Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-06-03 · Administracinė byla Nr. A-2086-624/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-03
Bylos Nr.
A-2086-624/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02929-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
N. I.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2086-624/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02929-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas N. I. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d., atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, iš jo buvo atimamas čiužinys-patalynė, dėl ko 16 val. per parą buvo priverstas stovėti, vaikščioti arba sėdėti ant šaltos metalinės lovos. Kadangi turi (duomenys neskelbtini), ilgiau pastovėjus ar pasėdėjus, jam atsiranda (duomenys neskelbtini). Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniais skausmais, orumo pažeminimu.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 43. Čiužiniai, kaip ir visa patalynė buvo išimami įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) pakeitimams, patvirtintiems 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 220 punktą, patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pažymėjo, kad su šiais pakeitimais pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai. Informavo, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymą Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, 2018 m. lapkričio 12 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 1-294 buvo patvirtintos nuteistųjų dienotvarkės „Dėl nuteistųjų dienotvarkių patvirtinimo“ (toliau – ir Dienotvarkė). Dienotvarkės 1.3 punkte įtvirtinta nuteistųjų, atliekančių bausmę kamerų tipo patalpose, dienotvarkė, kuri numato patalynės pridavimą ir išdavimą.

II.

5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skunde prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš to, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN pareigūnai čiužinį bei patalynę į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems pradėjo išdavinėti tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nuteistųjų patalynė būdavo surenkama 7.00 val. ryto ir grąžinama tik 23.00 val. vakaro. N. I. ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 43.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Vidaus tvarkos taisyklės. Vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.

8. Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nurodyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.

9. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Alytaus PN pareigūnai neturėjo teisės iš jo paimti patalynės (čiužinio), kadangi jis turi (duomenys neskelbtini), negali ilgai stovėti ar sėdėti, teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 4 dalies nuostata. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl medicininių priežasčių negalėjo būti perkeltas į kamerų tipo patalpas ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl negalėjimo atlikti nuobaudas kamerų tipo patalpose. Teismas pažymėjo, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, vykdantiems šią nuobaudą. Teisės aktai nenumato jokių išlygų, todėl patalynė iš pareiškėjo buvo paimama bei išduodama Alytaus PN administracijos dienotvarkėje numatytu metu (patalynės pridavimas 7.00-8.00 val., patalynės išdavimas 22.30-23.00 val.).

10. Teismas nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimą, iš nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas atlikti nuobaudų, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pareiškėjo pretenzijos dėl jo teisių pažeidimo, paimant iš jo patalynę (čiužinį), yra grindžiamos subjektyviu jo paties vertinimu, abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio argumentais, todėl laikytos neįrodytomis ir atmestos. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN, paimdama iš pareiškėjo kameros patalynę ir ją išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, pareiškėjo skunde nurodytu laikotarpiu veikė taip, kaip nustatyta teisės aktuose, todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Alytaus PN veiksmų neteisėtumo.

11. Nenustačius neteisėtų Alytaus PN veiksmų, t. y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN, todėl tam tikras asmeninių jo teisių suvaržymas ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

III.

12. Pareiškėjas N. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimą.

13. Pareiškėjo teigimu, čiužinys iš jo buvo paimtas neatsižvelgiant į gydytojo rekomendaciją, kad to daryti negalima. Taip pat nebuvo atsižvelgiama į tai, kad jis atlieka bausmę kamerų tipo patalpoje nuo 2018 m. gegužės 17 d. savo noru, kad apsisaugotų nuo savo gyvybei gresiančio pavojaus.

14. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas humanizmo principas, kadangi vykdant bausmę nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis, žeminti jo orumą.

15. Pareiškėjas pabrėžia, jog būnant be patalynės jis buvo priverstas miegoti ant šaltos geležinės lovos, nugaroje jausdavo vis stipresnius skausmus, negalėdavo naktimis užmigti, jausdavosi tarsi buvo kankinamas tyčia.

Šalies argumentai

16. Pareiškėjas pažymi, kad buvo kreipęsis į Alytaus PN administraciją su prašymais ir pažymomis, kad dėl jo sveikatos būklės negali būti paimamas čiužinys.

Atsiliepimas

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tuo, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d. jį laikant Alytaus PN kamerų tipo patalpose, ne miego metu iš jo buvo paimama visa patalynė kartu su čiužiniu, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti – atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, kad patalynė iš jo negalėjo būti paimta dėl jo sveikatos būklės ir nebuvo atsižvelgta į gydytojo rekomendaciją, kad to daryti negalima. Be to, teigia, kad į kamerų tipo patalpas buvo patalpintas savo noru, o ne atliekant nuobaudą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 4 d.). Taigi, siekiant realiai apginti galimai pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalis). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka.

23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

24. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbūs įrodinėjimo ypatumai viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (pvz., EŽTT 2011 m. sausio 11 d. sprendimas byloje H. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03).

25. Nagrinėjamo ginčo atveju taikyta Vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) norma, be kita ko, nustatanti, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.

26. Pareiškėjas jam, kaip teigiama, padarytos neturtinės žalos atsiradimą sieja su aplinkybe, kad čiužinys iš jo, perkelto į kamerų tipo patalpas, negalėjo būti paimamas dėl jo sveikatos būklės, taip pat dėl to, kad į tokio tipo patalpas jis perkeltas savo noru, siekiant išvengti grėsmės sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad turi (duomenys neskelbtini), ką, anot jo, patvirtina 2009 m. gruodžio 14 d. išrašas iš medicininių dokumentų ir 2018 m. liepos 24 d. medicinos pažymėjimas.

27. Taigi, nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbios aplinkybės, susijusios su pareiškėjo perkėlimu į kamerų tipo patalpas bei jo sveikatos būkle, t. y. ar, pasak pareiškėjo, dėl (duomenys neskelbtini) pagal gydytojų rekomendacijas jis neturėtų ilgesnį laiko tarpą sėdėti ar stovėti, kas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, galiausiai buvo įvertinta ir čiužinys iš pareiškėjo nebuvo paimamas. Pažymėtina, kad asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių – neskiriama, o jeigu buvo paskirta, – nevykdoma (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. 3 p. ir 4 d. (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).

28. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, duomenų, susijusių su pagrindu, kuriuo pareiškėjas perkeltas į kamerų tipo patalpas ir su pareiškėjo sveikatos būkle ginčui aktualiu laikotarpiu, neišreikalavo, byloje taip pat nėra duomenų, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Alytaus PN administraciją su prašymais ar skundais dėl patalynės paėmimo.

29. Įvertinusi minėtas faktines aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visuma nėra pakankama daryti išvadas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Kadangi nagrinėjamoje byloje dar nėra galima spręsti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės teisingo ir pagrįsto sprendimo priėmimui, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str.), tam būtina surinkti daug naujų įrodymų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p. ir 146 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasVeslava RuskanMilda Vainienė