Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2020-10-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-255-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-21
Bylos Nr.
II-255-890/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00660-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Nukentėjusysis
P. P. S., J. J.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-255-890/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00660-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.3; 16.9.7.; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. J.,nukentėjusiesiems P. P. S. (P. P. S.), J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios pagal individualios veiklos pažymą (duomenys neskelbtini), turinčios vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusios, skundą dėl 2020 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-6012-2020 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, už tai, kad A. J. 2019 m. spalio 29 d., 20 val. 11 min., Liepų gatvės – Šiaurės prospekto sankryžoje, Klaipėdoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 157 punktus, vairuodama transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdė posūkio į kairę manevrą, taip nepraleido lygiareikšmiu keliu priešprieša tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, nežymiai nukentėjo žmonės (b. l. 8-9).

2020 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-6012-2020, kuriuo A. J. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, jai paskirta subendrinta 150 Eur bauda (b. l. 7-8).

2020 m. birželio 30 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubaustos A. J. (toliau – pareiškėja) skundas dėl 2020 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo. Skundu A. J. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, išsireikalauti registratoriaus vaizdo įrašą, esant blogai įrašo kokybei skirti autotechninę ekspertizę tikslu nustatyti šviesoforo signalo spalvą „Audi A4“ įvažiavimo į sankryžą laiku, taip pat nustatyti transporto priemonių judėjimo greitį iki įvykio pagal automobilių sudaužymo būklę bei ar nustatytomis aplinkybėmis. Skundas motyvuojamas tuo, kad į pareiškėjos vairuojamo automobilio šoną, baigiant įvažiuoti į Šiaurės prospektą, nestabdomas trenkėsi automobilis, kuris į sankryžą įvažiavo labai dideliu greičiu. Pareiškėjos manymu, „Audi“ vairuotojas nematė jos, nes buvo įvažiavęs į trečią juostą t. y. nevažiavo tiesiai 2 juosta, bet pasuko vairą kairiau. Kartu su ja važiavęs keleivis irgi tai matė ir mano, kad „Audi A4“ vairuotojas rašė telefonu žinutę arba skaitė ją. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad mašinos 1-oje ir 3-oje juostose buvo sustojusios, nes galimai jau degė geltonos spalvos šviesoforo signalas. Taip pat skunde nurodoma, kad nėra į bylą pateiktas registratoriaus vaizdo įrašas dėl neva blogo įrašo, todėl darytina išvada, kad tyrimas yra atliktas neišsamus ir procesinis sprendimas priimtas neteisingas. Apklausiant vairuotoją, kuris turi vaizdo įrašą, ir įmonę, kuriai priklauso krovininis automobilis, nebuvo net užduotas klausimas dėl įrašo. Pareiškėjos manymu, įrašas įrodys kokiu greičiu buvo važiuota ir būtinai matysis šviesoforo mirksėjimas, nes krovininė ir kitos dvi transporto priemonės stovėjo su įjungtais žibintais, o „Audi A4“ lėkė dideliu greičiu ir nestojo, nestabdė, nes vairuotojas patvirtino, kad nematė kliūties ir per kokią šviesoforo signalą važiavo (b. l. 3).

