Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-11-21 · Administracinė byla Nr. A-525-1436-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
A-525-1436-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01087-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Artūras Drigotas
Atsakovas
A. V.
Pareiškėjas
Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
Administracinė byla Nr. A525-1436/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01087-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Sandrai Junaitei,atsakovui A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. V. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) prašymu (b. l. 1?3) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. iš atsakovo A. V. pareiškėjo naudai priteisti 341,89 Lt palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (įskaitytinai);

2. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 13?14.1 punktais, iš atsakovo A. V. pareiškėjo naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Nurodė, kad administracinėje byloje Nr. A822-755/2011, kurioje pareiškėjas atsakovui reiškė reikalavimą dėl negrąžintos paramos sumos ir palūkanų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Agentūros pareikštas reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. priteisimo savo esme yra nukreiptas į ateitį. Tokio pobūdžio reikalavimas galėtų būti tenkinamas, jeigu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų įmanoma tiksliai nurodyti visus duomenis, būtinus galutiniam palūkanų dydžiui apskaičiuoti. To padaryti neįmanoma, kadangi atliekant galutinį palūkanų apskaičiavimą reikėtų remtis papildomais duomenų šaltiniais ? atitinkamais žemės ūkio ministro įsakymais. Todėl toks teismo sprendimo vykdymas išeinat už sprendimo rezoliucinės dalies ribų, sudarytų sąlygas papildomų interpretacijų dėl sprendimo vykdymo atsiradimui, o tai yra neleistina. Todėl Agentūros reikalavimas dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. priteisimo taip, kaip jis suformuotas, negali būti tenkinamas. Paaiškino, kad Agentūra palūkanas skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklėmis, kurių tikslas ? nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo ir apskaitos tvarką. Rėmėsi prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavimo dieną (t. y. 2009 m. gruodžio 24 d.) galiojusių Taisyklių redakcijos 13 ir 14 punktais ir darė išvadą, kad skaičiuoti palūkanas Agentūrą įpareigoja teisės aktas ? Taisyklės, todėl ji ir toliau atsakovui skaičiavo palūkanas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais: 2009 m. lapkričio 19 d. Nr. 3D-894 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2010 m. pirmajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“ – kuriame nustatytas palūkanų dydis ? 17,72 proc.; 2010 m. vasario 20 d. Nr. 3D-139 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2010 metų antrajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones“ ? palūkanų dydis ? 15,98 proc. Pastarasis įsakymas nuo 2010 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-386 „Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-139 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2010 metų antrajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“ pripažinimo netekusiu galios“ buvo pripažintas netekusiu galios, todėl nuo 2010 m. gegužės 1 d., vadovautasi Taisyklių 13 punktu, numatančiu 5 proc. palūkanų dydį. Taip pat rėmėsi 14.1 punktu ir nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi minėtais teisės aktais, už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (t. y. prašymo šioje byloje pateikimo Teismui dienos) įskaitytinai, atsakovui apskaičiavo 341,89 Lt palūkanų. Teigė, kad, pasikeitus palūkanų nustatymo teisiniam reguliavimui, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įmanoma nurodyti visus duomenis, būtinus galutiniam palūkanų dydžiui apskaičiuoti, ir nereikia remtis papildomais duomenų šaltiniais, nes 5 procentų palūkanų dydis tiesiogiai numatytas Taisyklėse. Šie duomenys teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, pareiškėjo nuomone, byloje dalyvaujantiems asmenims nesudarytų galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, nebūtų sudaryta sąlygų neteisingai interpretuoti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas A. V. pateikė atsiliepimą (b. l. 18?19), kuriuo su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė, kad teismas atidžiai išnagrinėtų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir, remiantis pateiktais dokumentais, persiųstų bylą proceso atnaujinimui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), esant požymiams, kad nusikalstamoje veikloje kartu su Agentūros darbuotojais dalyvavo Vilniaus apygardos administracinio teismo ir LVAT teisėjai, persiųsti bylos medžiagą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.

