- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-3430-392/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07519-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso”, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, veikdamas Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso”, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“ ir antstolė Santa Selezniovienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. J. pateikė skundą antstolei Santai Selezniovienei dėl jos veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0184/24/01175, Nr. 0184/24/02498, Nr. 0184/24/07675, Nr. 0184/24/08555, Nr. 0184/24/08717, Nr. 0184/24/08856, Nr. 0184/24/09105 ir Nr. 0184/24/10503, kuriuo prašė panaikinti turto arešto aktą Nr. S-25-184-14071, kaip nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą. Nurodė, kad antstolė vykdomosiose bylose, kurios yra užvestos prieš D. J., areštavo pareiškėjos banko sąskaitą, o turto arešto mastą sudaro 12 352,60 Eur. Pareiškėja su D. J. susituokė (duomenys neskelbtini), šeimoje auga 5 nepilnamečiai vaikai. Visos vykdomosios bylos prieš pareiškėjos sutuoktinį buvo užvestos dar gerokai iki jų santuokos sudarymo, todėl pareiškėjos įsitikinimu, ji neturi nešti turtinės atsakomybės už savo dabartinio sutuoktinio veiksmus. Be to, pareiškėja nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. yra įsiregistravusi Užimtumo tarnyboje ir praktiškai jokių išmokų negauna. Į antstolės areštuotą sąskaitą įplaukia vien tik nepilnamečiams vaikams mokamos socialinės išmokos, todėl antstolė areštavo vaikų pragyvenimui skirtas lėšas, kas akivaizdžiai neteisėta. Skolos nurodytose vykdomosiose bylose po truputį yra dengiamos.
2. Antstolė 2025 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S1-J25-12271 skundo netenkino ir nurodė, kad turto arešto aktu Nr. S-25-184-14071 buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolė 2025 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S1J25-12023 pasiūlė skolininkui ir pareiškėjai pasidalinti turtą bendru sutikimu, be to, turto arešto akte Nr. S-25-184-14071 buvo numatyta ir nenurašoma suma, kuria pareiškėja gali naudotis per vieną mėnesį. Be to, pareiškėja galėjo pateikti antstolei išrašą iš kredito įstaigos ar pažymą iš pinigines lėšas mokančios institucijos, kad antstolė nustatytų didesnę nenurašomą sumą ir tokia informacija pareiškėjai buvo suteikta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Julianus Inkaso” atsiliepimu prašo sprendimą dėl skundo priimti teismo nuožiūra, pagal pateiktus ir ištirtus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjos R. J. skundą dėl antstolės Santos Selezniovienės veiksmų, atmetė.
5. Teismas nustatė, kad antstolės Santos Selezniovienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0184/24/01175, Nr. 0184/24/02498, Nr. 0184/24/07675, Nr. 0184/24/08555, Nr. 0184/24/08717, Nr. 0184/24/08856, Nr. 0184/24/09105 ir Nr. 0184/24/10503, kuriose skolininkas D. J.. Antstolė 2025 m. liepos 16 d. turto arešto aktu Nr. S-25-184-14071 areštavo pareiškėjos banko sąskaitą, kaip skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turto arešto mastas 12 352,60 Eur, laisvai disponuojama suma 2 177 Eur.
6. Pareiškėja antstolės turto arešto aktą iš esmės skundžia dvejais pagrindiniais motyvais, t. y. kad 1) skolininko D. J. įsiskolinimai atsirado dar iki jų santuokos sudarymo ir pareiškėja neturėtų nešti turtinės atsakomybės už savo sutuoktinio veiksmus ir 2) pareiškėja yra registruota užimtumo tarnyboje, todėl faktiškai jokių išmokų negauna, o antstolės areštuotos lėšos – nepilnamečiams vaikams mokamos socialinės išmokos, todėl antstolės areštas sąskaitai neteisėtas.
7. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 0184/24/01175 duomenų nustatė, kad D. J. ir pareiškėja R. J. (ikisantuokinė pavardė – N.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo D. J. augina 5 vaikus. Pareiškėja nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. registruota Užimtumo tarnybos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2025 m. liepos 16 d. patvarkymu Nr. S1J25-12023 antstolė pasiūlė skolininkui (suinteresuotam asmeniui) ir pareiškėjai pasidalinti turtą bendru susitarimu, patvirtintu notarine tvarka ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto sudarymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru susitarimu. Duomenų, kad pareiškėja ir skolininkas per nustatytą terminą būtų pateikę antstoliui užpildytą sutikimą pasidalinti turtą bendru susitarimu, nėra.
8. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuoto asmens D. J. turto pakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir pati pareiškėja, skunde nurodydama, kad pagal skolininko faktiškai gaunamas išmokas skolos po truputį dengiamos, tik ne taip greit, kaip to norėtų antstolė.