Pareiškėja A. J. teisme palaikė skundo reikalavimus ir parodė, kad ji su bendradarbiu J. J. važiavo kartu Liepų gatve. Liepų gatvės sankryžoje nebuvo mašinų. Jai sustojus prie sankryžos, pirmoje eismo juostoje prieš ją stovėjo mašina. Jai degant žaliam šviesoforo signalui, matant, jog priešais neatvažiuoja jokia kita mašina, ji pradėjo sukti į kairę pusę link Šiaurės prospekto. Nors buvo tamsus paros metas, tačiau sankryža buvo gerai apšviesta, viskas aiškiai matėsi. Jai jau būnant sankryžoje, dideliu greičiu į jos automobilį įvažiavo kita mašina. Suvokė tik, kad jos automobilis verčiasi. Ji supranta, kad sukant į kairę, turi praleisti važiuojančius tiesiai automobilius, tačiau tuo metu ji tikrai įsitikino, kad važiuojančių automobilių nebuvo. Mano, kad „Audi“ automobilio vairuotojas žymiai viršijo greitį, dėl ko ji negalėjo pastebėti jo atvažiuojančio. Matė, jog priešais sankryžoje stovėjęs krovininis automobilis suko į dešinę. Ji policijos pareigūnus iš karto po įvykio informavo, jog krovininio automobilio vairuotojas jai sakė, kad jis turi vaizdo registratorių. „Audi“ vairuotojas minėjo, jog nežino kokiam šviesoforo signalui degant jis važiavo per sankryžą, nematė kitų mašinų. Ji pati skambinosi krovininio autobuso vairuotojui dėl vaizdo registratoriuje esančio vaizdo įrašo. Vairuotojas patikino, kad vaizdo įrašas niekur nedings, nes įrašai saugomi visus metus. Vėliau tyrėja nurodė, kad jokio vaizdo įrašo nebuvo. Ji į darbą važiuoja per tą sankryžą, puikiai žino, jog sukant į kairę, reikia praleisti tiesiai važiuojančius. Teismo posėdžio metu pareiškėja teismui pateikė sankryžos nuotrauką, straipsnio pavadinimu „Chaoso iškamuotoje sankryžoje – avarija“ kopiją iš laikraščio „Klaipėda“, baigiamą kalbą.

Žemesnės instancijos teismas

A. J. 2019 m. spalio 29 d. paaiškinime nurodė, kad ji 2019 m. spalio 29 d. vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiavo per žalią šviesoforo signalą ir baigiant manevrą, į jos automobilio dešinį šoną trenkėsi kita mašina. Iš paskos automobilio „Audi“ važiavusi mašina turėjo vaizdo registratorių, kuriame yra užfiksuotas šis įvykis (b. l. 15).

Nukentėjusysis P. P. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis važiavo po darbų link centro pusės Liepų gatve nuo Gindulių kaimo pusės. Pamena, jog buvo tamsus vakaras. Jis važiavo antra eismo juosta. Prisimena, kad pirma eismo juosta važiavo krovininis automobilis. Jam įvažiuojant į sankryžą, degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Tuo momentu nuo centro pusės, link Šiaurės prospekto kitas automobilis darė posūkį, jis nespėjo to automobilio pamatyti ir sureaguoti. Kito automobilio jis tikrai nematė, nes jis pakliuvo į akląją matymo zoną. Jis su kitu automobiliu susidūrė priekine mašinos dalimi. Jis važiavo neviršydamas 60 km/h greičio, iš jo pusės eismas nebuvo intensyvus. Kitas automobilis turėjo įsitikinti, ar jis galėjo kirsti kelią, kuris yra jam nepagrindinis. Jis detalesnių įvykio aplinkybių nepamena. Dar bandė išvengti susidūrimo, kai pamatęs automobilį, susuko vairą kairiau, tačiau avarijos išvengti nepavyko. Eismo įvykio schemoje viskas pavaizduota teisingai. Jis automobiliu važiavo vienas, jo automobilis buvo apgadintas.

P. P. S. 2020 m. spalio 29 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. vairavo automobilį „Audi A6“, valst nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug 20.20 val. Liepų g., Klaipėda, nuo Palangos plento link centro, Liepų iš Šiaurės pr. sankryžą įvažiavo per žalią, kai staiga dideliu greičiu, suko automobilis „Citroen“, jo nepraleido, kai jis važiavo pagrindiniu keliu. Jo greitis buvo gal netoli 60 km/h, tiksliai pasakyti negali, nes viskas įvyko staigiai (b. l. 16).

Nukentėjusysis J. J. teisme parodė, kad jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, važiavo prisisegęs diržu. Jiems privažiavus prie sankryžos ir sustojus, pamatė, jog pirmoje sankryžoje priešais važiuojantis automobilis sustojo. Jie važiavo vidurine juosta. Trečia priešais esančia juosta atvažiavo krovininis automobilis. Jis matė kaip dideliu greičiu parvažiavo priešais kita mašina, kuri pralenkė krovininį automobilį. Pastebėjo, jog automobilio „Audi“ vairuotojas važiavo nuleidęs galvą. Į jų mašina trenkėsi tada, kai jie jau buvo įvažiavę į Šiaurės prospektą. Mano, kad automobilis net jei nebūtų trenkęsis į juos, vis tiek būtų padaręs avariją, įpuldamas į bortelį. Jeigu automobilis „Audi“ būtų važiavęs vidurine juosta, tikrai į juos nebūtų trenkęsis, tačiau automobilis rikiavosi į pirmąją eismo juostą, todėl avarija ir įvyko. Jam kilo abejonės dėl tyrimo, kadangi tyrėjai nerado vaizdo įrašų. Jam dėl avarijos ištrupėjo stuburas, užeina skausmai vis dar. Jo manymu, dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Audi“ vairuotojas.