Nurodė, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) nagrinėtoje byloje Nr. 2009/01-4R-151 bylos medžiagoje yra ne visi atsakovo pateikti įrodymai – trūksta vieno žemėlapio lapo, kuris buvo pateiktas kartu su antstolio faktinių aplinkybių protokolu, atsakovo nuomone, įrodančiu, kad trijų laukų ribos buvo aiškios. Teigė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje, nespalvotos žemėlapių kopijos buvo atskirtos nuo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, todėl teismai negalėjo objektyviai įvertinti nuotraukose ir žemėlapiuose užfiksuotų laukų natūralių ribų.

II.

2011 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu (b. l 47?50) pareiškėjo prašymą atmetė.

Teisėjų kolegija rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-755/2011, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad Agentūra apskaičiavusi palūkanas, turėjo priimti individualų aktą, apie tai informuoti A. V., jam atsisakius apmokėti, kreiptis į teismą dėl palūkanų priteisimo. Taip pat rėmėsi LVAT nutartyse administracinėse bylose Nr. A756-1229/2010 ir Nr. A822-755/2011 atskleista teisėtumo principo samprata ir, atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų dėl Agentūros priimto sprendimo, kuriuo A. V. būtų priskaičiuotos palūkanos, apie tokio sprendimo priėmimą jis nieko nežinojo ir nežino, vertino, kad Agentūra iš naujo (pakartotinai) administruodama jau įvertintas paraiškas, dėl kurių yra priimti sprendimai, taip pat ir teismo sprendimai, kai teisės aktai nenumato Agentūros teisės tokios procedūros atlikti, nepaisė nurodyto principo, tai sudaro pagrindą skundo netenkinti. Sprendime taip pat pažymėta, jog pareiškėjo suformuluoto reikalavimo dėl palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. priteisimo atmetimas nėra kliūtis pareiškėjui iš naujo kreiptis į teismą dėl 341,89 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. priteisimo bei 5 proc. metinių palūkanų priteisimo, jeigu bus išlaikytas teisėtumo principas, apie priimtą sprendimą (individualų aktą) bus žinoma A. V., jis atsisakys jį vykdyti.

III.

Pareiškėjas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (b. l. 58?62), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti Agentūros prašymą. Be prašyme pateiktų argumentų, apeliaciniame skunde nurodo:

1. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad Agentūra apskaičiavusi palūkanas nepriėmė individualaus administracinio akto, atsakovas nebuvo informuotas, kad jam atsisakius apmokėti, bus kreipiamasi į teismą dėl palūkanų priteisimo. Teigia, kad 2008 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. BR6-(3.82)-26395 „Dėl išmokėtos paramos sugrąžinimo“, kuris atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, informavo atsakovą apie 3 054,71 Lt grąžintinų lėšų sumą, jos atsiradimo priežastis, bei informavo, kad negrąžinus skolos per 14 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo išsiuntimo datos, jam bus skaičiuojamos palūkanos, nurodytas šių palūkanų apskaičiavimo pagrindas. Atsakovas neteisėtai gautos paramos per nustatytą terminą negrąžino, todėl buvo pradėtos skaičiuoti palūkanos, paduotas prašymas teismui. Taip pat atkreipė dėmesį, jog apie susidariusią skolą ir jos pagrindu skaičiuojamas palūkanas atsakovas laikotarpyje nuo 2009 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. gegužės 12 d. buvo nuolatos informuojamas Agentūros siųstais aštuoniais raštais.