9. Pagal civilinio kodekso įstatymą, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure sudarytą vedybų sutartį, nurodė, kad iš minėtos vedybų sutarties turinio, sutuoktinių turto teisinis režimas suinteresuoto asmens (skolininko) ir pareiškėjos galioja po šios vedybų sutarties pasirašymo. Tokiu būdu, akivaizdu, kad skundžiamas antstolės turto arešto aktas Nr. S1J25-184-14071, buvo taikytas dar iki vedybų sutarties sudarymo, t. y. nesant duomenų apie vedybų sutartis tarp pareiškėjos ir skolininko, todėl šios vedybų sutarties nuostatos atgal negalioja, o nesant duomenų dėl turto padalijimo bendru susitarimu faktų įregistravimo per antstolės patvarkyme nurodytą terminą, pareiškėjos banko sąskaitoje buvusios piniginės lėšos (12 352,60 Eur) –pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai, kad skolininko D. J. įsiskolinimai atsirado dar iki santuokos sudarymo su pareiškėja, teismo nuomone, savaime nesudaro pagrindo antstolės turto arešto aktą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes kaip ir buvo minėta, po santuokos sudarymo sutuoktinių pajamos tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kad ji negauna pajamų, o antstolė taikė turto areštą ir areštavo nepilnamečiams vaikams mokamas socialines išmokas, pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, pavyzdžiui, išrašo iš kredito įstaigos ar pažymą iš pinigines lėšas išmokančios institucijos. Todėl teismas šiuos pareiškėjos skundo teiginius laiko deklaratyviais ir nepagrįstais rašytiniais įrodymais.
12. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog antstolės 2025 m. liepos 16 d. turto arešto aktas Nr. S-25-184-14071 yra teisėtas ir pagrįstas, o antstolės veiksmai atlikti pagal antstoliui suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, todėl pareiškėjos skundą atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti antstolės Santos Selezniovienės 2025 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S1-J25-12271. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Apeliantė nurodo, kad ji į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono 1 -ajame notarų biure sudarytą vedybų sutartį, kurios 2.1. punktas numato, kad kiekvienas sutuoktinis įgyja turtą savo vardu savo asmeninės nuosavybės teise, 2.4 punktas numato, kad bet kokios teisės, pareigos, prievolės, įsipareigojimai ir/ar kiti reikalavimai, kylantys iš sandorių, sudarytų po šios vedybų sutarties pasirašymo dienos, priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu toks sandoris bus sudarytas, išskyrus įstatymų ir šioje vedybų sutartyje numatytus atvejus arba jei šalys raštu susitars kitaip. Pareiškėjos nuomone, į turtą, nurodytą CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebegali būti nukreiptas išieškojimas dėl kito sutuoktinio D. J. prievolių nuo (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarties sudarymo. Antstolės žinioje skolininko D. J. atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose išieškomos skolos, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, be to, dalis įsiskolinimų yra už D. J. padarytus teisės pažeidimus, todėl jos pripažintinos skolininko D. J. asmeninėmis prievolėmis (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.115 straipsnio 1 dalis), todėl už šias skolas jis ir privalo atsakyti savarankiškai savo asmeniniu turtu ir pajamomis.
13.2. Apeliantė pažymi, kad tik jeigu asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka, asmeninės fizinio asmens prievolės gali būti taip pat išieškomos ir iš turto dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Šiuo atveju antstolei yra žinoma, kad skolininkas D. J. dirba ūkininko Ž. J. ūkyje darbininku ir iš jo gaunamo darbo užmokesčio yra dalimis dengiamas įsiskolinimai minėtose vykdomosiose bylose. Bendra skolos suma yra didelė, todėl skolininko D. J. gaunamo darbo užmokesčio nepakanka iškart visai skolai sumokėti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad skolininkas D. J. turi asmenines pajamas, iš kurių galimas jo asmeninių prievolių vykdymas, todėl, pareiškėjos R. J. nuomone, antstolė nepagrįstai sutuoktinio asmenines prievoles nukreipė į dalį bendrame turte (CK 3.112 straipsnis).
13.3. Antstolė skundžiamu 2025 m. liepos 16 d. Turto arešto aktu Nr. S-25-184-14071 areštavo pareiškėjos R. J. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurios yra kaip socialinės išmokos už šeimos nepilnamečius vaikus K. J., K. J., K. J., G. J., G. J., nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnis griežtai draudžia išieškojimą iš šių lėšų, kurios yra skirtos būtiniausių vaikų pragyvenimo poreikių tenkinimui. Pareiškėja yra įsiregistravusi Užimtumo tarnyboje, kaip ieškanti darbo, tad akivaizdu, kad ji jokių darbinių pajamų negauna, šeima yra išlaikoma vien iš sutuoktinio uždarbio pas ūkininką ir iš minėtų socialinių išmokų už vaikus.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo antstolė Santa Selezniovienė atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
Šalies argumentai
14.1. Antstolė nurodo, kad skundo dėl antstolio veiksmų dalykas buvo prašymas panaikinti 2025 m. liepos 16 d. turto arešto aktą Nr. S-25-184-14071, todėl nesupranta kodėl pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti antstolės patvarkymą dėl skundo nagrinėjimo.
