Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-2544-583/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-08-19
Bylos Nr.: eI-2544-583/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00078-2015-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Remigijus Arminas
Pareiškėjas: V. N.
Atsakovas: Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai: Julija Viktorija Flis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-2544-583/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00078-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 1.16.8; 3.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Dianai Šėperienei,dalyvaujant pareiškėjui V. N. ir jo atstovei advokatei Julijai Viktorijai Flis,

2016 m. rugpjūčio 2 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. 2015 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas;

2) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas;

3) grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko pareigas;

4) priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo V. N. prašymą tenkino iš dalies. Panaikino Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas. Įpareigojo atsakovą Klaipėdos AVPK grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro (toliau – ir KTB) viršininko pareigas. Prašymą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo paliko nenagrinėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi Nr. eA-822-492/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeitė ir panaikino jo dalį, kuria atsakovas Klaipėdos AVPK įpareigotas grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas, bei dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo paliktas nenagrinėtu, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui grąžinta byla nagrinėti iš naujo dalyje dėl įpareigojimo grąžinti pareiškėją į Klaipėdos AVPK KTB viršininko pareigas bei Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ panaikinimo. Grąžindamas administracinę bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-1522 nuo 2015 m. lapkričio 9 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos, todėl dėl šios priežasties pareiškėjo teisės turi būti ginamos kitu būdu – priteisiant darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė per laikotarpį nuo neteisėto perkėlimo į pareigas iki jo atleidimo iš tarnybos.

Taigi šioje byloje nagrinėjamas ginčas būtent dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, kuris susidarė per laikotarpį nuo neteisėto pareiškėjo perkėlimo į pareigas iki jo atleidimo iš tarnybos bei Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, panaikinimo, ir šio ginčo nagrinėjimo ribos apibrėžtos aukščiau cituojamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jam atostogaujant, 2014 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos AVPK gavo Klaipėdos AVPK KTB Objektų kriminalistinių tyrimo poskyrio (toliau – ir OKTP) viršininko tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2014 m. rugpjūčio 26 d. 15 val. į jį kreipėsi Klaipėdos AVPK KTB OKTP specialistė G. L., kuri paaiškino, kad priimdama užduotį atlikti narkotinių medžiagų tyrimą, įsidūrė į pateiktame pakete buvusio švirkšto adatą. 2014 m. spalio 7 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje „Dėl G. L. sveikatos sutrikdymo“ Nr. 30-IS6-32 buvo pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo vykdomų pavaldžių pareigūnų atliekamų objektų tyrimo, teisėtumo ir darbo kontrolės. 2014 m. spalio 7 d. buvo registruotas Klaipėdos AVPK Vidaus tyrimo poskyrio viršininko Gedimino Savicko tarnybinis pranešimas Nr. 30-PR5-606, kuriame nurodyta, jog atliekant tyrimą dėl specialistės G. L. galimo susižalojimo tarnybos vietoje, KTB nustatyti darbo veiklos trūkumai dėl objektų tyrimų paskyrimo tvarkos, kontrolės teisėtumo. 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl V. N. veiksmų“ Nr. 30-IS-103 pasiūlyta pareiškėjui už netinkamą tarnybinės veiklos organizavimą ir pavaldžių pareigūnų darbo kontrolę skirti tarnybinę nuobaudą, o Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-1386 jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Mano, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 30-TE-1386, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, neteisėtas ir nepagrįstas, o tarnybinis patikrinimas, tarnybinės atsakomybės taikymo procedūra buvo inicijuota siekiant pareiškėją pašalinti iš užimamų pareigų.