2. Pažymi, kad 2009 metais teismui pateiktame prašyme, atsižvelgiant į tai, kad palūkanų dydis kiekvieną ketvirtį kito ir prašyme nebuvo galima įrašyti konkretaus jų dydžio, prašė teismo priteisti palūkanas, skaičiuojamas pagal Taisyklių 13 ir 14 punktus, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamos nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki tol, kol bus visiškai sugrąžintos lėšos nuo paramos sumos. Minėtas prašymas pateiktas vadovaujantis Taisyklių 13 ir 14 punktais bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais dėl palūkanų dydžio nustatymo (2008 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 3D-467 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2008 metų ketvirtajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones“; 2008 m. gruodžio 9 d. Nr. 3D-682 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo“; 2009 metų pirmajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones“; 2009 m. kovo 5 d. Nr. 3D-147 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2009 m. antrajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“; 2009 m. gegužės 15 d. Nr. 3D-349 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2009 m. trečiajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“; 2009 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 3D-624 „Dėl palūkanų dydžio nustatymo 2009 m. ketvirtajam ketvirčiui už pavėluotas grąžinti lėšas, susidariusias įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir Europos žuvininkystės fondo priemones“). Nuo 2010 m. gegužės 1 d., vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 13 ir 14.1 punktais, už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (t. y. 2011 m. prašymo pateikimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dienos) įskaitytinai, pareiškėjas apskaičiavo 341,89 Lt palūkanų. Atkreipia dėmesį, jog prašyme nurodė, kad pasikeitus palūkanų teisiniam reguliavimui teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įmanoma nurodyti visus duomenis, būtinus galutiniam palūkanų dydžiui apskaičiuoti, papildomais šaltiniai remtis nereikia, nes palūkanų dydis tiesiogiai numatytas Taisyklėse.

Atsakovas A. V. taip pat pateikė apeliacinį skundą (b. l. 73?75), kuriuo prašo:

1. atsižvelgiant į tai, kad nesirėmė VAGK pateikta medžiaga ir suklastojo sprendimą, posėdžio protokolą, panaikinti pirmos ir antros instancijų teismų sprendimus;

2. įpareigoti Agentūrą išmokėti tiesiogines išmokas už 2005 metus;

3. priteisti dėl H. Sadausko vadovaujamos teisėjų kolegijos nuskalstamos veiklos, priėmus nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, atsiradusią žalą ? 20 000 Lt materialinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą;

4. nustačius teisėjų korupcinės veiklos požymius, bylą perduoti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai.

Atsiliepimas

Be atsiliepime į skundą pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad nesutinka su Agentūros teiginiu, jog 3 054,71 Lt suma išmokėta avansu. Paaiškina, kad ji išmokėta po darbų atlikimo, VšĮ „Egoagros“ patikros ir 2005 m. rugpjūčio 12 d. ūkio sertifikavimo. Atkreipia dėmesį, jog VšĮ „Egoagros“ atliktos patikros metu pažeidimų, turinčių įtakos Agrarinės aplinkosaugos lėšų išmokėjimui, nebuvo nustatyta. Trūkumai, dėl kurių atsisakyta išmokėti tiesiogines išmokas už 2005 metus, nustatyti tik po Agentūros Utenos kontrolės padalinio atliktos patikros 2005 m. liepos 22 d. Dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų paaiškina, kad atlikusi patikrą Agentūros darbuotoja rado ne visus riboženklius, o patikros ne visi laukai buvo nušienauti, nes terminas šiam reikalavimui įvykdyti baigėsi tik 2005 m. rugpjūčio 1 d. Nurodo, kad sužinojęs, kokios sankcijos pritaikytos dėl minėtų pažeidimų, prašė teismo įpareigoti Agentūrą dar kartą atlikti patikrą, nes laukai turi natūralias ribas – kelius, melioracijos griovius, medžius. Agentūrai atsisakius atlikti pakartotinę patikrą, 2009 m. birželio 8 d. buvo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, padarytos nuotraukos. Pažymi, kad pirmosios teismo teisėjų kolegija dėl minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nepasisakė, teismo posėdžio protokole nenurodytas nė vienas argumentas, kodėl protokolas atmestas, tai, atsakovo nuomone, įrodo, kad jis išvis nebuvo nagrinėtas. Remdamasis teisėjo H. Sadausko 2011 m. rugsėjo 27 d. atsakymu į skundą, teigia, kad jo vadovaujamos kolegijos veikloje yra korupcinės veiklos požymių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228, 229, 237, 300 straipsnius.

