Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) prašymu (b. l. 1?3) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. iš atsakovo A. V. pareiškėjo naudai priteisti 341,89 Lt palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (įskaitytinai);

2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 13?14.1 punktais, iš atsakovo A. V. pareiškėjo naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Nurodė, kad administracinėje byloje Nr. A822-755/2011, kurioje pareiškėjas atsakovui reiškė reikalavimą dėl negrąžintos paramos sumos ir palūkanų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Agentūros pareikštas reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. priteisimo savo esme yra nukreiptas į ateitį. Tokio pobūdžio reikalavimas galėtų būti tenkinamas, jeigu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų įmanoma tiksliai nurodyti visus duomenis, būtinus galutiniam palūkanų dydžiui apskaičiuoti. To padaryti neįmanoma, kadangi atliekant galutinį palūkanų apskaičiavimą reikėtų remtis papildomais duomenų šaltiniais ? atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais. Todėl toks teismo sprendimo vykdymas išeinat už sprendimo rezoliucinės dalies ribų, sudarytų sąlygas papildomų interpretacijų dėl sprendimo vykdymo atsiradimui, o tai yra neleistina. Todėl Agentūros reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. priteisimo taip, kaip jis suformuotas, negali būti tenkinamas. Paaiškino, kad Agentūra palūkanas skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklėmis, kurių tikslas ? nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo ir apskaitos tvarką. Rėmėsi prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavimo dieną (t. y. 2009 m. gruodžio 24 d.) galiojusių Taisyklių redakcijos 13 ir 14 punktais ir darė išvadą, kad skaičiuoti palūkanas Agentūrą įpareigoja teisės aktas ? Taisyklės, todėl ji ir toliau atsakovui skaičiavo palūkanas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais: 2009 m. lapkričio 19 d. Nr. 3D-894 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2010 m. pirmajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“ – kuriame nustatytas palūkanų dydis ? 17,72 proc.; 2010 m. vasario 20 d. Nr. 3D-139 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2010 metų antrajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones“ ? palūkanų dydis ? 15,98 proc. Pastarasis įsakymas nuo 2010 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-386 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-139 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2010 metų antrajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo pripažintas netekusiu galios, todėl nuo 2010 m. gegužės 1 d., vadovautasi Taisyklių 13 punktu, numatančiu 5 proc. palūkanų dydį. Taip pat rėmėsi 14.1 punktu ir nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (t. y. prašymo šioje byloje pateikimo Teismui dienos) įskaitytinai, atsakovui apskaičiavo 341,89 Lt palūkanų. Teigė, kad, pasikeitus palūkanų nustatymo teisiniam reguliavimui, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įmanoma nurodyti visus duomenis, būtinus galutiniam palūkanų dydžiui apskaičiuoti, ir nereikia remtis papildomais duomenų šaltiniais, nes 5 procentų palūkanų dydis tiesiogiai numatytas Taisyklėse. Šie duomenys teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pareiškėjo nuomone, byloje dalyvaujantiems asmenims nesudarytų galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, nebūtų sudaryta sąlygų neteisingai interpretuoti teismo sprendimą.

Pareiškėjas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58?62), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Agentūros prašymą. Be prašyme pateiktų argumentų, apeliaciniame skunde nurodo:

1. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Agentūra apskaičiavusi palūkanas nepriėmė individualaus administracinio akto, atsakovas nebuvo informuotas, kad jam atsisakius apmokėti, bus kreipiamasi į teismą dėl palūkanų priteisimo. Teigia, kad 2008 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-26395 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“, kuris atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, informavo atsakovą apie 3 054,71 Lt grąžintinų lėšų sumą, jos atsiradimo priežastis, bei informavo, kad negrąžinus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo išsiuntimo datos, jam bus skaičiuojamos palūkanos, nurodytas šių palūkanų apskaičiavimo pagrindas. Atsakovas neteisėtai gautos paramos per nustatytą terminą negrąžino, todėl buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos, paduotas prašymas teismui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog apie susidariusią skolą ir jos pagrindu skaičiuojamas palūkanas atsakovas laikotarpyje nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. gegužės 12 d. buvo nuolatos informuojamas Agentūros siųstais aštuoniais raštais.

2. Pažymi, kad 2009 metais teismui pateiktame prašyme, atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis kiekvieną ketvirtį kito ir prašyme nebuvo galima įrašyti konkretaus jų dydžio, prašė teismo priteisti palūkanas, skaičiuojamas pagal Taisyklių 13 ir 14 punktus, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamos nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki tol, kol bus visiškai sugrąžintos lėšos nuo paramos sumos. Minėtas prašymas pateiktas vadovaujantis Taisyklių 13 ir 14 punktais bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais dėl palūkanų dydžio nustatymo (2008 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 3D-467 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2008 metų ketvirtajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones“; 2008 m. gruodžio 9 d. Nr. 3D-682 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo“; 2009 metų pirmajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones“; 2009 m. kovo 5 d. Nr. 3D-147 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2009 m. antrajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“; 2009 m. gegužės 15 d. Nr. 3D-349 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2009 m. trečiajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“; 2009 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 3D-624 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2009 m. ketvirtajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“). Nuo 2010 m. gegužės 1 d., vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 13 ir 14.1 punktais, už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (t. y. 2011 m. prašymo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dienos) įskaitytinai, pareiškėjas apskaičiavo 341,89 Lt palūkanų. Atkreipia dėmesį, jog prašyme nurodė, kad pasikeitus palūkanų teisiniam reguliavimui teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įmanoma nurodyti visus duomenis, būtinus galutiniam palūkanų dydžiui apskaičiuoti, papildomais šaltiniai remtis nereikia, nes palūkanų dydis tiesiogiai numatytas Taisyklėse.

Atsakovas A. V. taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73?75), kuriuo prašo:

1. atsižvelgiant į tai, kad nesirėmė VAGK pateikta medžiaga ir suklastojo sprendimą, posėdžio protokolą, panaikinti pirmos ir antros instancijų teismų sprendimus;

2. įpareigoti Agentūrą išmokėti tiesiogines išmokas už 2005 metus;

3. priteisti dėl H. Sadausko vadovaujamos teisėjų kolegijos nuskalstamos veiklos, priėmus nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, atsiradusią žalą ? 20 000 Lt materialinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą;

4. nustačius teisėjų korupcinės veiklos požymius, bylą perduoti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.