Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo G.A. skundu atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininko A.P., dėl neturtinės žalos priteisimo, ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas G.A. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skunde nurodo, jog neturtinė žala kilo dėl melagingo policijos pareigūno A.P. liudijimo Skuodo rajono apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje pareiškėjas buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus bei inter alia dėl viešųjų įstaigų, įmonių ir nevyriausybinių organizacijų, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

Pareiškėjas, tvirtindamas, jog policijos pareigūnas A.P., Skuodo rajono apylinkės teisme apklausiamas kaip liudytojas, apie pareiškėją davė melagingus parodymus, skundo pagrindą grindžia baudžiamosios teisės reguliuojamais teisiniais santykiais, kurie turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) ir baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (toliau – ir BPK). Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę inter alia asmeniui, kuris davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas. Asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn atlikus ikiteisminio tyrimo procedūrą, remiantis surinktais įrodymais. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą yra skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką, tam tikrais atvejais nukentėjusiojo asmens skundas (BPK 166 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja (ABTĮ 21 str. 2 d.).

Pareiškėjas pareikštu skundu prašo priteisti iš atsakovo jam padarytą neturtinę žalą. Žalos atlyginimas yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų (Civilinio kodekso 1.138 str. 6 p.). Tai civilinės teisės institutas ir pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Išimtis iš šios bendrosios taisyklės yra tuomet, kai žala yra padaroma viešojo administravimo subjektų veikimu (neveikimu) viešojo administravimo srityje, tuomet ginčas yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atitinkamų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos skyriaus viršininko A.P. veiksmų – pareiškėjo teigimu melagingo liudijimo teisme. Nagrinėjamu atveju skunde nurodytas policijos pareigūnas A.P., atlikdamas ikiteisminio tyrimo veiksmus ir liudydamas teisme, veikė kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (BPK 165 straipsnis), t.y. kaip baudžiamojo proceso dalyvis (CK 6.272 straipsnis), o ne kaip viešojo administravimo subjektas (CK 6.271 straipsnis), todėl spręstina, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina ne iš atsakovo vykdomos viešojo administravimo veiklos, o iš baudžiamosios teisės normomis reguliuojamų teisinių santykių. ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Kadangi G.A. reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepatenka į administracinio teismo nagrinėjamų bylų dėl žalos atlyginimo kategoriją, numatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl pareiškėjo skundą atsisakytina priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pareiškėjui išaiškintina, kad ginčo klausimais jis gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, arba – į bendrosios kompetencijos teismą (Skuodo rajono apylinkės teismą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 1 dalimi, teismas

nutaria:

G.A. skundą atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.