Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor bank ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo J. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui R. K. procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2018 m. lapkričio 12 d. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad pradinis kreditorius Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (ieškovas perėmė visas teises ir pareigas atsakovo atžvilgiu iš Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių) su atsakovu 2007 m. sausio 3 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. LKK 07/01/11V, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo Bankui solidariai atsakyti už visišką ir tinkamą kredito gavėjos J. K. mokėjimo prievolių pagal 2007 m. sausio 3 d. kredito sutartį Nr. KK 07/01/36V su vėlesniais pakeitimais (2007 m. kovo 23 d. pakeitimas Nr. KKP 07/03/192D ir 2009 m. gruodžio 10 d. pakeitimas Nr. KKP 09/12/38D) įvykdymą (Laidavimo sutarties 1 p., 3.3 p.) (e. b. l 67-70, 8-36). Dėl Kredito sutarties pažeidimų Bankas 2012 m. birželio 13 d. pranešimu Nr. OUT-14879 apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą nurodė kredito gavėjai J. K. ir atsakovui (solidariam laiduotojui), kad vėlavimas tęsiasi nuo 2012 m. kovo 5 d. ir pareikalavo ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 28 d. pašalinti mokėjimo prievolių pažeidimus, įspėdamas, kad nepašalinus pažeidimų, Kredito sutartis bus nutraukta (el. b. l. 52). Kadangi pažeidimai nebuvo pašalinti, nuo 2012 m. birželio 28 d. Bankas vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4067-905/2013 atmestas ieškovės J. K. ieškinys dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-527-798/2014 minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas); byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovas R. K. (el. b. l. 55-66). Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo informuotas apie mokėjimo prievolių pažeidimus pagal kredito sutartį, kredito sutarties nutraukimą. Kadangi nutraukus Kredito sutartį skola nebuvo padengta, Bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo dokumento išdavimo siekiant išieškoti skolą priverstine tvarka iš kredito gavėjos J. K.. Notaras 2013 m. sausio 21 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo pasiūlė išieškoti iš kredito gavėjos J. K. nurodytą skolą (el. b. l. 37-38). Ieškovė nurodė, kad visas įkeistas turtas, kuriuo užtikrintas Kredito sutarties vykdymas, yra parduotas, tačiau visa skola nebuvo padengta.

Remiantis ieškovės 2018 m. rugsėjo 17 d. pažyma, skola yra 68 154,66 Eur (negrąžintas panaudotas kreditas – 22 348,74 Eur; nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus) – 45 805,92 Eur (el. b. l. 39-46). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Laidavimo sutarties 1 punkte nustatyta, kad laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuris padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Darytina išvada, kad laiduotojas R. K. atsako už kredito gavėjos J. K. prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymą kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis CK 6.81 straipsnio bei sudarytos Laidavimo sutarties pagrindu, todėl kredito gavėjai J. K. tinkamai neįvykdžius prievolių pagal sutartį, ieškovė pagrįstai ir teisėtai pareiškė reikalavimą atsakovui.

Ieškinyje nurodytos aplinkybės patvirtintos rašytiniais įrodymais. Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 68 154,66 Eur skola ir 16 proc. dydžio metinės sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos už 22 348,74 Eur negrąžinto kredito skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnis, 6.200, 6.205 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už nesumokėtą 45 805,92 Eur palūkanų skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 285 Eur žyminis mokestis bei 979,47 Eur išlaidų už advokato pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis, 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Taip pat iš atsakovo R. K. valstybei priteistina 9,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Luminor Bank AB (juridinio asmens kodas 112029270) iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 68 154,66 Eur (šešiasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 66 ct) skolos, 16 proc. dydžio metines sutartines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už 22 348,74 Eur negrąžintą kreditą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo 2018 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 45 805,92 Eur įsipareigojimo palūkanų skolą, skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. rugsėjo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 264,47 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt keturis eurus 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė ir trečiasis asmuo per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.