Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, vedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 MGL (780 Lt, kas atitinka 226 EUR) dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant dvylika mėnesių būti namuose nuo 24.00 iki 6.00 val., tęsti mokslą Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokykloje;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant dvylika mėnesių būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., tęsti mokslą arba dirbti;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant iki bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pabaigos (2017 m. rugpjūčio 15 d.) dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nuosprendį atlikta bausmė – laisvės atėmimas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas kardomajame kalinime nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 18 d. (dvi paros) išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2019 m. gegužės 8 d.;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. B., turėdamas išankstinį sumanymą nevykdyti sutartinių nuomos įsipareigojimų ir ketindamas apgaule įgyti svetimą turtą, 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini), sudarė įrenginių nuomos sutartį, kurios pagrindu jam (O. B.), kaip nuomininkui, buvo perduota DJ įranga „Pioneer XOJ-RX“, 900 Eur vertės, su transportavimo lagaminu „Thon Controller Case for Pioneer XDJ“, 199 Eur vertės, tačiau nei sutartyje nurodytą dieną, t. y. 2018 m. balandžio 19 d., nei vėliau išnuomoto turto negrąžino, taip apgaule įgijo svetimą, UAB „A.“ priklausantį 1 099 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas papildomai ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. V. parodė, kad įvedus į „Google“ O. B. vardą ir pavardę pasirodo eilė nuotraukų su O. B. atvaizdais iš teismo posėdžių. Būtent portalo „C.“ (duomenys neskelbtini) straipsnyje „(duomenys neskelbtini)“ esančioje nuotraukoje užfiksuotas O. B., kuris 2018 m. balandžio 18 d. pateikęs jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą sudarė nuomos sutartį su UAB „A.“, išsinuomojo DJ aparatūrą „Pioneer XDJ-RX“ ir transportavimo lagaminą, pasirašė nuomos sutartyje ir įrenginio perdavimo-priėmimo aktą, tačiau daiktų negrąžino. O. B. jis atpažino pagal bendrus veido bruožus – apvalų veidą (anksčiau apibūdino kaip „gerai pavalgiusį“), apgamą kairiajame skruoste. Tai tikrai tas pats asmuo ir jis neklysta (1 t., b. l. 43-44, 46, 47).

2018 m. balandžio 20 d. I. V. pareiškimu kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Pareiškime nurodė, kad O. prisistatęs asmuo apgaulės būdu iš UAB „A.“ įgijo garso įrangą „Pioneer XDJ-RX“, 900 Eur vertės, ir transportavimo lagaminą, 200 Eur vertės (1 t., b. l. 16).

2018 m. birželio 13 d. ikiteisminio tyrimo įstaigai adresuotame pareiškime I. V. nurodė, kad garso įrangą „Pioneer XDJ-RX“ įsigijo 2017 m. rugsėjo 7 d. už 900 Eur sumą (1 t., b. l. 21). Transportavimo lagaminą įsigijo 2017 m. rugsėjo 14 d. už 199 Eur sumą. 2018 m. balandžio 18 d. (duomenys neskelbtini), tarp pareiškėjo ir O. B. buvo pasirašyta nuomos sutartis ir O. B. buvo perduotas įrenginys „Pioneer XDJ-RX“, serijinis Nr. PKMPO2817IEH, kartu su transportavimo lagaminu „Thon Controller Case for Pioneer XDJ-RX“. 2018 m. balandžio 19 d. suėjus nuomos sutarties terminui O. B. negrąžino įrenginio ir transportavimo lagamino. Nuo to laiko vengia atsakyti į pareiškėjo skambučius bei raginimus grąžinti garso įrangą, visiškai atsisako bendrauti, taip suvaržo pareiškėjo teisę atgauti jam priklausantį turtą. Atsižvelgiantį šias aplinkybes, galima teigti, jog O. B., pasirašydamas nuomos sutartį, suprato, jog neįvykdys prisiimtų prievolių ir negrąžins jam perduodamo turto, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė iš to kylančius padarinius bei jų siekė. Pareiškėjui dėl O. B. neteisėtų veiksmų buvo padaryta 900 Eur turtinė žala dėl garso įrangos „Pioneer XDLRX“ ir 199 Eur turtinė žala dėl transportavimo lagamino pasisavinimo. Bendrai pareiškėjui padaryta 1 099 Eur turtinė žala ir sutrikdyta pareiškėjo normali veikla – garso įrangos nuoma (1 t., b. l. 74-75).

Byloje yra nuomos sutarties nuorašas, kurioje užfiksuota, kad 2018 m. balandžio 18 d. buvo sudaryta įrangos nuomos sutartis, kurią pasirašė paslaugos tiekėjos UAB „A.“ direktorė Ž. V. ir paslaugos gavėjas O. B. (1 t., b. l. 19), ir įrenginių perdavimo-priėmimo aktas, kuriame užfiksuota, kad garso įrangą „Pioneer“ ir transportavimo lagaminą perdavė UAB „A.“ įrenginių aparatūros technikas I. V., o įrenginius priėmė O. B. (1 t., b. l. 20).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(1175)-IS1-1761 nurodyta, kad: rankraštinius įrašus „O. B.“, esančius 2018 m. balandžio 18 d. nuomos sutartyje ir 2018 m. balandžio 18 d. įrenginių perdavimo-priėmimo akte, parašė O. B. (1 t., b. l. 130-132).

Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis O. B. savo kaltės nepripažino ir neigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą iš bendrovės išsinuomojo muzikinę įrangą, pasirašė nuomos sutartį bei įrangos perdavimo dokumentus, pasisavinęs įrangą jos negrąžino ir bendrovei padarė turtinę žalą. Laikėsi pozicijos, jog kažkas pasinaudojo jo pamestu vairuotojo pažymėjimu ir prisistatęs jo vardu bei pavarde iš bendrovės išsinuomojo muzikos įrangą. Baigus įrodymų tyrimą O. B. pareiškė, kad jis žino, jog vis tiek bus nuteistas, todėl savo kaltę pripažįsta. Teismas nemano, kad toks kaltinamojo O. B. prisipažinimas buvo iššauktas jo nuoširdumo ir gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nežiūrint formalaus O. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta liudytojo I. V. parodymais ir specialisto išvados duomenimis. Liudytojas I. V., kuris betarpiškai bendravo su kaltinamuoju, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, jog būtent O. B. išsinuomojo muzikos įrangą. Prieš kreipdamasis į policiją jo ieškojo ir stengėsi su juo susisiekti įvairiomis ryšio priemonėmis. Nagrinėjant bylą teisme liudytojas I. V. laikėsi kategoriškos pozicijos, kad jį apgavo teismo salėje esantis O. B., nes išsinuomojęs muzikos įrangą šios negrąžino. Atkreiptinas dėmesys, jog kreipdamasis į policiją I. V. nurodė išskirtinį O. prisistačiusio asmens veido bruožą – apgamą ant kairio skruosto, kuris akivaizdžiai matosi byloje esančioje kaltinamojo O. B. nuotraukoje (1 t., b. l. 46). Nors kaltinamasis O. B. teigia, jog kažkas galėjo pasinaudoti jo pamestu vairuotojo pažymėjimu ir jį panaudojęs išsinuomojo muzikos įrangą, tačiau tokius parodymus kategoriškai paneigia specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog rankraštinius įrašus „O. B.“ muzikos įrenginių nuomos sutartyje ir jų perdavimo akte parašė būtent kaltinamasis O. B..

Ištirtų įrodymų pagrindu, kurie neprieštarauja tarpusavyje ir vienas kitą papildo, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis O. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – apgaulės būdu įgijo svetimą, UAB „A.“ priklausančią muzikos įrangą bei jai transportuoti skirtą lagaminą, kurių vertė sudaro 1 099 Eur sumą.

Skirdamas O. B. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. O. B. padarė nesunkų tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą nuosavybei. Anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio ir niekur nedirbo, padarytos turtinės žalos neatlygino. Teismas nenustatė O. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Šiuo metu O. B. atžvilgiu vykdomas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendis ir jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Įvertinęs šiuos faktinius duomenis teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą O. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nes O. B. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo jis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę – sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikaltimų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį.

Nagrinėjant bylą teisme civilinės ieškovės UAB „A.“ atstovė prašė iš O. B. priteisti 1 099 Eur sumą dėl pasisavintos ir negrąžintos muzikos įrangos ir transportavimo lagamino taip pat priteisti 200 Eur negautų pajamų, kurias bendrovė būtų gavusi nuomodama pasisavintą muzikos įrangą. Civilinis ieškinys dalyje dėl padarytos 1 099 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai, nes jos dydį įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai – dokumentai, patvirtinantys muzikinės įrangos ir lagamino įsigijimą bei šių daiktų vertę.

Pagal teismų praktiką negautos pajamos taip pat laikomos žala (turtine). Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos (nuostoliai), kaip turtinės žalos rūšis, atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokių pajamų. Negautas pajamas, kaip netiesioginius nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos. Šiuo gi atveju UAB „A.“ nepateikė teismui duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad dėl O. B. apgaulės būdu pasisavintos muzikos įrangos ji negavo 200 Eur pajamų, kurias pagrįstai tikėjosi gauti ir dėl to patyrė nuostolių. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusių asmens veiksmų. Tuo tarpu vien turto, kaip tokio, turėjimas savo žinioje negarantuoja nuomos pajamų iš šio turto gavimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tik hipotetinių nuostolių priteisimas prieštarautų visiško žalos atlyginimo principui arba nulemtų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Remiantis išdėstytu, bendrovės civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų atlyginimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir O. B. skirti galutinę 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą ir įskaitytą pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį.

Paskelbus nuosprendį panaikinti O. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nes jis atlieka bausmę pataisos namuose.

UAB „A.“ pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš O. B. priteisti 1 099 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „A.“ naudai.

Likusioje dalyje UAB „A.“ pareikštą civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.