J. J. 2020 m. kovo 25 d. paaiškinime nurodė, kad 2019 m. spalio 29 d. jam grįžus iš Rietavo, jį namo vežė A. J.. Jie vyko automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo 20-25 km/h greičiu. Atvykus iki sankryžos, Liepų-Šiaurės pr. pristojo. Kadangi nebuvo automobilių bei pamatę priešais du automobilius 1-oje ir 3-ojo juostoje sustojusius, sukant į dešinę. Degant žaliam šviesoforo signalui, sukant į dešinę užbaigiant posūkį, jie pamatė, kad laisva antra eismo juosta parlėkė dideliu greičiu (90-100 km/h) automobilis „Audi“, kuris nestabdydamas trenkėsi į dešinę pusę, tačiau netiesiogiai, prašliaužiant automobilio dešinę pusę. Jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, prisisegęs saugos diržą. Nuo smūgio jie vertėsi pusantro karto. Asmuo, prisistatęs vardu Vaidas, juos iš automobilio ištraukė. Vaidas pasakė, kad jis sustojo degant geltonam šviesoforo signalui, pro jį pralėkė automobilis „Audi“. Pasakė, kad turi vaizdo registratoriaus įrašą, „Audi“ vairuotojas policijos pareigūnams nurodė, kad nematė per kokią šviesoforo signalą važiavo, taip pat jų automobilio nematė (b. l. 57-58).

Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog atvykus į įvykio vietą, vienas automobilis buvo apsivertęs. Įvykyje dalyvavę asmenys paaiškino, kad apsivertusi automobilio vairuotoja suko iš Liepų gatvės į Šiaurės prospektą, o „Audi“ automobilis važiavo Liepų gatve, tiesiai link centro. Ši sankryža šiuo metu yra pertvarkyta, iki tol joje dažnai įvykdavo eismo įvykiai. Dažnai vairuotojai sukdami link Šiaurės prospekto neatkreipdavo dėmesio į tai, jog reikia praleisti tiesiai važiuojančius. „Audi“ vairuotojas nurodė, jog važiavo degant leidžiam važiuoti šviesoforo signalui. Jis su kolegomis surinko visus galimus duomenis ir išvyko į kitą įvykio vietą. Kiek pareigūnui žinoma, šiuo atveju abiem automobiliams turėjo degti toks pats šviesoforo signalas. Šiuo metu sankryžoje, sukantiems į kairę yra padarytas atskiras šviesoforo signalas.

Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, kad atvykęs į įvykio vietą, surinko visus galimus duomenis. Atvykę į įvykio dieną nebandė gauti vaizdo įrašų, jam atrodo, jog sankryžoje niekur nebuvo filmuojama. Jis su kolega nepriminėjo jokių sprendimų šioje byloje, tik surinko pirminę medžiagą. Jam atrodo, jog iš abiejų sankryžos pusių vienu metu degdavo vienodi šviesoforo signalai. Todėl sukantis į kairę turėjo praleisti važiuojantį tiesiai. Šiuo metu sankryžoje esantys šviesoforai kitaip dega. Kiek jis pamena, automobilio „Citroen“ vairuotoja gavo smūgį į automobilio vidurį, tai įvertinus, jo manymu, vairuotoja tikrai dar nebuvo įvažiavusi į Šiaurės prospektą.

V. P. 2019 m. gruodžio 3 d. paaiškinime nurodė, kad 2019-10-29 apie 20 val. buvo Klaipėdos mieste. Vairavo vilkiką, dirba vilkiko vairuotoju. Tiksliai negali pasakyti kurioje vietoje Klaipėdoje, buvo, kadangi nežino šio miesto gatvių. Važiuodamas Klaipėdoje (netoliese matė kažkokią degalinę), pastebėjo, jog prieš jį važiuoja tamsios spalvos „Audi“ automobilis. Toje vietoje, kurioje jis važiavo, jo važiavimo kryptimi, buvo trys eismo juostos. Jis važiavo dešiniausioje eismo juostoje, kadangi sankryžoje, kuri yra reguliuojama šviesoforu, norėjo sukti į dešinę. Toje sankryžoje, kuri yra reguliuojama šviesoforu, tuomet tikrai buvo papildoma žalia lentelė, kuri suteikia teisę sukti į dešinę pusę, net ir tuomet, kai dega raudonas šviesoforo signalas. Tamsios spalvos „Audi“ automobilis važiavo vidurinėje eismo juostoje, ta pačia važiavimo kryptimi. Jis buvo priekyje jo. Jis nematė koks šviesoforo signalas degė tuomet, kai jo minimas automobilis „Audi“ įvažinėjo į sankryžą. Tuomet, kai jis sankryžoje suko į dešinę pusę, šviesoforo signalas persijungė iš geltonos į raudoną spalvą. „Audi“ automobilis važiavo maždaug už maždaug 15-20 metrų prieš jį. Kai automobilis „Citroen“ buvo įvažiavęs į sankryžą, jis nematė. Pastebėjo tik tai, kad „Audi“ atsitrenkė į „Citroen“ ir pastarasis automobilis vertėsi. Jis sustojo kelkraštyje, padėjo „Citroen“ vairuotojai išlipti iš automobilio pro priekinį stiklą. Tiek „Audi“, tiek „Citroen“ vairuotojams jis paliko savo kontaktinius duomenis ir išvažiavo (b. l. 24-25).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. kovo 25 d. atsakyme į A. J. prašymus nurodyta, kad dėl vaizdo įrašo iš registratoriaus, kuris priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo susisiekta telefonu su sunkvežimio vairuotoju, kuris informavo, kad dėl įrašo, informuos įmonės vadovą, tačiau po kurio laiko nurodė, kad įrašas labai prastos kokybės ir jo pateikti neturi galimybės. Taip pat buvo išsiųsti du paklausimai įmonei, kurie yra registruoti Nr. 30-S-21601, 30-S-868. Įmonė pateikė atsakymą, kad dėl techninių kliūčių vaizdo įrašo išsaugoti negalėjo, visą įvykį matė vairuotojas, kuris buvo raštu apklaustas bei jo parodymai pridėti administracinio tyrimo byloje. Vaizdo kameros prie šviesoforų Liepų g. - Šiaurės pr. sankryžoje, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal duomenų apsaugos įstatymą nestebi eismo, jos vykdo tiesioginį stebėjimą dėl šviesoforų veikimo, į vidinį serverį įrašai nėra daromi. Taip pat pareigūnas E. S., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą žodžiu nurodė, kad buvo nuvykta į degalinę „(duomenys neskelbtini)“ ir paklausta dėl vaizdo kamerų, kurios galimai galėjo užfiksuoti įvykį, tačiau degalinės darbuoja nurodė, kad į vaizdo stebėjimo kamerų matymo lauką, sankryžą nepatenka (b. l. 55).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. spalio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2019-10-29 apie 20.11 val. gautas pranešimas, kad Šiaurės pr. ir Liepų g. sankryžoje įvyko eismo įvykis, susidūrė automobilis „Audi“, v/n (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Citroen“, v/n (duomenys neskelbtini) vienas automobilis apsivertė. Pranešė vairuotojas, galimai yra sužeistų. Atvykus į eismo įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad „Citroen C4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo A. J., kuri važiavo Liepų g. nuo Artojų g. ir suko į kairę į Šiaurės pr. degant žaliam šviesoforo signalui, ir nepraleido važiuojančio tiesiai Liepų g. nuo Joniškės g. link Priestočio g. „Audi A6“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) vairuojamo P. P. S. ir su juo susidūrė. P. S. teigė, kad važiavo mirksit žaliam šviesoforo signalui. A. J. teigė, kad buvo sustojęs eismo įvykio liudininkas, kuris teigė, kad vairavo vilkiką paskui minėtą „Audi“ automobilį ir teigė, kad vairuotojas per sankryžą važiavo degant draudžiamam eismą geltonam šviesoforo signalui. Tačiau vaizdo medžiagą iš vaizdo registratoriaus galės pateikti tik kitą dieną. Eismo įvykio vairuotojai patikrinti alkoholio kiekio matuokliu, nustatyta, kad abu yra blaivūs (b. l. 10).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog buvo pranešta, kad sankryžoje susidūrė automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienas automobilis apsivertė, pranešė vairuotojas, galimai yra sužeistų. Gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės, jog 2019-11-01, 09.50 val. į gydymo įstaigą kreipėsi J. J., kuris nukentėjo kaip keleivis eismo įvykio metu. Diagnozė: galvos, dešinio peties, klubo sumušimai, gydosi ambulatoriškai. Taip pat nurodyta, kad buvo gautas Klaipėdos Respublikinės ligoninės pranešimas, apie tai, kad 2019-10-30 į ligoninę atvyko P. P. S.. Paaiškino, kad vakar t. y. (2019-10-29 d.) Liepų ir Šiaurės pr. sankryžoje nukentėjo eismo įvykio metu kaip vairuotojas. Diagnozė : kairio peties ir kairios plaštakos sumušimas. Galvos trauma (b. l. 11-12).

Iš 2019 m. spalio 29 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuoti automobiliai „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) šviesoforas, automobilių apgadinimo vietos, atstumai tarp eismo juostų ženklinimo linijų (b. l. 13). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota automobilių „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 14). Iš skaitmeninėje laikmenoje esančių nuotraukų matyti, jog joje užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai, matyti, jog yra tamsus paros metas, kelio danga yra šlapi. (b. l. 74).

Iš specialisto išvados Nr. G 2347/2019 (03) matyti, jog specialistas konstatavo, kad tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje, P.P. S. konstatuota galvos smegenų sukrėtimo, pilvo ir kairės rankos sumušimo diagnozė. Sužalojimai patirti eismo įvykio metu susidūrusi dviem transporto priemonėms ir pagreičio poveikyje atsitrenkiant į automobilio salono vidaus apdailos ir saugumo detales teisėsaugos nurodytu, nustatytu ir medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Tyrimui pateiktos medicinos dokumentacijos apimtyje P. P. S. konstatuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 46-47).

Iš specialisto išvados Nr. G 43/2019 (03) matyti, jog specialistas konstatavo, kad J. J. nustatytas galvos, dešinio peties ir dešinio klubo sumušimas atitinka užduotyje nurodytą eismo įvykio laiką ir aplinkybes, gavosi nuo sumušimo-atsitrenkimo į automobilio kėbulo (salono) vidaus įrangos dalis, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 48).

Iš 2020 m. balandžio 17 d. ekspertizės akto Nr. 11K-106(20) matyti, kad ekspertas, susipažinęs su administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, padarė tokias išvadas: 1. Eismo įvykio metu šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje iš Liepų gatvės posūkio į kairę į Šiaurės prospektą manevrą vykdantis automobilis „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su priešinga kryptimi Liepų gatve tiesiai per sankryžą važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu automobilis „Audi A6“ į automobilį „Citroen C4 Picasso“ atsitrenkė priekiniu dešiniuoju kampu, tikėtina, dešinįjį šoną. Tikėtina, kad po susidūrimo automobilis „Audi A6“ link sustojimo po eismo įvykio vietos judėjo į priekį bei dešiniau, o automobilis „Citroen C4 Picasso“, žiūrint jo važiavimo krytimi, nuo susidūrimo vietos judėdamas į priekį buvo nublokštas kairiau, sukosi bei atsitrenkdamas į skiriamosios juostos bortelį apvirto ant šono; 2. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilių „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo greičių prieš pat eismo įvykį. 3. Techniniu požiūriu automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai A. J. davus kelią priešinga kryptimi tiesiai per sankryžą važiavusiam automobiliui „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo būtų išvengta. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti ar automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio kilimo. 4. Klausimas nesprendžiamas (žr. įvadinę ekspertizės akto dalį). 5. ir 6. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima spręsti apie tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjusius bei pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvusius eismo įvykio dalyvio veiksmus. Tikėtina, kad priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. J. veiksmai, - šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą, nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašo A. J. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti 2020 m. birželio 4 d. nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nekyla abejonių, kad A. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti skundžiamo nutarimo ir grąžinti bylą institucijai skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. J. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

A. J. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl to, kad ji 2019 m. spalio 29 d. 20 val. 11 min., Liepų gatvės – Šiaurės prospekto sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdė posūkio į kairę manevrą, taip nepraleido lygiareikšmiu keliu priešprieša tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, nežymiai nukentėjo žmonės.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 157 punkte numatyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, – ir lenkiančioms transporto priemonėms.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu, teismui pateiktame skunde bei teisminio bylos nagrinėjimu metu pareiškėja A. J. neigė savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, teigdama, jog eismo įvykio kilimą lėmė kitos transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. P. S. veiksmai – jis važiavo per sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip pat važiavo viršydamas leistiną greitį, galbūt rašydamas ar skaitydamas telefone gautą žinutę. Pareiškėjos teigimu, jai užbaigiant posūkį į kairę pusę, Liepų gatvės ir Šiaurės prospekto sankryžoje, į jos vairuojamo automobilio dešinę pusę, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, trenkėsi automobilis „Audi A6“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Tokias pačias aplinkybes, kaip ir pareiškėja, nurodė kartu su ja automobilyje, važiavęs nukentėjusysis J. J..

Tačiau teismas atmeta pareiškėjos A. J. nurodytą eismo įvykio kilimo versiją, kadangi ją paneigia byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma – ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo P. P. S. ir liudytojų policijos pareigūnų V. M. ir E. S. parodymai, ekspertizės akto išvados, bet ir kiti (eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, tarnybinis pranešimas, V. P. paaiškinimas) byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis automobilio „Audi A6“ vairuotojas P. P. S., tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jam įvažiuojant į sankryžą, degė žalios spalvos šviesoforo signalas. Jis kito automobilio nepamatė ir nespėjo sustabdyti, kadangi šis pakliuvo į akląją matymo zoną. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai parodė, kad abiejų automobilio vairuotojai turėjo važiuoti degant tos pačios spalvos šviesoforo signalui, kadangi eismo įvykio metu, taip buvo sureguliuota ši sankryža. Jeigu pareiškėja A. J. įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui, tai tokiam pačiam šviesoforo signalui degant turėjo važiuoti ir automobilio „Audi“ vairuotojas. Liudytojas V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu sankryža, kurioje įvyko tirtas eismo įvykis, yra pertvarkyta, kadangi joje dažnai kildavo eismo įvykiai. Dažnai vairuotojai sukdami link Šiaurės prospekto neatkreipdavo dėmesį į tai, jog dar reikia praleisti važiuojančius pagrindiniu keliu tiesiai. Nors tiek pareiškėja, tiek nukentėjusysis J. J. administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu pareigūnams nurodė, kad eismo įvykio liudytojas V. P. jiems po eismo įvykio nurodė, jog automobilio „Audi“ vairuotojas į sankryžą įvažiavo jau degant geltonam šviesoforo signalui, tačiau tokių aplinkybių nėra užfiksuota minėto asmens paaiškinime duotame pareigūnams. V. P. paaiškinime nurodė, kad automobilis „Audi“ važiavo prieš jį, tačiau nematė koks šviesoforo signalas degė, kai automobilis įvažiavo į sankryžą (b. l. 24-25).

Pažymėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų tyrimo metu siekiant išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. 2020 m. balandžio 17 d. ekspertizės akte konstatuota, kad priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu turėjo automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. J. veiksmai – šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdydama posūkio į kairę manevrą nedavė kelio ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70). Nors ekspertizės išvada yra tikėtina, tačiau vertinant ir kitus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla abejonių dėl pateiktų išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tikėtina eksperto išvada formuluojama tada, kai tyrimui pateiktoje medžiagoje objektyvių duomenų visumos nepakanka vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, tačiau ji neprieštarauja jokiems objektyviems duomenims. Vieninteliai bylos duomenys, prieštaraujantys ekspertizės išvadoje nurodytam eismo įvykio mechanizmui, yra tik pačios pareiškėjos ir kartu su ja važiavusio nukentėjusiojo parodymai ir jų iškelta kitokia eismo įvykio kilimo versija. Teismas neturi pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, tyrimas atliktas kompetentingo eksperto, ištyrus ir įvertinus eismo įvykio vietoje sudarytą eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio vietoje darytas nuotraukas su eismo įvykio vietos bei automobilių sugadinimų vaizdais, įvertinus tiek nukentėjusiojo, tiek pareiškėjos iškeltas įvykio versijas, o taip pat naudojant moksliškai pagrįstas skaičiavimo metodikas.

Pareiškėjos A. J. ir nukentėjusiojo J. J. teiginiai, jog P. P. S. viršijo leistiną greitį, taip pat važiuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu, yra niekuo nepagrįsti. Nukentėjusiojo J. J. nurodytos aplinkybės, jos jis matė automobilio „Audi“ vairuotoją pasilenkusį, galimai žiūrintį į mobilųjį telefoną, vertintinos kritiškai. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, buvo tamsus paros metas, todėl abejotina, ar liudytojas galėjo matyti, jog kitas vairuotojas važiuoja palenkęs galvą, ar ne. Kita vertus, byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog P. P. S., vairuodamas naudojosi telefonu. Vertinant pareiškėjos teiginius dėl nukentėjusiojo P. P. S. viršyto greičio, pažymėtina, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad eismo įvykis kilo dėl automobilio „Audi“ vairuotojo važiavimo greičio. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo neviršydamas 60 km/h greičio. Jog įvažiuodamas į sankryžą neviršijo 60 km/ h greičio nukentėjusysis nurodė ir paaiškinime pareigūnams (b. l. 16). Kaip matyti iš ekspertizės akto, skiriant ekspertizę, eksperto buvo prašoma nustatyti koks buvo automobilių „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimo greitis prieš susidūrimą. Tačiau ekspertas į šį klausimą negalėjo atsakyti, kadangi nėra duomenų apie transporto priemonių judėjimo ir susidūrimo pėdsakus (b. l. 68). Taigi, pareiškėjos A. J. ir nukentėjusiojo J. J. nurodytos aplinkybės dėk viršyto greičio ir naudojimosi telefonu yra paremtos tik prielaidomis, kurių nepatvirtina byloje esantys duomenys.

Nors skunde pareiškėja teigia, kad tyrimo metu nebuvo imtasi visų priemonių surinkti visų galimų duomenų, tai yra nebuvo išsireikalautas vaizdo įrašas iš registratoriaus, kuris buvo įmontuotas šalia sankryžos stovėjusiame krovininiame automobilyje, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, toks vaizdo įrašas nebuvo išsaugotas. Pareiškėja dar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo informuota apie tai, kad vaizdo įrašo iš vaizdo registratoriaus nėra galimybės gauti, kadangi dėl techninių kliūčių įmonė, kuriai priklauso sunkvežimis, jo išsaugoti negalėjo. Pažymėtina, jog duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, pagrįstai manytina, kad buvo atlikti visi esminiai procesiniai veiksmai, kurių rezultate gautų duomenų pakako pagrįstai konstatuoti A. J. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo.

Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykį lėmė būtent A. J. padarytų KET 9 ir 157 punktų pažeidimai, kai ji 2019 m. spalio 29 d., 20 val. 11 min., Liepų gatvės – Šiaurės prospekto sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vykdė posūkio į kairę manevrą, taip nepraleido lygiareikšmiu keliu priešprieša tiesiai važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės, nežymiai nukentėjo žmonės.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 4 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N_6012-20209 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiškėjos A. J. skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Daiktinis įrodymas – skaitmeninė laikmena su nuotraukomis - nutarčiai įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. J. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. birželio 4 d. nutarimą Nr. 30- ANR_N_6012-20209 palikti nepakeistą.

Skaitmeninę laikmeną su nuotraukomis nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

TeisėjaEglė Žakevičiūtė