Pareiškėjas Agentūra pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 92?93), kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas aplinkybėmis ir faktais, dėl kurių jau priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A822-755/2011, t. y. apeliaciniu skundu ginčijama 3 054,71 Lt neteisėtai gauta parama. Atkreipia dėmesį, jog šioje byloje, atsižvelgiant į minėtą nutartį, teismo prašo tik palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d., bei vadovaujantis Taisyklių 13?14.1 punktais, 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos lėšų dalies, skaičiuojamų nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki dienos, kurią bus sugrąžintos visos lėšos, priteisimo. Remiasi ABTĮ 14 straipsnio 1 dalimi, 145 straipsniu ir 58 straipsnio 2 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-795-281-2010 buvo pareiškęs reikalavimus priteisti iš atsakovo A. V.; 1) 3054,71 Lt dydžio gautą ir negrąžintą paramos sumą; 2) 554,72 Lt palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008-12-03 iki 2009-12-24 (įskaitytinai); 3) vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 13 - 14 p., palūkanas, kurių dydis kiekvienam ketvirčiui nustatomas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu ir skaičiuojamas nuo 2009-12-25 iki tos kalendorines dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, nuo neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos sumos.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 04 12 sprendimu pareiškėjo prašymas buvo patenkintas.

Tačiau Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 03 03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-755-2011 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 04 12 sprendimas buvo pakeistas ir pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl palūkanų iš atsakovo A. V. priteisimo už laikotarpį nuo 2009-12-25 iki tos kalendorines dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, nuo neteisėtai gautos ir negrąžintos paramos sumos, buvo atmestas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė reikalavimą iš atsakovo A. V. pareiškėjo naudai priteisti 341,89 Lt palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 25 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. (įskaitytinai), taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) 13?14.1 punktais, iš atsakovo A. V. pareiškėjo naudai priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 13 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi abiejose administracinėse bylose pareiškėjo pareikštus reikalavimus dėl palūkanų priteisimo iš A. V. sprendžia, kad pareiškėjas abiejose administracinėse byloje pateikė iš esmės analogiškus reikalavimus dėl palūkanų priteisimo, t.y. iš esmės analogiškus reikalavimus įvertinant ginčo dalyką bei ginčo pagrindą. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei į tai, kad ginčas abejose administracinėse bylose kilęs tarp tų pačių šalių, taip pat įvertinus tai, kad ginčas dėl palūkanų priteisino iš A. V. už laikotarpį nuo 2009m. gruodžio 25d. jau yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 03 03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-822-755-2011, konstatuotina, kad byloje nustatytas įstatyminis pagrindas (ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas) administracinei bylai nutraukti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukia, jeigu nustatomos šio įstatymo 101 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje ir yra konstatuojama ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatyta aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o administracinė byla nutrauktina. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

Teismo priimamo procesinio sprendimo esmės ir motyvacijos nekeičia teismo posėdyje pateiktas pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimo pakeitimas, kuriuo prašoma priteisti iš A. V. palūkanas tik nuo 2012m. spalio 25d., nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 130 straipsnio 5 dalis draudžia apeliaciniame skunde teikti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė 2011m. rugsėjo 9d., todėl akivaizdu, kad iki priimant sprendimą byloje negalėjo būti pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2012m. spalio 25d..

Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o administracinė byla nutraukiama, atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo teisėtumu ir pagrįstumu iš esmės nenagrinėtini.

Atsakovo apeliaciniame skunde suformuluoti kiti reikalavimai - įpareigoti Agentūrą išmokėti tiesiogines išmokas už 2005 metus bei priteisti dėl H. Sadausko vadovaujamos teisėjų kolegijos nuskalstamos veiklos, priėmus nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, atsiradusią žalą ? 20 000 Lt materialinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą, taip pat nenagrinėtini iš esmės, nes, kaip jau minėta, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 str. 5 d.).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nepatvirtina tos aplinkybės, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui būtų pareiškęs, o pirmosios instancijos teismas būtų priėmęs ir išnagrinėjęs atsakovo reikalavimus - įpareigoti Agentūrą išmokėti tiesiogines išmokas už 2005 metus bei priteisti dėl H. Sadausko vadovaujamos teisėjų kolegijos nuskalstamos veiklos, priėmus nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, atsiradusią žalą ? 20 000 Lt materialinę ir 10 000 Lt neturtinę žalą.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 101 straipsnio 2 punktu, 130 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria

pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir atsakovo A. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011m. rugsėjo 9d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė