Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-458-914/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
1-458-914/2019
Teisminio proceso Nr.
1-05-6-00039-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Saulius Juzukonis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-458-914/2019Teisminio proceso Nr. 1-05-6-00039-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.2.18.1.; 1.2.18.10.; 2.1.15.1.1.; 2.3.4.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis,Sekretoriaujant Viktorijai Patkauskienei,dalyvaujant prokurorui Viktorui Roščenkovui,kaltinamajam A. M.,gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1980-12-03 Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. Paukščių takas 11-4, Šiauliuose, teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-07-04 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 222 str. 1 d. 13 MGL (1 625 Lt) dydžio bauda, kuri išieškota 2014-12-25, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 222 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir vykdydamas kasininko pareigas, nes įsakymu nepaskyrė kasininko ir nepavedė kitam darbuotojui atlikti kasos operacijas, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 23, 27 punktuose bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 14 str. 2 d. atsakingas už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 m. liepos mėnesio, tiksli data ir laikas nenustatyti, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes, gavęs už atliktus patalpų šiltinimo darbus iš A. C. 950 eurų, G. B. 1300 eurų, V. K. 750 eurų, T. Č. 1400 eurų, D. Š. 800 eurų, E. B. 200 eurų, A. K. 4804 eurus, N. J. 2000 eurų, R. K. 2000 eurų, S. M. 920 eurų, A. A. 1000 eurų, T. M. 350 eurų, T. V. 4500 eurų, G. T. 1700 eurų, T. S. 1000 eurų, S. L. 800 eurų, J. B. 1100 eurų, O. K. 350 eurų, A. Č. 500 eurų, R. J. 200 eurų, K. I. 550 eurų, P. S. 900 eurų, iš viso 28074 Eur, neišdavė jiems kasos pajamų orderių, neregistravo gautų piniginių sumų kasos knygoje, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr.179 patvirtintų „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 16 punktai, pervedus 2017-05-23 L. P. 3200 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank AB“, už atliktus R. P. namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo šiltinimo darbus ir 2017-05-26 G. R. 2780 eurų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, už atliktus D. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo šiltinimo darbus, iš viso 5980 eurų, neįformino atliktų darbų pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, kaip to reikalauja 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 79 str. 3 d., kad „Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaita faktūra privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus atvejus“, iš jų: 4942,15 Eur pardavimo pajamų ir 1037,85 Eur PVM, bei jų duomenų neįtraukė į buhalterinę apskaitą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais bei dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2017-07-19.

Be to, A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 304288827, registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugas teikiančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruotai (duomenys neskelbtini), visų duomenų dėl pinigų priėmimo operacijų bei, siekdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengti: 4721 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugas teikiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis nuo 2017-03-27 iki 2017-10-27 įrašė į pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) už 2016 m. gruodžio mėn., 2017 m. sausio – liepos mėnesius žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, tai yra neteisingas pastatų apšiltinimo darbų apmokestinamųjų sandorių vertes, pridėtinės vertės atskaitą, dėl ko neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 4721 Eur už 2016-2017 metus, 243 Eur pelno mokesčio ir veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugas teikiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis, 2017-05-15 įrašė į metines pelno mokesčio deklaraciją (PLN204) už 2016 m. žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelną, tai yra mažesnes pardavimo pajamas už suteiktus patalpų apšiltinimo darbus 2016 m. 4 850 Eur sumai, dėl ko mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 243 Eur už 2016 m., bei šiuos žinomai neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną nuo 2017-03-27 iki 2017-10-27 per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugas teikiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal tuo metu turimus buhalterinės apskaitos duomenis pateikė elektroninio deklaravimo būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinimo laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir atlikinėjo kasininko funkcijas. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal dokumentus, kuriuos jis pats pateikdavo. Apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinimo laikotarpiu ėjo direktoriaus pareigas. Jo vadovaujama įmonė atlikdavo šiltinimo darbus, pastatų šiltinimo darbus poliuretano puta, atliko direktoriaus, kasininko, vadybininko pareigas. Atliko darbus visoje Lietuvoje. Sumos kaltinime įvardintos teisingai. Pinigai buvo išleisti įmonės eksploatacijos reikalams: perkamos medžiagos, remontuojami automobiliai, kuras. Atlikti užsakyti darbai buvo visiems asmenims, jiems buvo teiktos bendrovės paslaugos. Vieni objektai būdavo pelningi, kiti – ne. Darbus atliko bendrovė. Pripažįsta, kad neišrašė dokumentų ir jų nepristatė buhalterei. Pripažįsta, kad apgaulingai elgėsi ir sąmoningai neišrašė kasos pajamų orderių, sąskaitų-faktūrų. Taip pat neįtraukė piniginių sumų į deklaracijas, buvo neteisingai nurodyti mokesčiai. Dėl savo veiksmų labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be A. M. visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

liudytojo S. L. parodymai, kad 2017 m. pavasarį nusprendė apšiltinti sodo namelio stogą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškojo, kas galėtų šitą darbą atlikti ir internetinėje erdvėje išsirinko vieną telefono numerį 860540048, kurį yra savo telefone išsisaugojęs. Parašė sms žinutę, kiek kvadratinių metrų yra stogas ir paklausė, kiek apšiltinimas kainuotų. Kai gavo atsakymą, jog apšiltinimas kainuos 800 eurų, buvo sutarta, jog bus atlikti apšiltinimo darbai. Buvo vyras atvažiavęs ir apsižiūrėjo, ką reikės apšiltinti. Tuomet po savaitės atvažiavo du vyrai ir per dieną poliuretano putomis apšiltino sodo namelio stogą. Sumokėjo už darbą 800 eurų vienam iš darbininkų. Jokių pinigų priėmimo kvitų, sąskaitų ar kitokių apmokėjimo dokumentų, sutarčių neišrašė, jų neturi (2 t., b. l. 52-54);

liudytojo E. B. parodymai, kad 2017 m. sausio mėn. pagal skelbimą internete „(duomenys neskelbtini)“ rado apšiltintojų firmą, kurios pavadinimo neatsimena. Susiskambino nurodytu telefonu. Atsiliepė vyras, jo nepažįsta. Sutarė, kad apšiltins (duomenys neskelbtini) standartinį garažą, priklausantį E. B., adresu (duomenys neskelbtini), už 200 eurų 20 kvadratinių metrų 10 cm storiu. Garažą apšiltino dviese, tų vyrų nepažįsta. Per maždaug pusdienį apšiltino. Prie garažo, kol vyko apšiltinimo dirbai, kartas nuo karto privažiuodavo dar vienas vyras, pažiūrėdavo sekasi. Kai buvo baigtas darbas, tam vyrui į rankas padavė 200 eurų. Ar jis išrašė dokumentus apie pinigų paėmimą, nepamena (2 t., b. l. 58-61);

liudytojo J. B. parodymai, kad 2017 m. pavasarį sugalvojo apšiltinti du pastatus. Todėl pradėjo internete pagal skelbimus ieškoti, kas galėtų atlikti šiltinimo darbus. Išsirinko vieną firmą ir paskambinęs susitarė, kad ta firma atliks apšiltinimo darbus. Atvažiavo J. B. nepažįstamas vyras, apžiūrėjo pastatus, kuriuos reikėjo apšiltinti. Vienas pastatas - sandėliukas, kuris priklauso J. B., buvo apie 70 kvadratinių metrų, adresu (duomenys neskelbtini). Kitas pastatas - gamybinės patalpos, kurios priklauso J. B., buvo apie 50 kvadratinių metrų, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarė su tuo vyru, kada bus atlikti darbai ir pinigų sumą. Po kiek laiko, 2017 m. pavasarį atvyko du darbuotojai, per dvi dienas apšiltino poliuretano putomis tuos du J. B. priklausančius pastatus. Kai buvo atlikti darbai, pinigus - apie 1100 eurų grynais į rankas padavė tam vyrui, su kuriuo ir derino, jog bus atlikti šiltinimo darbai. Jokių dokumentų dėl sumokėtų pinigų neišrašė ir nepadavė, nors jų prašė. Žadėjo vėliau atvežti, tačiau taip ir neatvežė (2 t., b. l. 94-97);

liudytojo G. T. parodymai, kad bendrovės, atlikusios apšiltinimo darbus, direktoriaus vardo ir pavardės neatsimena, nes visi darbai ir jų derinimas vyko per rangovus, kurie tvarkė stogo konstruktyvą - R. P., UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su šiltinimo darbus atlikusios įmonės direktoriumi bendravo labai mažai ir tik telefonu. Šiltinimo darbai buvo atlikti 2017 m. pavasarį (gali būti balandžio-gegužės mėnesiais), apšiltino palėpės stogą 6 butų name, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo sudaryta, ją pasirašė G. T. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitė grynais pinigais su tais asmenimis, kurie atliko darbus. Už atliktus darbus sumokėjo ne mažiau kaip 1700 Eur. Sutartis ir apmokėjimo dokumentai buvo pateikti per darbus atlikusius darbininkus jau pasirašyti direktoriaus, kurių neišsaugojo (2 t., b. l. 100-101);