Akcentavo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK KTB vadovavo nuo 2008 m. spalio 1 d., per tarnybos laiką 35 kartus skatintas piniginėmis premijomis, vardinėmis dovanomis ir kt., todėl paskirta tarnybinė nuobauda per griežta. Nurodė, kad pareiškėjo elgesyje nėra tarnybinio nusižengimo sudėties būtinųjų elementų, t. y. objekto ir objektyviosios pusės. Teigė, jog priešingai nei nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje, pareiškėjas ėmėsi visų būtinų ir privalomų priemonių užtikrinti Klaipėdos AVPK KTB tvarką ir pareigūnų darbo kontrolę. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pažeidimai nėra tokie, dėl kurių Klaipėdos AVPK KTB vadovui galėtų kilti tarnybinė atsakomybė. Pažeidimai, dėl kurių buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai, buvo padaryti pareiškėjui atostogaujant. Paaiškina, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje pareiškėjo pareigos nurodomos 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 30-V-820 patvirtintose KTB nuostatuose, pareiškėjo pareigybės aprašyme (su pareigybės aprašymu pareiškėjas supažindintas 2014 m. spalio 7 d., tą pačią dieną buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas), Klaipėdos AVPK 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 30-V-426 patvirtintame Klaipėdos AVPK darbo reglamente, tačiau negalėjo vykdyti pareigų, su kuriomis buvo supažindintas tarnybinio patikrinimo dieną ar keletą dienų prieš tai. Teigė, jog tiek neeilinė atestacija, tiek tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tuos pačius pažeidimus – netinkamą KTB pareigūnų darbo kontrolę ir jų darbo organizavimą, kadangi pažeidimai buvo padaryti panašiu metu, tarnybiniai patikrinimai taip pat vyko vienu metu, todėl mano, kad tokiu atveju pareiškėjo atžvilgiu galėjo būti skiriama neeilinė atestacija arba taikoma tarnybinė atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. N. ir jo atstovė advokatė Julija Viktorija Flis palaikė prašymą dalyje, kuri perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai pažymėjo, kad 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje remiamasi negaliojančiais teisės aktais ir tais, su kuriais pareiškėjas nebuvo supažindintas. Be to, tarnybinio patikrinimo išvada grįsta prielaidomis, joje nėra nurodyti realūs pažeidimai, todėl mano, kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties požymių.

Šalies argumentai

Akcentuotina, jog teismo posėdžio metu pareiškėjas V. N. atsisakė 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateikto 2016 m. liepos 1 d. prašymo „Dėl papildomų dokumentų, reikšmingų administracinėje byloje, išreikalavimo“.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka. Mano, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nurodė, jog tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros buvo pradėtos pareiškėjui būnant atostogose, tačiau šios procedūros buvo pradėtos dėl veiksmų, kurie buvo padaryti pareiškėjui būnant tarnyboje ir vykdant tarnybines funkcijas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 3 d. paskirtą tarnybinę nuobaudą skundė tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 38 punkte nustatyta tvarka centrinės statutinės įstaigos vadovui – Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Pareiškėjas manydamas, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, turėjo teisę prašymą (skundą) paduoti teismui dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro neveikimo, o ne dėl Klaipėdos AVPK veiksmų. Mano, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl 2014 m. gruodžio 3 d. paskirtos tarnybinės nuobaudos praleidęs prašymo padavimo teismui terminą.

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta ir nebaigta nagrinėti pirmąja instancija iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo bei darbo užmokesčio skirtumo priteisimo, kuris susidarė per laikotarpį nuo neteisėto pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas iki jo atleidimo iš vidaus tarnybos.

Dėl darbo užmokesčio skirtumo priteisimo

Vidaus tarnybos statutas (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., t. y. galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu), patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus. Statuto 59 straipsnio 1 dalis numato, jog teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs atsakovo Klaipėdos AVPK apeliacinį skundą bei pakeisdamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino pareiškėjo ginčijamą Klaipėdos AVPK viršininko 2015 m. sausio 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-100 „Dėl vyresniojo komisaro V. N. perkėlimo“, kuriuo pareiškėjas perkeltas į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio viršininko pareigas kaip neteisėtą ir nepagrįstą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo pareiškėjas Klaipėdos AVPK komisariato viršininko įsakymu Nr. 30-TE-1522 nuo 2015 m. lapkričio 9 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (sukakus šio Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui) bei nebegalint įvykdyti teismo sprendimo ir grąžinti pareiškėjo į buvusias pareigas, todėl pareiškėjo pažeistos teisės turi būti ginamos kitu būdu – priteisiant darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė per laikotarpį nuo neteisėto perkėlimo į pareigas iki jo atleidimo iš tarnybos. Nesant duomenų apie pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį, papildomiems duomenims gauti bei kompensacijos dydžiui apskaičiuoti, bylą grąžino pirmosios instancijos teismui išspręsti. Tai yra, minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinta pareiškėjo teisė gauti darbo užmokesčio skirtumą, kuris susidarė per laikotarpį nuo neteisėto pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas iki jo atleidimo iš tarnybos.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Klaipėdos AVPK pateikti pažymą apie pareiškėjo vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį per laikotarpį nuo neteisėto jo perkėlimo (2015 m. sausio 26 d.) iš Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro viršininko (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 13 kategorijos) pareigų, į Klaipėdos AVPK Rietavo policijos komisariato Kriminalinės policijos poskyrio (statutinio valstybės tarnautojo A lygio 11 kategorijos) pareigas iki jo atleidimo dienos (2015 m. lapkričio 9 d.), sukakus Statuto 54 straipsnyje nustatytam amžiui.

Pagal atsakovo Klaipėdos AVPK pateiktą 2016 m. birželio 20 d. pateiktą pažymą Nr. 30-IL-9341 „Dėl apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų“, pareiškėjo darbo užmokesčio skirtumas, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. (nuo neteisėto pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas iki jo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos), neatskaičius mokesčius buvo 1837,34 Eur.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-822-492/2016, mutatis mudantis Statuto 59 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinas 1837,34 Eur neišmokėto darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d. Teismo sprendimu priteisiama darbo užmokesčio suma nurodoma neatskaičius mokesčių, kurios privalo apskaičiuoti ir atskaityti atsakovas.

Dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo

Byloje nustatyta, jog Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-1386 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Nesutikdamas su minėtu įsakymu, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 30 d. jį apskundė Lietuvos policijos generaliniam komisarui, tačiau nesulaukęs jokio atsakymo, 2015 m. vasario 11 d. su prašymu kreipėsi į teismą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą dalyje dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (minėta, toliau ir – ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, paliko nenagrinėtu, nustatęs, kad pareiškėjas 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymą yra apskundęs Lietuvos policijos generaliniam komisarui, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra 2015 m. vasario 19 d. buvo sustabdyta, kol teismas išnagrinės pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, pasirinkęs pažeistų teisių gynimą neteismine tvarka, tik sulaukęs neteismine tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimo galėjo kreiptis į teismą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi Nr. eA-822-492/2016 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 25 d. sprendimą pakeitė ir panaikino dalį, kuria pareiškėjo prašymas dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo paliktas nenagrinėtu, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo nėra numatyta įstatyme, t. y. nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis, nei Statuto 26 straipsnis nenumato kitokios, negu ABTĮ nustatyta ginčų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo sprendimo tvarkos.

Vadinasi, nesant įstatyme numatytai privalomai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo tvarkai, pareiškėjas į teismą kreiptis dėl 2014 m. gruodžio 3 d. skundžiamo įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo privalėjo vadovaujantis ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis numato, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Aiškindamas pastarąją nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, 2016 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-25-525/2016).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo tuo pačiu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises. Kitoks aptariamo termino eigos skaičiavimas sudarytų prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2016 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-480-552/2016).

Byloje nustatyta, jog 2014 m. lapkričio 7 d. Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-103 „Dėl V. N. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų biuro darbo organizavimą, nekontroliavo pavaldžių pareigūnų atliekamų tyrimų, neskirstė darbo krūvio ir neatliko kitų jam priskirtų tarnybinių funkcijų, todėl tokiais veiksmais pažeidė (neveikimu) Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 30-V426 patvirtinto Klaipėdos AVPK darbo reglamento 91, 97 punktus, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 5-V-398 patvirtintų Objektų tyrimų, Ekspertizių atlikimo ir paaiškinimo teikimo Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre bei teritorinių policijos įstaigų kriminalistinių tyrimų padaliniuose nuostatų 88.11, 16.1, 16.2, 16.6, 16.7, 16.10 punktus, Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 12.3, 12.5, 12.6, 12.10 punktus bei pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.3, 7.5, 7.12 punktus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjui V. N. pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas su šia tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-103 pasirašytinai supažindintas 2014 m. gruodžio 2 d.

Remiantis minėta 2014 m. lapkričio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-103 bei vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Klaipėdos AVPK viršininkas 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 30-TE-1386 pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Minėtame įsakyme pareiškėjas pasirašė, kad su juo susipažino 2014 m. gruodžio 2 d., t. y. viena diena anksčiau nei, kad jis buvo priimtas. Ši aplinkybė akcentuota ir 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateiktame prašyme „Dėl papildomų dokumentų, reikšmingų administracinėje byloje, išreikalavimo“.

Atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. rugpjūčio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas V. N. atsisakė 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismui pateikto prašymo „Dėl papildomų dokumentų, reikšmingų administracinėje byloje, išreikalavimo“. Be to, paaiškino, kad būtent 2014 m. gruodžio 2 d. 15.00 val. buvo iškviestas pokalbiui pas Klaipėdos AVPK viršininką Alfonsą Motuzą, o su skundžiamu įsakymu buvo supažindintas sekančią dieną (t. y. 2014 m. gruodžio 3 d.) (2016 m. rugpjūčio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 1 min. – 2 val. 6 min.). Šiuo atveju pats pareiškėjas neginčija fakto, kad su skundžiamu įsakymu, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda, buvo supažindintas 2014 m. gruodžio 3 d. Pažymėtina ir tai, kad ginčo įsakyme esantys kitų asmenų vizavimai negali būti pripažįstami, kad ginčo įsakymas yra priimtas anksčiau nei jame nurodytoji data.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinio patikrinimo išvada laikytina neatsiejama skundžiamo įsakymo dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 1548/2010) bei nustačius, kad su ja pareiškėjas supažindintas 2014 m. gruodžio 2 d., o su skundžiamu įsakymu – 2014 m. gruodžio 3 d. (pareiškėjui teismo posėdžio metu neginčijant fakto, kad jis su juo buvo supažindintas būtent 2014 m. gruodžio 3 d.), todėl vieno mėnesio termino prašymui (skundui) paduoti pradžia laikytina – 2014 m. gruodžio 4 d., o termino paskutinė diena – 2015 m. sausio 5 d., kadangi sausio 4 diena buvo nedarbo diena.

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo tik 2015 m. vasario 11 d., t. y. akivaizdžiai praleisdamas vieno mėnesio prašymo (skundo) padavimo teismui terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, jog pareiškėjas nesutikdamas su tarnybine nuobauda, ją 2014 m. gruodžio 30 d. apskundė Lietuvos policijos generaliniam komisarui, vadovaudamasis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (akto redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. sausio 1 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 38 punktu, kuris nustatė, kad įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas, kuriam paskirta tarnybinė nuobauda, jo advokatas ar kitas įgaliotas atstovas turi teisę apskųsti vidaus reikalų centrinių statutinių įstaigų vadovams arba vidaus reikalų ministrui, arba administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatą, santykio su teise kreiptis tiesiogiai į teismą, kontekste, yra nurodęs, jog pareiškėjo kreipimasis į kitas institucijas yra paties pareiškėjo subjektyviai pasirinktas jo teisių gynimo būdas ir jis negali būti laikomas objektyvia priežastimi, pateisinančia termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto praleidimą. Atsižvelgiant į tai, jei specialiame įstatyme nėra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos ir norintis jas ginti teisiniu būdu, turi kreiptis tiesiogiai į atitinkamą teismą. Sužinojimo apie savo teisių pažeidimą momentas laikomas ir terminas skundui teismui pateikti pradedamas skaičiuoti, būtent tuo tada, kai asmuo sužino apie galimą savo teisių pažeidimą, o ne nuo to tada, kai bandydamas ginčą spręsti neteisminiu keliu, asmuo gauna neigiamą institucijos, į kurią kreipėsi, atsakymą. Asmeniui, kuris mano, jog jo teisės pažeistos, nėra draudžiama paraleliai tuo pat metu kreiptis ir į teismą, ir į instituciją, kuri, jo nuomone, atsakinga dėl jo teisių pažeidimo. Jei asmuo, nesutikdamas su institucijos sprendimu, į ją kreipiasi raštu ir operatyviai nesulaukia atsakymo, į teismą kreiptis būtina, tam, kad, kaip minėta, nebūtų praleistas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo padavimo terminas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-522/2012, 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1024/2014).

Remiantis aptartomis aplinkybėmis bei formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, darytina išvada, jog pareiškėjo kreipimasis į Lietuvos policijos generalinį komisarą, nesudaro pagrindo prašymo (skundo) padavimo terminą skaičiuoti kitaip nei, nuo skundžiamo įsakymo sužinojimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių. Įstatymas neįpareigoja teismo papildomai siūlyti pareiškėjui pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-63/2012, 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-608-575/2016).

Pareiškėjui su prašymu nepateikus prašymo atnaujinti terminą prašymui paduoti bei nustačius, kad pareiškėjas akivaizdžiai praleido vieno mėnesio skundo (prašymo) padavimo terminą, todėl administracinė byla dalyje dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo nutraukiama.

Konstatavus skundo padavimo termino praleidimą, teismas nevertina Klaipėdos AVPK viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pareiškėjas 2015 m. vasario 10 d. prašymu prašė iš atsakovo Klaipėdos AVPK priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą inter alia sumokėtą žyminį mokestį, transporto išlaidas, atstovavimo išlaidas ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl toks pareiškėjo prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pažymėtina, jog tokio prašymo palikimas nenagrinėtu, pareiškėjui neužkerta galimybės pateikti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. prašymą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui V. N., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas 191008577) priteisti 1837,34 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus ir 34 centus) neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d.

Administracinę bylą Nr. eI-2544-583/2016 dalyje dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 30-TE-1386 panaikinimo nutraukti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas