Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-166-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-03-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
1A-576-166-2012
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-00823-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys (pirm.), Laureta Ulbienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-576-166/2012

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00823-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.;1.1.8.1.; (S) 1.1.10.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. birželio 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teisėjų Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,nuteistajam J. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. S. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. ir nubaustas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-03-24 iki 2012-03-25 d.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:

jis, 2012-03-24 d. apie 20.25 val., iš UAB „Palink“ parduotuvės „IKI CENTO“, esančios Vaduvos g. 4, Vilniuje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą: 4 vienetus elektrinių pjūklų „BOSCH PST 670 SET‘, kurio vieno vertė 119 litų, iš viso už 476 litus.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-30 nuosprendį ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Pasak apelianto, apylinkės teismo nuosprendis turėtų būti pakeistas, kadangi jo atžvilgiu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to jam paskirta per griežta bausmė. Skunde teigiama, kad teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą ir jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl reali žala įstatymo saugomam objektui nebuvo padaryta. Pasak apelianto, jis iš karto prisipažino įvykdęs nusikaltimą. Apeliantas teigia, kad nors jis nusikalto ne pirmą kartą, tačiau visiškai suvokia savo poelgį ir dėl to labai išgyvena. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su savo mama, kuri yra jau senyvo amžiaus ir jai reikalinga kasdienė jo pagalba. Pasak apelianto, jis nesenai atliko laisvės atėmimo bausmę ir nori kuo greičiau įsitvirtinti, susirasti darbą ir padėti savo mamai. Nors šiuo metu darbo dar neturi, tačiau intensyviai ieško, todėl apelianto manymu, paskirta reali laisvės atėmimo bausmė sutrukdytų jo bandymą pradėti gyventi dorai ir sąžiningai. Kaip teigiama skunde, įstatymas už šią nusikalstamą veiką numato net keletą alternatyvių bausmės rūšių, o taip pat LR BK 75 str. numato galimybę ir laisvės atėmimo bausmę nuteistam asmeniui, atidėti paskirtos bausmės bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis J. S. ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas J. S. skunde, neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Nors nuteistasis J. S. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei, todėl jos švelninti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Nuteistajam J. S. paskirta tinkamos rūšies ir dydžio bausmė, ji atitinka jo padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę. Skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis ir su šiomis teismo išvadomis aukštesnės instancijos teismas sutinka. Todėl apelianto skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir dėl ko reali žala nebuvo padaryta kolegijos vertintinas kritiškai ir yra atmestinas.

J. S. pasikėsino padaryti vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką numatytą LR BK 22 str. 178 str. 1 d. ( LR BK 11 str. 3 d.). Skirdamas bausmę nuteistajam pirmos instancijos teismas atsižvelgė į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamą veiką J. S. padarė neblaivus, todėl teismas šią aplinkybę pripažino, kaip aplinkybę sunkinančią jo atsakomybę.

Teismas atsižvelgė ir į J. S. asmenybę, į tai, kad jis 9 kartus teistas, tačiau ankstesnės bausmės teigiamų rezultatų nedavė, teistumai neišnykę. Akivaizdu, kad nuteistasis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti. Svarbu ir tai, kad apeliantas praeityje jau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, niekur nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Pasikartojantis nusikalstamų veikų darymas pagrįstai leidžia manyti, kad apeliantas yra linkęs pakartotinai daryti nusikalstamas veikas ir jų darymas tapęs jo pragyvenimo šaltiniu. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus apeliantui realią laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme. Kolegijos manymu ji yra teisinga, adekvati apelianto padarytai nusikalstamai veikai ir jos švelninti nemato pagrindo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto padarytas nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, apeliantas nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, todėl vadovaujantis LR BK 27 str. 1d., jis yra recidyvistas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. nuostatas, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau tai atsitiko ne nuo nuteistojo valios, o dėl to, kad J. S. buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirtinos bausmės dydis yra mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistajam J. S. paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta, atitinka padarytą nusikalstamą veiką ir jos keisti alternatyviomis bausmėmis nemato pagrindo.

Apeliantas skunde pažymi, kad LR BK 75 str. numato galimybę ir laisvės atėmimo bausme nuteistam asmeniui, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Aukštesnės instancijos teismas, atsakydamas į šį apelianto argumentą pažymi, BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors padarytas nesunkus nusikaltimas, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir nesukėlė žalos, tačiau skiriant bausmę atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Šiuo atveju teismas vertina ar atidėjus laisvės atėmimo vykdymą ši poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi sulaikant apeliantą nuo nusikalstamų veikų darymo, ar toliau apeliantas laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas praeityje teistas 9 kartus, jam ne kartą bausmės vykdymas jau buvo atidėtas, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis visiškai suvokia savo poelgį, dėl to labai išgyvena, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis darytina išvada, kad tai, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra pakankami ir įtikinami, todėl kolegija nemato pagrindo J. S. atžvilgiu taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti.

Kolegija atsižvelgia ir teigiamai vertina tai, kad J. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ieškosi darbo, nori padėti mamai, tačiau apeliantui paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o nuteistajam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys PunysTeisėjai Arūnas KisieliusLaureta Ulbienė