14.2. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai pateikus informaciją apie tai, kad ji su skolininku sudarė povedybinę sutartį, antstolė 2025 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Dėl arešto turtui panaikinimo Nr. A1J25-12747 areštą sąskaitai panaikino. Iš pareiškėjos pateikto sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. į areštuotą sąskaitą buvo įmokėta 2 186,73 Eur, o išmokėta 2 187,89 Eur.
14.3. Antstolė nurodo, kad santuoka tarp pareiškėjos ir skolininko buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Patikrinus VĮ Registrų centras administruojamą Vedybų sutarčių registrą buvo nustatyta, jog vedybų sutartis tarp pareiškėjos ir skolininko sudaryta nebuvo. Kadangi turtas po santuokos sudarymo, registruotas vieno iš sutuoktinio vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, tai 2025 m. liepos 16 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui priklausantis kilnojamasis turtas, esantis bendroje jungtinėje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, vertina skundžiamos nutarties priėmimo metu pateiktus dokumentus ir nustatytas aplinkybes.
16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Santos Selezniovienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0184/24/01175, Nr. 0184/24/02498, Nr. 0184/24/07675, Nr. 0184/24/08555, Nr. 0184/24/08717, Nr. 0184/24/08856, Nr. 0184/24/09105 ir Nr. 0184/24/10503, kuriose skolininkas D. J.. Antstolė 2025 m. liepos 16 d. turto arešto aktu Nr. S-25-184-14071 areštavo pareiškėjos banko sąskaitą, kaip skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turto arešto mastas 12 352,60 Eur, laisvai disponuojama suma 2 177 Eur.
18. Nors apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir antstolės 2025 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S1-J25-12271, kuriuo pareiškėjos skundas netenkintas, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliantė nesutinka su antstolės 2025 m. liepos 16 d. turto arešto aktu Nr. S-25-184-14071, ir jį ginčija kaip nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą.
19. Apeliantė nurodo, kad vykdomose vykdomosiose bylose išieškomos skolos, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, be to, nuo (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarties sudarymo, išieškojimas negalėjo būti nukreiptas į pajamas, gautas kaip socialinės išmokos už šeimos nepilnamečius vaikus. Apeliantė teigia, kad antstolė nepagrįstai areštavo pareiškėjos banko sąskaitą, kaip skolininkui priklausantį kilnojamąjį turtą, esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta.
20. Nustatyta, kad santuoka tarp D. J. ir R. J. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Antstolė nurodė, kad patikrinus Vedybų sutarčių registrą buvo nustatyta, jog vedybų sutartis tarp pareiškėjos ir skolininko sudaryta nebuvo. Apeliantė šios aplinkybės neginčija. Antstolė 2025 m. liepos 16 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui ir pareiškėjai pasidalinti turtą bendru susitarimu, pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru susitarimu. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas ir pareiškėja per antstolės nustatytą terminą būtų pateikę antstolei užpildytą sutikimą pasidalinti turtą bendru susitarimu. Antstolė 2025 m. liepos 16 d. turto arešto aktu Nr. S-25-184-14071 areštavo pareiškėjos banko sąskaitą. Pareiškėja tik 2025 m. liepos 31 d. teismui, nagrinėjusiam jos skundą dėl antstolio veiksmų, pateikė (duomenys neskelbtini) sudarytą vedybų sutartį. Taigi, akivaizdu, jog skundžiamas antstolės turto arešto aktas buvo taikytas dar iki vedybų sutarties sudarymo, nesant duomenų apie vedybų sutartis tarp pareiškėjos ir skolininko, todėl nėra pagrindo išvadai, jog turto arešto aktas yra neteisėtas. Be to, antstolė atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai pateikus informaciją apie tai, kad ji su skolininku sudarė povedybinę sutartį, antstolė 2025 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu areštą sąskaitai panaikino. Minėtas aplinkybes patvirtina Turto areštų aktų registre esantys duomenys. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tai, jog skolininko įsiskolinimai atsirado dar iki santuokos sudarymo su pareiškėja, savaime nesudaro pagrindo antstolės turto arešto aktą vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, nes po santuokos sudarymo sutuoktinių pajamos tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog antstolė areštavo nepilnamečiams vaikams mokamas socialines išmokas, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo, nes pareiškėja antstolei nebuvo pateikusi tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.