liudytojo G. B. parodymai, kad apie 2016 m. rudenį statėsi namą, adresu (duomenys neskelbtini). Statomam namui reikėjo apšiltinti stogą. Paskambino į bendrovę dėl apšiltinimo, atsiliepė asmuo, prisistatęs A.. Telefonu su juo suderino stogo šiltinimo darbų laiką ir kainą. Su juo sutarė, kad G. B. mokės 85 eurus už vieną kubinį metrą sunaudotų poliuretano putų. Atvyko du bendrovės darbuotojai, kurie per vieną dieną atliko šiltinimo darbus. Baigus darbus, G. B. paskambino minėtam A., telefonu suderino galutinį realiai sunaudotų medžiagų kiekį ir jam mokėtiną sumą. Jis nurodė, kad pinigus gali sumokėti vienam iš šiltinimo darbus atlikusių darbininkų. Koks kiekis medžiagų buvo sunaudotas, neatsimena, tačiau gali patvirtinti, kad už šiltinimo paslaugas grynais jas atlikusiam darbuotojui sumokėjo 1300 Eurų. Jokia sutartis dėl šiltinimo darbų nebuvo pasirašyta, taip pat G. B. nebuvo išduotas joks pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (2 t., b. l. 107-108);

liudytojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad apie 2017 m. žiemą statėsi kotedžą sau ir dukrai, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat dar rūpinosi ir savo tėvo statomu namu, adresu (duomenys neskelbtini). Statomam kotedžui ir namui reikėjo apšiltinti stogą. Kotedžą statę statybininkai buvo davę telefoną įmonės, kuri teikia apšiltinimo paslaugas. Paskambinus gautu telefono numeriu, atvyko asmuo, prisistatęs A., ir pasiūlė stogo šiltinimo paslaugas, naudojant poliuretano putas. Šiltinimo darbus atliko A. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokia sutartis dėl šiltinimo darbų su šia įmone nebuvo pasirašyta. Ši bendrovė yra iš (duomenys neskelbtini). Apie 2017 m. sausio mėn. atvyko du įmonės darbuotojai ir per vieną dieną su savo medžiagomis ir įrankiais apšiltino poliuretano putomis A. K. statomo kotedžo stogą. Viso buvo apšiltinta 136 kv. metrai stogo. Prieš atliekant darbus, jis A. buvo sumokėjęs avansą, sumos neatsimena. Likusią sumą sumokėjo vienam iš darbus atlikusių darbininkų. Prieš mokėdamas likusią pinigų sumą minėtam bendrovės darbuotojui, telefonu mokėtiną sumą suderino su A., kuris ir nurodė, kad šiam darbuotojui gali sumokėti reikiamą sumą. Už kotedžo stogo šiltinimo darbus šios bendrovės atstovams viso A. K. sumokėjo 1904 Eur. Jokie pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti. Vėliau jis organizavo tėvo statomo namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo apšiltinimo darbus. Šie darbai buvo atliekami 2017 m. balandžio gale - gegužės mėn. Dėl šių darbų vėl tarėsi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu A.. Šiltinimo darbai buvo atliekami per du kartus. Viso buvo apšiltinta 210 kvadratinių metrų. Darbus atlikinėjo du bendrovės darbininkai su savo medžiagomis ir įranga. Prieš atliekant darbus avansą sumokėjo A., sumos neatsimena. Likusią sumą sumokėjo vienam iš darbus atlikusių darbininkų, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Prieš mokėdamas likusią pinigų sumą minėtam bendrovės darbuotojui, telefonu mokėtiną galutinę sumą suderino vėl su A., kuris ir nurodė, kad šiam darbuotojui gali sumokėti aptartą sumą. Už namo stogo šiltinimo darbus šios bendrovės atstovams viso sumokėjo 2900 Eur. Jokie pinigų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti. Tačiau A. K. elektroniniu paštu buvo atsiųstos dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos faktūros už šio namo šiltinimo darbus (2 t., b. l. 117-118);

liudytojos N. J. parodymai, kad apie 2017 m. vasario mėn. statėsi namą, (duomenys neskelbtini). Statomam namui reikėjo apšiltinti stogą. Namą statę statybininkai buvo davę telefoną įmonės, kuri teikia apšiltinimo paslaugas. Paskambinus gautu telefono numeriu atvyko asmuo, prisistatęs A., ir pasiūlė stogo šiltinimo paslaugas naudojant poliuretano putas. Jis atvyko prie statomo namo, apžiūrėjo stogą, kurį reikėjo šiltinti ir pasakė, kad šiltinimo darbai kainuos 2900 Eur. Šiltinimo darbus atliks jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis dėl šiltinimo darbų, kurioje buvo numatyta, kad užsakymo vertė 2900 Eur. Ši bendrovė yra iš (duomenys neskelbtini). Apšiltinimo darbai iki galo atlikti nebuvo, kadangi tuo metu buvo sunki situacija su statybos finansavimu. Apšiltinimo darbai buvo atliekami 2017 m. vasario pabaigoje. Pirmą arba antrą darbų atlikimo dieną N. J. A. asmeniškai sumokėjo 2000 Eur avansą. Sumokėjus pinigus, joks tai patvirtinantis dokumentas jai išduotas nebuvo. A. padavė N. J. tik šiltinimo medžiagų sertifikatus, kurie reikalingi norint priduoti namą. Ji su A. sutarė, kad jis darbus pabaigs pavasarį, tačiau A. vėliau gulėjo ligoninėje, dėl ko šiltinimo darbai nėra pabaigti iki šiol. Darbus atliko trys UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, darbai buvo atliekami su bendrovės medžiagomis (2 t., b. l. 123-124);

liudytojo V. K. parodymai, kad apie 2016 m. rudenį jis renovavo sodo namelį, adresu /B „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Internetiniame skelbimų portale (duomenys neskelbtini) rado skelbimą, kad yra teikiamos stogo šiltinimo paslaugos poliuretano putomis. Pasiskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir susitarė dėl susitikimo. Minėtu adresu atvažiavo vyras, vardo ir pavardės nežino. Jis buvo atvykęs juodu visureigiu „Kia“ ir sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), jo vadovaujama bendrovė teikia šiltinimo paslaugas poliuretano putomis. Vyriškis išmatavo namelio stogą ir pasakė, kad kvadrato kaina bus 14 eurų, šiltins apie 15 cm. storiu. Už kelių dienų atvyko du darbininkai ir per pusę dienos atliko šiltinimo darbus. Šiltinimo darbai buvo atliekami jų medžiagomis ir įrankiais. Baigus darbus, atvyko minėtas bendrovės atstovas ir jam sumokėjo grynais ne mažiau negu 750 eurų. Ar buvo išduotas koks dokumentas, nepamena (2 t., b. l. 128-129);

liudytojo T. Č. parodymai, kad jo pažįstamas T. J., adresu (duomenys neskelbtini), statėsi namą. Kadangi jis pats dirba užsienyje, todėl kartais paprašydavo įvairios pagalbos, susijusios su šiomis statybomis. Apie 2016 m. rudenį, tikslesnio laiko neatsimena, minėtam namui reikėjo šiltinti stogą. Neatsimena aplinkybių, kuriomis stogą šiltinę darbininkai buvo surasti. Greičiausiai juos susirado namo savininkas, o jis tik juos įleido į statybos objektą ir sumokėjo už atliktą darbą. Šiltinamas stogas buvo poliuretano putomis. Jo telefono adresuose yra išsaugotas kontaktas „(duomenys neskelbtini)“, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl stogo šiltinimo jis bendravo su asmeniu, kuris naudojosi šiuo telefono numeriu. Baigus darbus darbininkai paskambino jam ir jis A. grynais sumokėjo ne mažiau kaip 1400 Eur. Sumokėjus pinigus, joks tai patvirtinantis dokumentas nebuvo išduotas (2 t., b. l. 131-132);

liudytojo D. Š. parodymai, kad pagal turimą verslo liudijimą teikia statybos darbų paslaugas. Keletą kartų klientai yra prašę, kad stogą apšiltintų poliuretano putomis. Apie 2016 m. rudenį statė užsakovui namą (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) esantis asmuo teikia pastatų šiltinimo paslaugas. Telefonu susitarė susitikti prie statomo objekto. Jam atvykus, susiderino darbų kainas ir laiką. Šiltinti reikėjo 80 kvadratų. Darbus atliko du darbininkai su savo medžiagomis ir įrankiais. Baigus darbus, atvyko bendrovės atstovas, kuris prisistatė A., kuriam jis sumokėjo ne mažiau negu 800 Eurų. Pinigus sumokėjo grynais. Kiek jis pamena, pinigų sumokėjimą patvirtinantį dokumentą gavo (2 t., b. l. 134-135);

liudytojo R. K. parodymai, kad 2017 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko gyvenamojo namo palėpės šiltinimo darus, adresu (duomenys neskelbtini). Už atliktus darbo jis sumokėjo grynais vienam iš darbininkų 2000 Eur. Dokumento, kad buvo sumokėti pinigai, neturi (2 t., b. l. 139-141);

liudytojo S. M. parodymai, kad 2017 m. kovo mėn., adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovauja A. M., atliko sienų bei stogo apšiltinimo darbus. Buvo išrašyta sąskaita faktūra 920 Eur sumai, kurią, kaip nurodė A. M., sumokėjo grynais vienam iš darbininkų po darbų atlikimo (2 t., b. l. 159-160);

liudytojo T. S. parodymai, kad 2017 m. vasario mėn. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą A. M. dėl stogo apšiltinimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini). Už apšiltinimo darbus poliuretano putomis sumokėjo darbininkams grynais ne mažiau 1000 Eur. Neprisimena, ar jam buvo išduotas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas (2 t., b. l. 163-164);

liudytojo O. K. parodymai, kad parodė, kad 2017 m. pavasarį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko apšiltinimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Už atliktą darbą sumokėjo 350 Eur grynais A. M.. Dokumentai, pagrindžiantys apmokėjimą, jam išduoti nebuvo (2 t., b. l. 166-167);

liudytojo A. Č. parodymai, kad 2017 m. pavasarį kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl stogo konstrukcijos apšiltinimo poliuretano putomis, adresu (duomenys neskelbtini). Už apšiltinimo darbus sumokėjo 500 Eur grynais vienam iš darbininkų. Apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų jam neišdavė (2 t., b. l. 169-170);

liudytojo T. M. parodymai, kad 2017 m. balandžio mėn. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. M. dėl stogo apšiltinimo darbų, adresu (duomenys neskelbtini). Už apšiltinimo darbus grynais sumokėjo ne mažiau kaip 350 Eur. Pinigus padavė darbininkams, kurie atliko darbus, jie jam jokių dokumentų apie pinigų sumokėjimą neišdavė (2 t., b. l. 172-173);

liudytojo A. A. parodymai, kad 2017 m. kovo pradžioje apšiltino savo gyvenamojo namo stogą, adresu (duomenys neskelbtini), 90 kvadratinių metrų. Pagal skelbimą internete susirado įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir paskambino. Kalbėjosi su vadovu, vardu A. Jis atvažiavo, apžiūrėjo darbų objektą ir sutarė, kad apšiltins stogą poliuretano putomis už 1000 eurų. Po to, atvažiavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ du darbuotojai ir per dieną apšiltino poliuretano putomis A. A. gyvenamojo namo stogą. Sumokėjo 1000 eurų į rankas grynais darbininkams. Ar jam davė pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, neatsimena (2 t., b. l. 187-188);

liudytojo K. I. parodymai, kad 2017 m. birželio pabaigoje apšiltino savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto sienas bei lubas iš vidaus. Apšiltinta buvo apie 6 kubus. Sienos buvo apšiltintos 5 cm storiu, lubos - 15 cm storiu. Apšiltinimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ du darbuotojai, kurių nepažįsta. Darbus derino ir mokėjo pinigus šios bendrovės direktoriui A. M., kurio telefono numerį davė kaimynas. Jam sumokėjo 550 eurų į rankas grynais. Jokių dokumentų neišrašė ir nepadavė. Darbai buvo atlikti per dvi dienas. Apšiltino poliuretano puta. Savo medžiagas darbininkai atsivežė (2 t., b. l. 192-194);

liudytojo A. C. parodymai, kad 2016 m. rugsėjo mėn., tikslios datos neatsimena, buvo apšiltintas jo gyvenamojo namo stogas poliuretano putomis. Susirado telefono numerį internete ir paskambino. Sutarė su atsiliepusiu vyru, kad atliks apšiltinimo darbus. Koks firmos pavadinimas, nežino. Apsižiūrėti namo atvažiavo vyras, kaip vėliau sužinojo - A. M., jo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų atvažiavo iš tos firmos du darbuotojai ir poliuretano putomis apšiltino jo namo stogą, apie 120 kvadratų, 10-15 cm storiu, sumokėjo grynais A. M. į rankas apie 600 eurų. Dokumentų jokių neišrašė ir nepadavė. Vėliau, 2017 m. liepos mėn. kreipėsi į A. M. dėl namo sienų apšiltinimo poliuretano putomis. Vėl atvažiavo du iš tos pačios firmos darbuotojai ir apšiltino namo sienas 5 cm storiu, apie 100 kvadratų poliuretano putomis. Grynais sumokėjo darbuotojui apie 350 eurų. Darbuotojui tokią sumą sumokėti nurodė telefonu A. M.. Apie pinigų sumokėjimą vėl neišrašė ir nepadavė jokių dokumentų (3 t., b. l. 3-5);

