu dūrė į pažastį, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį pasekoje pastarajam buvo padaryta žaizda kairės pažasties srityje, kas nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. Č. sveikatą.
Kaip matyti iš kaltinamosios R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017m. birželio 10d. jos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas su sutuoktiniu V. Č.. Tą dieną ji buvo išgėrusi. Ji ant sutuoktinio Valdo supyko dėl to, kad šis ją iš draugės parsivedė į namus. Kambaryje vykusio konflikto metu, iš virtuvės paėmusi virtuvinį peilį, savo sutuoktiniui Valdui, kuris sėdėjo ant fotelio, vieną kartą su peiliu dūrė į šoną. Pamačiusi, kad sužeidė sutuoktinį, labai išsigando ir pati iškvietė policiją ir medikus. Taip pasielgė dėl to, nes buvo neblaivi ir nelabai suprato ką daro(b.l. 77, 80-81).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji R. Č. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo V. Č. ir liudytojos A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 17-18, 51-52), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-14), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 26), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 27) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 29), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitu(b.l. 59), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 38), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 37) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis jau apie 13 metų yra vedęs R. Č.. Paskutinius 6-8 metus gyvena bute, esančiame adresu: Gojalio gt. Nr. 7-8, Siesikų mst., Siesikų sen., Ukmergės raj. Kartu su jais gyvena ir sutuoktinės Rasos vaikai, t.y. 16 metų amžiaus sūnus-pil. M. B. ir 18 metų amžiaus dukra-pil. A. B.. 2017m. birželio 10d., ryte, gal apie 09⁰⁰ val., jis išgėrė alaus ir užmigo. Kai prabudo, nežino kiek buvo valandų, jo sutuoktinė Rasa pasakė, kad eina į parduotuvę, tačiau išėjusi, ji visą dieną negrįžo į namus. Vakare, gal apie 20⁰⁰ val., jis sužinojo, kad sutuoktinė girtuokliauja pas pil. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini), miestelyje esančiame daugiabutyje, kurio tikslaus adreso nežino. Jis nuėjo pas pil. B. ir parsivedė sutuoktinę R. į namus. Grįžus į namus, prasidėjo konfliktas, kurio metu sutuoktinė R.pradėjo jį vadinti „ pyderu, gaidžiu, debilu “ ir panašiai. Jis sutuoktinę vis ramino ir liepė jai eiti miegoti. Jam sėdint kambaryje, ant fotelio, sutuoktinė R., nieko nesakiusi, nuėjo į virtuvę ir netrukus grįžo į kambarį su peiliu rankoje. Priėjusi prie jo, jį jam smūgiavo su tuo peiliu. Jis nors ir sėdėjo, bet kažkaip spėjo pasisukti ar atsitraukti, ko pasekoje jam su peiliu šiek tiek kliuvo į kairę pažastį. Kurioje rankoje sutuoktinė laikė peilį, jis neatsimena. Sutuoktinė su peiliu smūgiavo tik vieną kartą, po ko peilį padėjo tame pačiame kambaryje, ant staliuko, o pati atsisėdo ant kito fotelio. Po smūgio jam suskaudo ir jis susirietė. Tuo metu bute nė vieno vaiko nebuvo. Jis paskambino sutuoktinės dukrai A. ir paprašė, kad ši pareitų į namus, nes mama „ sudurniavo “, dūrė jam su peiliu, tačiau dukra A. nepatikėjo. Tada pati sutuoktinė R.paskambino dukrai ir pasakė, kad jį(nukentėjusįjį V. Č.) pridūrė. Po to sutuoktinė pati paskambino į policiją ir pranešė apie šį įvykį. Į namus grįžusi sutuoktinės dukra A. iš kambario paėmė virtuvinį peilį ir nunešė į virtuvę. Kur sutuoktinės dukra A padėjo peilį, jis nežino(b.l. 36-37).
Kaip matyti iš liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji kartu su savo šeima, t.y. motina R. , patėviu V. ir broliu M. gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), 2017m. birželio 10d., apie 20¹⁹ val., jai paskambino patėvis ir pasakė, kad ji greičiau grįžtų į namus, nes motina jį tuoj perdurs. Tuo metu ji buvo lauke. Ji nedelsiant bėgo į namus. Tada jai paskambino ir motina, kuri pasakė : „ eik namo, nes tuoj perdursiu tėvą “. Ji nutraukė pokalbį ir toliau bėgo į namus. Tada jai vėl paskambino motina ir pasakė: „ perdūriau tėvą “. Grįžusi į namus, pamatė savo motiną, sėdinčią kambaryje, ant fotelio, o šalia fotelio, ant staliuko gulėjo virtuvinis peilis. Paėmusi tą peilį, jį paslėpė virtuvėje. Patėvis gulėjo lovoje, jis nieko nesakė. Patėvis jai parodė vietą, kur motina įdūrė, tačiau dūrio nesimatė, buvo tik paraudimas(b.l. 51-52).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra dviejų aukštų mūriniame daugiabučiame gyvenamajame name esantis butas adresu: (duomenys neskelbtini), Užėjus į butą, šiek tiek dešiniau, priekinėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 1. Dešinėje yra virtuvė. Apžiūrint virtuvę, joje prie dešinės sienos yra matoma spintelė, ant kurios sudėti plastikiniai indai, mikrobangų krosnelė. Prie mikrobangų krosnelės rastas gulintis virtuvinis peilis, kurio geležtės ilgis-19cm. Peilio kriaunos 13,5 cm ilgio, juodos plastikinės, sukniedytos trimis kniedėmis. Peilis iš įvykio vietos buvo paimtas ir supakuotas į spec. paketą Nr. 264152. Įėjus į kambarį Nr. 1, kairėje yra matomas staliukas, o už jo yra fotelis, ant kurio sėdi kaltinamoji R. Č.. Kambario dešinėje pusėje yra dvigulė lova, kurioje rastas gulintis nukentėjusysis V. Č.. Ant nukentėjusiojo V. Č. marškinėlių, prie kairės pažasties jokių pjautinių žymių ar kraujo pėdsakų nesimato(b.l. 9-14). Paimtas peilis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 26-31).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvito, patikrinus 2017m. birželio 10d., 21⁰⁰ val., sulaikytos ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatytos kaltinamosios R. Č. fiziologinę būseną, pastarajai buvo nustatytas 1,85 promilės girtumas(b.l. 54, 59).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, 2016m. birželio 10d., 21⁵⁸ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykęs pil. V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad namuose kilusio buitinio konflikto metu jį su peiliu sužalojo sutuoktinė. Paciento apžiūros metu jam buvo konstatuota 1,5 cm diametro durtinė žaizda lygiais kraštais kairės pažasties srityje(b.l. 38-39).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, 2017m. liepos 03-04d.d. atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. Č. asmens apžiūros tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuotas sužalojimas, t.y. žaizda kairės pažasties srityje, galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu iki apžiūros VšĮ „ Ukmergės ligoninė “. Pagal gydytojų įrašus medicininiuose dokumentuose tikėtina, kad žaizda buvo padaryta aštriu daiktu. Nukentėjusiajam V. Č. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 37).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2017m. birželio 10d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir sutuoktinis(BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji R. Č. dėl asmeninių paskatų panaudodama fizinį smurtą prieš savo sutuoktinį-nukentėjusįjį V. Č., ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 38,26 Eur.(trisdešimt aštuonių eurų ir 26 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo V. Č. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 42-45).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiojo V. Č. sveikatai, prieš jį pavartojus fizinį smurtą, buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamosios R. Č. veiksmais, kurią pastaroji įsipareigojo geranoriškai atlyginti iki 2017m. rugpjūčio 11d.(b.l. 82), kaltinamoji privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. Č. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Kaltinamoji R. Č. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi-viešaisiais darbais ir bausmės dydžiu(b.l. 89-91).
Sankcijoje už kaltinamajai R. Č. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatyti kaip alternatyvinė bausmė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.
Svarstant kaltinamosios R. Č. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji anksčiau teista nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamosios atsakomybę. Kadangi kaltinamoji R. Č. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas sunkina jos atsakomybę, o fizinis smurtas buvo panaudotas kilusio šeimyninio konflikto metu, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos artimoje aplinkoje aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į pačios kaltinamosios R. Č., kaip pirmą kartą teisiamo asmens, asmenybę, laikytina, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-viešuosius darbus, tačiau nustačius mažesnę nei prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies dydis trukmę(LR BK 46 str.). Paskirtina viešųjų darbų bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios R. Č. asmenybę, jos, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir nuteisti, paskiriant viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją neatlygintinai atidirbti po 20(dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajai R. Č. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu viešaisiais darbais keturiems mėnesiams.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajai R. Č. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos viešųjų darbų bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2017m. birželio 10d., 21⁰⁰ val., iki 2017m. birželio 12d., 14⁴⁹ val., imtinai, t.y. 2(dvi) kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamoji R. Č. buvo laikinai sulaikyta, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Daiktinį įrodymą-virtuvinį peilį su juoda plastikine rankena, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamosios R. Č. 38,26 Eur.(trisdešimt aštuonių eurų ir 26 eur/ct.) sumą valstybinės ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.
Kaltinamoji, nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.