Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas neišnykęs):

1) 2021 m. rugsėjo 3 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 4 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs;

2) 2023 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 34 parų arešto bausme, bausmės vykdymą atidedant 7 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. spalio 17 d. apie 22.00 val., D. P., namo, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebęs ranka savo šeimos narei – sugyventinei S. K. už kaklo, veido, spaudė, pastūmė ją, suėmęs už dešinės rankos dilbio suko, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, smakro dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, poodines krausjosruvas kakle, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis D. P. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti, 2024 m. spalio 17 d. namuose, vonioje sukonfliktavo su sugyventine. Jis pastūmė sugyventinę, buvo suėmęs už burnos, kad ji nešauktų. Galėjo ir už kaklo sugriebti. Susitaikė ir dabar toliau gyvena kartu. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. spalio 18 d. gavus S. K. pareiškimą apie tai, kad 2024 m. spalio 17 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje kilo žodinis konfliktas su sugyventiniu D. P. ir šis sugriebė ranka jai už kaklo ir pradėjo smaugti, jai išsilaisvinus, sugyventinis kita ranka sugriebė už veido ir suspaudė, vėliau sugriebė už dešinės rankos dilbio ir pradėjo sukti, taip jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 12-18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas vonios kambarys. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 30-37).

Nukentėjusioji S. K., sutikusi duoti parodymus, nurodė, kad su D. P. gyvena ir veda bendrą buitį apie 2 metus, turi bendrą 2 metų sūnų. Įvykio metu abu buvo blaivūs. Konfliktas įvyko dėl to, kad D. P. norėjo sutaisyti nebėgantį vandenį ir nerado lipnios juostos. Konflikto metu D. P. nesuvaldė savo emocijų bei, kaip ji supranta, norėdamas ją užčiaupti, kad nerėktų, pirmiausia kažkuria ranka sugriebė jai už kaklo ir stipriai suspaudė, dėl ko ji juto skausmą. Prieš sugriebdamas už kaklo, nagais dar užkabino dešinį petį. Ar sugriebęs už veido pastūmė, neįsidėmėjo, nes išsigando, šaukė, kad jis ją paleistų, apsiramintų. Tada D. P. sugriebė kažkuria ranka jai už veido ir spaudė, dėl ko ji juto skausmą, liko įdrėskimai kairėje veido pusėje. Po to, sugriebė kažkuria ranka už dešinės rankos bei ją suko, dėl ko juto skausmą. D. P. iš jos paėmė telefoną, kurį kitos dienos ryte rado namuose. Dėl telefono jokių pretenzijų neturi. Į medikus nesikreipė. Kitą dieną apie įvykį papasakojo mamai, kuri pranešė policijai. Sūnus įvykio metu miegojo. D. P. dėl įvykio atsiprašė, ji jam atleido. Ieškinio neteiks (1 t., b. l. 42-45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje S. K. konstatuota odos nubrozdinimai kaklo dešinėje, smakro dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos kakle, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais bei atsikišusiais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti nagai, ranka ar panašiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. spalio 17 d. S. K. konstatuota dvylika sužalojimų, trauminių poveikių galėjo būti ir mažiau. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 56-57).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant S. K. kairės pusės žando, kaklo ir dešinės rankos matomi paraudimai (1 t., b. l. 58-63).

Tarnybiniame pranešime dėl policijos kvietimo nurodyta, kad 2024 m. spalio 18 d. 17.13 val. policiją kvietė nukentėjusiosios motina, nurodydama, kad vakar prieš dukrą smurtavo sugyventinis, smurtauja ne pirmą kartą, atima telefoną, kad ši negalėtų išsikviesti pagalbos. Pranešime taip pat nurodyta, kad per penkis metus įvykio adresu policija buvo kviečiama iš viso du kartus (įskaitant ir šį įvykį). Abu įvykiai susiję su smurtu artimoje aplinkoje ir dėl abiejų pradėti ikiteisminiai tyrimai, vienas iš jų nutrauktas, pripažinus veiką mažareikšme.

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad D. P., 2024 m. spalio 17 d. apie 22.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje, asmeninio konflikto metu, tyčia sugriebęs ranka savo šeimos narei – sugyventinei S. K. už kaklo, veido, spaudė, pastūmė ją, suėmęs už dešinės rankos dilbio suko, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą ir padarė odos nubrozdinimus kaklo dešinėje, smakro dešinėje, viršutinės lūpos kairėje, kairiame žande, dešiniame dilbyje, poodines krausjosruvas kakle, dešinėje alkūnėje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo be jokios priežasties, kilus nereikšmingam žodiniam konfliktui, prieš fiziškai silpnesnę moterį. Kaltinamasis teistas, bausmes atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, baudų nemoka (1 t., b. l. 125-129), dirba, konsultuotas/gydytas priklausomybės ligų centre dėl kelių narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, žalingo vartojimo, psichikos sveikatos priežiūros grupėje neregistruotas (1 t., b. l. 122-124), turi mažametį sūnų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, civilinio ieškinio nepareiškė, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai, kurie galėtų turėti teigiamą įtaką jo elgesiui: dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 83-86), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji byloje civilinio ieškinio nepareiškė (1 t., b. l. 52).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.