liudytojo P. S. parodymai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių A. M. prirodė kaimyno sūnus R. P.. Jis A. M. pasiskambino ir sutarė, kad apšiltins namo stogą. 2017 m. birželio mėn. pabaigoje, tikslios datos neatsimena atvažiavo du darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir apšiltino namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogą. Apšiltino apie 96 kub. metrus stogo per dieną. Su A. M. buvo sutarę, kad sumokės 800 eurų, tačiau buvo sunkumų darbininkams su stogo apšiltinimu, todėl kai jie baigė darbą, jis sumokėjo 900 eurų. Kai sumokėjo 900 eurų vienam iš darbininkų, jam padavė jau surašytą dokumentą, kuriame buvo parašyta, jog už darbus sumokėjo 900 eurų. Ant to dokumento pasirašė (3 t., b. l. 8-10);

liudytojo D. R. parodymai, kad 2017 m. pavasarį kreipėsi į A. M. dėl namo stogo apšiltinimo darbų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo apšiltinimo darbus. Medžiagas apšiltinimui atsivežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Darbai buvo atlikti 2017 m. birželio mėn. 2017-05-26 D. R. atliko mokėjimo pavedimą 2780 Eur sumai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą iš savo motinos G. R. banko sąskaitos. Buvo atliktas avansinis mokėjimas. Daugiau už atliktus darbus nemokėjo, nes darbai buvo atlikti nekokybiškai (3 t., b. l. 15);

liudytojo R. J. parodymai, kad 2017 m. pavasarį atlikinėjo apdailininko darbus (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad sekančiame name dirba asmenys su poliuretano putomis. Kadangi R. J. buvo aktualu apšiltinti savo gyvenamąjį namą, tai priėjo ir paklausė darbininkų, ar atliktų jam tokius darbus. Pasiskambino duotu telefono numeriu ir susitarė dėl pastato apšiltinimo. Maždaug po savaitės pas R. J. atvyko du asmenys, apžiūrėjo darbų objektą ir pasakė, kad darbai kainuos apie 200 Eur. Tą pačią dieną minėti asmenys atliko namo, adresu (duomenys neskelbtini), stogo apšiltinimo darbus poliuretano putomis. Kokios bendrovės darbuotojai atliko darbus, nežino. Jokia rašytinė sutartis sudaryta nebuvo. Už darbus 200 eurų grynais darbų atlikimo dieną R. J. sumokėjo darbus atlikusiems asmenims, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Jokių dokumentų, pagrindžiančių apmokėjimą, jam nedavė (3 t., b. l. 19);

liudytojo R. P. parodymai, kad 2017 m. vasarą internete rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus ir skambino A. dėl apšiltinimo darbų. Apšiltino stogą 2017 m. vasarą. Darbai buvo atlikti adresu (duomenys neskelbtini). Buvo sudaryta sutartis. Sumokėjo bankiniu pavedimu (3 t., b. l. 64-65);

liudytojos T. O. parodymai, kad 2016-08-01 buvo sutaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl buhalterinės apskaitos paslaugų tiekimo. Buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įgaliojimas, kuriuo įgaliojo T. O. tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Jos darbas buvo tvarkyti buhalterinę apskaitą. Su bendrovės kasa nedirbo, grynųjų pinigų neturėjo. Su bankiniais pavedimais taip pat nedirbo. A. M. turėjo grynųjų pinigų tik kaip atskaitingas asmuo, jis jai pristatydavo pateisinančius dokumentus, juos ji įtraukdavo į kasos knygą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo pastatų šiltinimas. Pagal pateiktus jai dokumentus matydavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkdavo iš įmonių poliuretano putos chemines medžiagas bei teikdavo užsakovams šiltinimo paslaugas poliuretano putomis. A. M. pateikdavo jai dokumentus, juos ji įtraukdavo į apskaitą bei pagal pateiktus dokumentus, teikdavo deklaracijas. Kad jis nepateikia jai visų paslaugų pardavimų dokumentų, ji nieko nežinojo. Kad deklaracijose teikiami neteisingi duomenys apie šios bendrovės pajamas, turtą, nežinojo, nes deklaracijas teikdavo pagal gautus iš direktoriaus dokumentus. 2017 m. spalio 2 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis buvo nutraukta. Buvo tą pačią dieną gautas A. M. prašymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų sunaikinimo iš buhalterinės apskaitos programos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsitikinusi, kad nauja buhalterė gavo pilnus duomenis ir jai klausimų nekilo, duomenis iš programos sunaikino. Prieš tai naujai buhalterei buvo perduotas apskaitos popierinis variantas (4 t., b. l. 22-25);

