Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovei E. M., ieškovės atstovei adv. D.Žvingilienei, atsakovui A. R. S., trečiojo asmens notarės Renatos Krūvelytės atstovei adv. Aušrai Meliukštienei, trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei R. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui A. R. S., tretiesiems asmenims Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarei Renatai Krūvelytei, UAB DK „PZU Lietuva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.

Teismo posėdyje atsakovas prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006m. rugpjūčio 3d. ieškovės ir atsakovo motina J. S. sudarė dovanojimo sutartį Nr. RK-5330, patvirtintą Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarės R. Krūvelytės, kuria J. S. padovanojo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui. Ieškovė ieškiniu ginčija dovanojimo sutartį CK 1. 89 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindais teigdama, kad, J. S. sandorio sudarymo metu sirgo psichine liga ir dėl savo ligos buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei, kad dovanojimo sutartis buvo pasirašyta panaudojant negaliojantį J. S. pasą, nurodžius, jog J. S. yra neraštinga. Tvirtina, kad J. S. buvo raštinga, todėl privalėjo pati pasirašyti dovanojimo sutartį ir tuo pati išreikšti savo valią. Tuo dovanojimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant L R Notariato įstatymo 32 straipsnio nuostatas.

Sprendžiant sandorio galiojimo klausimą pagal CK 1. 89 straipsnio 1 dalį teismui būtina įvertinti sudariusio sandorį asmens būseną sudarant sandorį, t.y. ar jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokia būsena gali būti ligos, didelio susijaudinimo ar išgyvenimo padarinys. Tik nustačius, kad asmuo buvo tokios būsenos, jog negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

Teismas sprendžia, kad ieškovė savo pareigos neįvykdė ir teismui nepateikė įrodymų pareikštiems ieškinio reikalavimas pagrįsti ( CPK 178 straipsnis).

Iš bylos medžiagos ir medicininių dokumentų matyti, kad J. S. gimusi 1920-03-09 1996 metais ir 2003 metais patyrė galvos smegenų insultus. Nuo 2005m. pavasario J. S. buvo stebimi atminties sutrikimai. Nuo 2005-08-22 iki 2005-08-24 J. S. buvo gydyta Kauno apskrities ligoninėje, chirurgijos skyriuje, diagnozė: ūmus tulžies pūslės uždegimas, pirminė hipertenzija, liekamieji reiškiniai po išeminio galvos smegenų insulto. 2006-08-19 - 2006-08-29 J. S. taip pat gydėsi Kauno apskrities ligoninėje, vidaus ligų skyriuje, diagnozė: Mic. ir smegenų simptominė encefalopatija. Lėtinis pielionefritas. 2006m. rugpjūčio 29d. J. S. ligos istorijos Nr. 06-102181 epikrizėje nurodoma, kad smegenų kompiuterinio tyrimo metu ligonei židininių smegenų tankio pokyčių nerasta. 2006-08-30-2006-11-02 J. S. buvo gydoma Vilkijos slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje, diagnozė : Išeminė širdies ir smegenų liga. Liekamieji reiškiniai po išeminių smegenų insultų. Kraujagyslinė silpnaprotystė. 2006m. rugsėjo 28d. ligonei buvo atliktas MMSE ( protinės būklės trumpas tyrimas), išvadoje 9 balai ( sukus protinės būklės sutrikimas). 2007-04-17 J. S. mirė.

Kauno apygardos teismas 2008m. balandžio 29d. nutartimi siekdamas išsiaiškinti mirusiosios J. S. psichinę būseną 2006m. rugpjūčio 3d. dovanojimo sutarties sudarymo metu, paskyrė teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. 2008m. rugpjūčio 26d. atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-145 ( t 2., b.l. 3-4) nurodoma, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija negali atsakyti į teismo užduotą klausimą apie J. S. sugebėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti 2006m. rugpjūčio 3d. Apklaustas teismo posėdyje psichiatras-ekspertas S.Simanauskas patvirtino, kad J. S. nuo 2005m. vystėsi silpnaprotystės procesai, tačiau teigė, jog pagal bylos medžiagą jai konstatuoti silpnaprotystę galima tik nuo 2006m. rugpjūčio 30d.

Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 65-2-00028-06 medžiagos matyti, kad atlikus ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės E. M. 2006-09-26 pareiškimą 2007m. kovo 23d. buvo apklausta liudytoja J. S., kuri patvirtino, jog namą, esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo savo sūnui J. S. niekieno neverčiama ir dėl to, kad sūnus ja rūpinasi, prižiūri, slaugo ir prižiūri bei tvarko namą. 2007m. gegužės 2d. Kauno rajono apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje buvo nutrauktas nepadarius veikos numatytos L R BK 182 straipsnio 2 dalyje. Nutarime taip pat konstatuota, kad tyrimo metu nenustatyta, jog atsakovas J. S. namą, esantį (duomenys neskelbtini), butų įgijęs apgaule.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja N. B. paaiškino, kad su J. S. bendravo 2006m. vasarą, tada kai ji gyveno pas ieškovę. Teigė, kad močiutės buvo sutrikusi atmintis, ji abejoja ar pastaroji galėjusi sudaryti sandorį. Liudytoja J.G. A. parodė, kad J. S. būklė buvo nebloga, tačiau 2006m. pradžioje jos nepažindavo, buvo neorientuota, jos nuomone, sandorio negalėjo sudaryti.

Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 176-182 straipsniuose ir išplėstos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Šių taisyklių esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad šalių motina J. S. ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo tokios būklės, kad visiškai negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Įrodymų visumos analize nustatoma, kad J. S. nesirgo psichine liga ir nebuvo tokios psichinės būklės dėl kurios būtų negalėjusi sudaryti sandorio. Svarbi aplinkybė vertinant įrodymus yra ta, kad apklausiant pačią J. S. atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 65-2-00028-06 ji nedviprasmiškai ir nuosekliai išdėstė savo poziciją, teikdama kad ginčo turtą padovanoja atsakovui ir nurodė motyvus dėl ko tai padaro. Apklaustų teismo posėdyje ieškovės liudytojų parodymais, ieškovės paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis nenustatyta, kad J. S. dėl savo sveikatos būsenos būtų negalėjusi sudaryti sandorio. Teismas visų byloje pateiktų įrodymų kontekste daro išvadą, kad J. S. sudarydama sandorį išreiškė savo valią, suprato sandorio teisines pasekmes ir jų siekė. Taigi, byloje nenustačius aplinkybių nurodytų CK 1. 89 straipsnio 1 dalyje dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia nėra teisinio pagrindo.

Teismas sprendžia, kad pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu nėra įstatyminio pagrindo ir pagal CK 1. 80 straipsnį, nes ieškovė savo ieškinio neįrodė ( CPK 178 straipsnis).

L R Notariato įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja notarinių dokumentų pasirašymo tvarką. Šiame straipsnyje nurodoma, kad notaro tvirtinami sandoriai, taip pat pareiškimai ir kitokie dokumentai pasirašomi dalyvaujant notarui. Jeigu sandoris, pareiškimas arba kitoks dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą pasirašė jis. Jeigu fizinis asmuo dėl fizinių trūkumų, ligos ar dėl kitų priežasčių pats negali sandorio, pareiškimo arba kitokio dokumento pasirašyti, jo pavedimu sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą gali pasirašyti kitas fizinis asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios sandorį, pareiškimą arba kitokį dokumentą sudarantis asmuo pats negalėjo pasirašyti.

Trečiasis asmuo notarė R.Krūvelytė atsilipimu į ieškinį nurodė, kad 2006-08-03 J. S. ir A.R. S. atvykus į notarų biurą dovanojimo sandoriui sudaryti su J. S. buvo galima normaliai bendrauti, ji logiškai ir nuosekliai atsakinėjo į užduodamus klausimus, suvokė savo veiksmų reikšmę ir pasekmes, dovanojimo sandorį sudarė laisva valia be prievartos. Atsiliepime teigiama, kad notarei J. S. psichinė būklė jokių įtarimų nesukėlė, tačiau pateikus pasirašyti sutartį ji pilnai pasirašyti savo vardo ir pavardės nemokėjo, todėl pakvietus liudytoją, jos prašymu pastarasis dovanojimo sutartį pasirašė. Iš dovanojimo sutarties turinio ( t 1., b.l. 26-29) matyti, kad 2006m. rugpjūčio 3d. aukščiau paminėtą ieškovės ginčijamą dovanojimo sutartį, J. S. dėl neraštingumo negalint pasirašyti sutarties ir jai asmeniškai prašant, dovanojimo sutartį pasirašė V. A. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Apklausus V. A. B. ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 65-2-00028-06 pastarasis parodė, kad 2006m. rugpjūčio 3d. apie 11 val. jis buvo V Į „Registrų centras“ Kauno filiale, esančiame Ožeškienės g., Kaune, ir prie jo priėjęs apie 50 metų vyras paprašė nueiti su juo į greta esantį notarų biurą ir pasirašyti už senyvo amžiaus moterį dokumentuose. Teigė, kad atėjęs į biurą pamatė apie 80 metų amžiaus moterį ir jai sutikus, už ją pasirašė dovanojimo sutartį. Liudytojo nuomone, moteris buvo sąmoninga ir suprato savo veiksmus.

Teismo vertinimu, tarp notarės patvirtinusios sandorį paaiškinimų ir liudytojo V.A. B. parodymų prieštaravimų nėra. Šie išdėstyti įrodymai kita bylos medžiaga taip pat nepaneigti. Todėl remiantis paminėtais rašytiniais įrodymais, notarės paaiškinimais bei liudytojo V.A. B. parodymais nustatoma, kad J. S. pilnai pasirašyti dovanojimo sutarties nesugebėjo. Esant tokiai situacijai notarė vadovaudamasi L R Notariato įstatymo 32 straipsniu turėjo pagrindą J. S. paprašius ir sandorį pasirašius liudytojui jį patvirtinti. Teismas konstatuoja, kad tvirtinant ginčijamą sandorį Notariato įstatymo 32 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, todėl sudarytą sandorį pripažinti kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms negalima.

Esant nurodytiems argumentams ieškovės ieškinys negali būti patenkintas.

Atmetus ieškovės ieškinį iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,

n usprendžia:

Ieškinį atmesti.

Iš ieškovės E. M. a/k (duomenys neskelbtini) priteisti 46,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.