- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-13
- Bylos Nr.
- 2S-1334-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- U. K., uždarajai akcinei bendrovei „Vikasida“
- Ieškovas
- D. G.
- Kategorijos
- 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1334-538/2010
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-07305-2010-9)
NUTARTIS
2010 m. spalio 13 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės U. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-01 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovėms U. K. ir uždarajai akcinei bendrovei „Vikasida“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuosavybės teisių pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms U. K. ir UAB „Vikasida“, kuriuo prašė pripažinti, kad 2008-12-16 Transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktas, serija VIK Nr. 236, sudarytas tarp U. K. ir UAB „Vikasida“, dėl automobilio BMW 520, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo ir pinigų priėmimo, kvitas UIA Nr. 7026612, yra sudaryti kitam sandoriui pridengti ir yra negaliojantys bei pripažinti, kad minėto automobilio pirkėju yra ieškovas D. G., taip pat pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į šį automobilį. Ieškovas nurodė, kad 2008-12-16 faktiškai jis, pasiskolinęs iš savo tėvo A. G. 11 000 eurų, sumokėjo už automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo buvusios savo draugės atsakovės U. K. vardu. U. K. už automobilį sumokėjo tik 2 000 eurų. 2010 metų sausio mėnesį ieškovas išsiskyrė su atsakove U. K., o automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas pasiliko sau, nes faktiškai už jį sumokėjo. Atsakovė U. K. parašė pareiškimą policijai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, dėl to 2010-05-19 Klaipėdos rajono policija iš jo paėmė automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesutinka su jam pareikštais įtarimais, todėl pareiškė ieškinį teismui dėl minėto automobilio pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu.
2010-06-01 nutartimi ieškovo prašymu buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovei U. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio BMW 520, valst. Nr. EFG 110, areštas, atsakovę paskiriant automobilio saugotoja, tačiau uždraudžiant juo naudotis bei perleisti kitiems asmenims. Teismas konstatavo, kad iki ginčo išsprendimo iš esmės būtina šalį įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti.
Šalies argumentai
Dėl minėtos nutarties atsakovė U. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Apeliantė dėsto aplinkybes apie tai, kad ji yra teisėta ginčo automobilio savininkė, o atsakovas ieškinį šioje civilinėje byloje pareiškė iš keršto, sužinojęs, kad jam yra iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėtai užvaldyto svetimo turto, t. y. ginčo automobilio. Apeliantė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje taikytos nepagrįstai, kadangi jų taikymas visiškai netikslingas – U. K. teigia neketinanti jo parduoti, o draudimas naudotis automobiliu labai apsunkina jos kasdienį gyvenimą bei darbą, todėl apeliantė prašo areštą automobiliui panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei nuosavybės teise priklausantis automobilis, paskiriant ją automobilio saugotoja, tačiau uždraudžiant automobiliu naudotis ir perleisti tretiesiems asmenims. Apeliantė teigia, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepagrįstai, kadangi ji neketina perleisti automobilio, o draudimas juo naudotis jai sukelia didelių nepatogumų.
CPK 144 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti arba padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šalis neprivalo teismui pateikti neginčijamų įrodymų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas būtų neįvykdytas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas atsižvelgia į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, šalies veiksmus ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės būtina įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, ir areštavo ginčo automobilį. Kolegija su tokia teismo nuostata sutinka, kadangi ginčas vyksta dėl gana didelės vertės turto – kilnojamojo daikto, kurio kaina 45 000 Lt – ir netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, pvz. atsakovei perleidus automobilį tretiesiems asmenims, jį įkeitus, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas neabejotinai pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Tačiau konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, t. y. jų turinį ir mastą, teismas turėtų parinkti individualiai konkrečiu atveju. Apribojant daiktines teises į kilnojamuosius ar nekilnojamuosius daiktus kiekvienu atveju būtina išaiškinti jų turinį (CK 4.20 str.). Pagal analogiškose bylose nusistovėjusią teismų praktiką areštuoto turto savininkai paskiriami areštuoto turto saugotojais ir apribojama teisė disponuoti nurodytu turtu – šaliai uždraudžiamas bet koks areštuoto turto perleidimas, įkeitimas kitiems asmenims ar kitoks nuosavybės teisės pakeitimas ar apribojimas bei turto vertės sumažinimas, neuždraudžiant turtą valdyti ir naudotis juo. Šiuo atveju ginčo automobilis nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri paskirta jo saugotoja, tačiau jai uždrausta automobiliu naudotis ir perleisti kitiems asmenims. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei būtina uždrausti naudotis automobiliu. Atsakovė nurodė, kad jai automobilis reikalingas kasdienėje veikloje, negalėdama juo naudotis ji patiria didelius nepatogumus ir nuostolius. Esant šioms aplinkybėms bei iki ginčo išnagrinėjimo iš pabaigos siekiant išlaikyti abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą šis draudimas naikintinas ir atsakovei leistina naudotis automobiliu. Atsakovei išaiškintina, kad ji bus atsakinga ir privalės atlyginti nuostolius tuo atveju, jei automobiliui būtų padaryta žala.
Esant šioms aplinkybėms apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-01 nutartį pakeisti – leisti U. K. naudotis areštuotu automobiliu BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu atsakovei U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), paliekant ją areštuoto turto saugotoja, tačiau uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.