2017-05-23 „Swedbank“ AB mokėjimo nurodymas Nr. 1, kuriame užfiksuota, kad L. P. pervedė 3200 Eur į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 153);

2017-05-26 AB DNB banko sąskaitos išrašas nuo 2017-05-01 iki 2017-05-31, kuriame užfiksuota, kad G. R. pervedė 2780 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 151);

2018-07-04 specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo iš fizinių/juridinių asmenų už šiltinimo darbus iš viso 28074,00 Eur (nuo 2016-06-29 iki 2016-12-31 – 4850,00 Eur, nuo 2017-01-01 iki 2017-07-19 – 23224,00 Eur) grynųjų pinigų, tai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-2017 m. tiriamuoju laikotarpiu neįformintų buhalterinės apskaitos dokumentais 22 390,50 Eur pardavimo pajamų (nuo 2016-06-29 iki 2016-12-31 – 4850,00 Eur ir nuo 2017-01-01 iki 2017-07-19 – 17 540,50 Eur) bei 28074,00 Eur grynųjų pinigų priėmimo operacijų ir neįtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2016 m. 9 mėn. iki 2017-07-19; jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko šiltinimo darbus adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už kuriuos buvo sumokėta 5980,00 Eur (2017-05-26 2 780,00 Eur ir 2017-05-23 3 200,00 Eur) pervedant juos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitas bankuose, tai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų pardavimo už 4942,15 Eur be PVM neįforminimo PVM sąskaitomis faktūromis ir jų duomenų neįrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. ir 12 str. 1 d. reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2017 m. 6-7 mėn. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu valstybės biudžetui nedeklaravo ir nesumokėjo 4721 Eur PVM, iš jų: 2017 m. 1 mėn. – 365 Eur PVM; 2017 m. 2 mėn. – 347 Eur PVM; 2017 m. 3-5 mėn. – 2659 Eur PVM; 2017 m. 6-7 mėn. – 1350 Eur PVM ir teritorinei VMI pateiktose už 2017 m. 1-7 mėn. laikotarpius deklaracijose deklaravo neteisingus duomenis, t. y. į pateiktas PVM deklaracijas įrašė mažiau: už 22483 Eur PVM apmokestinamų sandorių (11 laukelis), už 4 721 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM (29 laukelis); jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu už atliktus darbus gavo 27332,65 Eur (2016 m. tiriamuoju laikotarpiu 4850,00 Eur, 2017 m. tiriamuoju laikotarpiu – 22482,65 Eur) pardavimo pajamų, tai šių operacijų neįforminusi buhalterinės apskaitos dokumentais bei neįtraukusi į bendrovės buhalterinę apskaitą, 2017-05-15 pateiktoje metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) už 2016 m. deklaravo 4850 Eur mažiau pardavimo pajamų, minėta suma sumažino mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą, t. y. pelną, bei 243 Eur mokėtiną pelno mokestį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. tiriamasis laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-07-19, t. y. neapima pilnų 2017 m. finansinių metų, todėl tyrimo metu duomenų apie pajamas teisingumas nevertinamas (3 t., b. l. 123-134, 144-147).

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori. BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicijoje yra numatyta formali nusikalstamos veikos sudėtis, todėl veika yra baigta užpildžius mokestinius dokumentus žinomai neteisingais duomenimis ir šiuos dokumentus – pridėtinės vertės bei pelno mokesčio deklaracijas – pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tyčinis neteisingų duomenų pateikimas valstybės institucijai patvirtina, jog šie veiksmai buvo atlikti siekiant išvengti mokesčių.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad A. M. įvykdė jam inkriminuojamas veikas. Tokias išvadas leidžia daryti kaltinamojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 16-19), tiek teisiamojo posėdžio metu, liudytojų S. L., E. B., J. B., G. T., G. B., A. K., N. J., V. K., T. Č., D. Š., R. K., S. M., T. S., O. K., A. Č., T. M., A. A., K. I., A. C., P. S., D. R. parodymai (iš jų matosi, kokios paslaugos, kada ir už kokią pinigų sumą buvo teiktos, ar buvo įforminti atitinkami mokėjimo dokumentai ir t. t.), taip pat liudytojos T. O., tvarkiusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, parodymai, specialisto išvada. Byloje nustatyto faktinės aplinkybės patvirtina, kad A. M. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Be to, jis per UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos paslaugas teikiančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (nusikalstamų veikų padarymo momentu MGL dydis buvo 37,66 Eur), įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, todėl padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas A. M. negalimas, kadangi naujas nusikalstamas veikas asmuo padarė neišnykus teistumui. Be to, nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. M. įvykdė jau antrą kartą.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos. Nusikalstamas veikas padarė būdamas 1 kartą teistu, bausmę atlikęs, teistumas jam neišnykęs (4 t., b. l. 45). Nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Praeityje baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 46-51), nedirbantis. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sunkią kaltinamojo turtinę padėtį (dėl ko bausmė – piniginė bauda būtų sunkiai įvykdoma, kad byloje yra ir VMI turtinės pretenzijos kaltinamajam dėl žalos valstybės biudžetui), paties kaltinamojo nurodytas aplinkybes apie turtinę padėtį, poziciją dėl bausmės rūšies, darytina išvada, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti paskyrus A. M., kaip recidyvistui, už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės nustatytinos mažesnės nei įstatyme numatyti bausmės vidurkiai. Padaryti nusikaltimai sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, todėl bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), nustatyta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

A. M. kaltu prisipažino jau ikiteisminio tyrimo metu, tuo palengvindamas nusikaltimų ištyrimą. Teismo posėdžio metu jis neigiamai vertina savo elgesį, įsipareigojo keisti gyvenimo būdą – įsidarbinti ir atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip ultima ratio – paskutinė priemonė), manytina, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (BK 75 str. 1 d.). Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtinas įpareigojimas, padėsiantis kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 str. 2 d. 5 p.) bei baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos – 1000 Eur dydžio (BK 67 str. 2 d. 4 p., 69 str.).

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 8-9), pradėjus bausmė vykdymą, panaikintina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 6088 Eur turtinės žalos atlyginimo. A. M. suformuluotame kaltinime, kuris pasitvirtino visa apimtimi, nurodyta, kad dėl A. M. veiksmų buvo neapskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 4721 Eur PVM už 2016-2017 m. bei buvo mažiau apskaičiuota bei valstybės biudžetui nesumokėta 243 Eur pelno mokesčio už 2016 m. Be to, kaip teigiama specialisto išvadoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. tiriamasis laikotarpis nuo 2017-01-01 iki 2017-07-19, t. y. neapima visų 2017 m. finansinių metų, todėl tyrimo metu duomenų apie pajamas teisingumas nevertinamas. Vadinasi, atitinkama nusikalstama veika A. M. valstybės biudžetui padarė ne 6088 Eur, o būtent 4964 Eur turtinę žalą. Tuo pagrindu civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš A. M. priteistina valstybės naudai 4964 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimas. Kitoje dalyje ieškinys paliktinas nenagrinėtu, neužkertant kelio valstybinei institucijai ateityje reikšti turtines pretenzijas kaltinamajam dėl kitais mokestiniais laikotarpiais galimai padarytos turtinės žalos.

Prokuroro 2019-01-22 nutarimu (4 t., b. l. 86-88) skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. M. į jam nuosavybės teise priklausančius automobilius: „Mercedes Benz‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas žalos atlyginimo valstybės biudžetui klausimas (realiai atlyginta visa padaryta turtinė žala).

Daiktiniai įrodymai, dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- DVD-R diskas su informacija iš A. M. nešiojamojo kompiuterio, paimto kratos metu 2017-07-19 adresu (duomenys neskelbtini), esantis pakete Nr. 1, paliktinas prie bylos;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduotini bankroto administratoriui R. B. (4 t., b. l. 130-132, 139-142, 178).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos – 1000 Eur dydžio.

Paskirtą kardomąją priemonę, pradėjus bausmė vykdymą, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl 6088 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. M. valstybės naudai 4964 Eur valstybės biudžetui padarytos žalos atlyginimą. Kitoje dalyje ieškinį palikti nenagrinėtą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. M. į jam nuosavybės teise priklausančius automobilius: „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginus valstybės biudžetui padarytą 4 964 Eur dydžio turtinę žalą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus, dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- DVD-R diską su informacija iš A. M. nešiojamojo kompiuterio, paimto kratos metu 2017-07-19 adresu (duomenys neskelbtini), esantį pakete Nr. 1, palikti prie bylos;

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus perduoti bankroto administratoriui R. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis