- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- 1S-1217-634/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria patenkintas nuteistojo V. B. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau –Komisija) 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 81/04-867 ir nutarta taikyti nuteistajam V. B. lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. B. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 4 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. B. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia: 2014 m. gruodžio 17 d., bausmės pabaiga: 2018 m. vasario 17 d.Komisijos 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr.81/04-867 nutarta nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Nesutikdamas su tokiu Komisijos sprendimu, nuteistasis V. B. tokį sprendimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nuteistojo V. B. skundą tenkino ir nutarė taikyti jam lygtini paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis V. B. charakterizuojamas teigiamai, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl toliau jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės.Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prokurorė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria nutarta nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos panaikinti ir nuteistojo V. B. skundą dėl Komisijos nutarimo atmesti.Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma toliau nuteistąjį V. B. taisyti neizoliavus nuo visuomenės, netinkamai įvertino nuteistojo ankstesnius teistumus, jo daromus vis sunkesnius smurtinius nusikaltimus, nuteistojo elgesį pataisos namuose, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad įmanomą nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės taikant lygtinį paleidimą.Prokurorė nurodo, kad nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V. B. buvo vieną kartą skatintas, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, pataisos namuose nuolat dirba, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis yra teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, nusikaltimų pobūdis yra smurtinis, susijęs su savęs priešpastatymu visuomenei ir jos viešajai tvarkai, t. y. vyraujantys chuliganiški motyvai. Paskutinis teistumas buvo už nusikalstamą veiką, padarytą viešoje vietoje, naktį, būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, spontaniškai, kai jis užpuolė einantį pro šalį asmenį, kuriam sunkiai sutrikdė sveikatą. Visi jo nusikaltimai atitinka tą pati nusikaltimo modelį, be to, jie vis sunkesni už ankstesnius.Nuteistasis nuo atvykimo į pataisos namus taip pat išreiškė norą dirbti ir šiuo metu dirba už pataisos įstaigos ribų. Tačiau pataisos namuose nuteistajam yra užfiksuoti ieškiniai, kurių bendra suma 1736,63 Eur, apie kurių grąžinimą informacijos nėra, laikytina, kad jie negrąžinti. Taip pat nuteistasis išreiškė norą dalyvauti socialinėse programose, tačiau užsiėmimus lanko nesistemingai.Nors nuteistojo teigimu, pirmosios nusikalstamos veikos buvo padarytos spontaniškai, tačiau pagal vėlesnius ir paskutinį teistumą pastebima, kad išvadų apie elgesio kontrolę nuteistasis nepadarė ir pakartotinai nusikalto tomis pačiomis aplinkybėmis, pagal vieną modelį. Visos nuteistojo veikos buvo padarytos jam esant apsvaigus nuo alkoholio, tai patvirtino ir nuteistasis, jis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas yra problema. Vartodamas alkoholį jis tampa agresyvus ir per daug pasitikintis savimi, gali lengviau išprovokuoti konfliktą, pasielgti impulsyviai, neapgalvotai. Tinkamai vertinti ar nuteistasis padarė išvadas dėl alkoholio vartojimo negalima, nes nuteistasis nerodė iniciatyvos dalyvauti programose, susijusiose su alkoholizmo gydymu. Nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, kurie nurodyti socialinio tyrimo išvadoje - alkoholio vartojimas ir nesugebėjimas valdyti agresijos.Kitas svarbus aspektas, vertinant ar asmeniui galima taikyti lygtinį paleidimą yra nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai. Pagal 2016 m. liepos 15 d. OASys vertinimą, nusikalstamo elgesio rizika neženkliai (2 balais) sumažėjo dėl skirtingų specialistų vertinimo. O štai rizika padaryti pakartotinį smurtinį nusikaltimą (pagal HCR-20) yra aukšta.Prokurorės teigimu, atsižvelgiant į šiuos duomenis, nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesys rodo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kad nuteistasis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, bet lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu paskirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundas tenkinamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga ir įvertinusi prokurorės skundo argumentus, pritaria skunde išsakytai nuomonei ir konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas, taikydamas nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė BVK 157 straipsnio nuostatas. Nors apylinkės teismas konstatavo, jog yra BVK 157 straipsnyje numatyti pagrindai ir sąlygos taikyti nuteistajam V. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, tačiau aukštesniojo teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimą. Vien konstatavimas, jog V. B. charakterizuojamas teigiamai ir jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistojo elgesyje yra pakankama pažanga sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu išreiškė norą mokytis, nuo bausmės pradžios pradėjo dirbti nuteistųjų valgykloje maisto dalintoju, yra skatintas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo nuo 42 iki 40 balų, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Alkoholio vartojimas ir nesugebėjimas valdyti agresijos vis dar išlieka nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais, į kuriuos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti.Kaip teisingai nurodyta prokurorės skunde, nuteistasis yra teistas penkis kartus už tyčinius nusikaltimus, nusikaltimų pobūdis - smurtinis, vyrauja chuliganiški motyvai. Visi jo nusikaltimai atitinka tą pati nusikaltimo modelį, be to, jie vis sunkesni už ankstesnius. Bylos duomenys patvirtina, jog iš V. B. priteista civilinių ieškinių už 1736,63 Eur, ir nors bausmės atlikimo metu jis dirba, tačiau informacijos apie civilinių ieškinių grąžinimą byloje nėra. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nusikaltimus V. B. daro kilus konfliktinėms situacijoms, dėl taip susiklosčiusio gyvenimo kaltina lengvabūdiškumą, jauną amžių, gyvenimiškos patirties stoką. Nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau ankstesnio patyrimo neįvertina. Nuteistasis pripažįsta, kad jo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su alkoholio vartojimu, kad vartodamas alkoholį tampa agresyvus, impulsyvus ir per daug pasitikintis savimi, tačiau pataisos namuose nerodė iniciatyvos dalyvauti programose, susijusiose su alkoholizmo gydymu. Tikėtina, kad laisvėje pavartojęs alkoholio nuteistasis gali lengvai išprovokuoti konfliktą ir pasielgti neapgalvotai. Akcentuotina, kad pagrįstas abejones dėl nepakankamos nuteistojo elgesio korekcijos patvirtina ir aukštas (pagal HCR-20) jo rizikos padaryti pakartotinį smurtinį nusikaltimą vertinimas.Nuteistasis ne visuomet būna atviras, pastebima jo savikritikos stoka, silpni problemų sprendimo įgūdžiai, be to, nuteistasis savo elgesiui bando ieškoti pateisinimų. Tarp to, ką nuteistasis vertina kaip problemą, susijusią su jo nusikalstamu elgesiu ir to, kaip supranta pats prisidėjęs prie problemos atsiradimo, yra prieštaravimų. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis.Nors iš pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo ryšiai su artimaisiais geri, išėjęs į laisvę jis planuoja gyventi pas motiną. Tačiau nei socialiniai ryšiai, nei gyvenamosios vietos turėjimas nuteistajam nesutrukdė nusikalsti, todėl abejotina, kad šie veiksniai yra pakankami nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio užkardymui. Konstatuotina, jog šiuo metu nuteistojo V. B. elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Darytina išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl apylinkės teismo nutartis, kuria tenkintas nuteistojo V. B. skundas dėl Komisijos nutarimo ir nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, naikinama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Privenienės skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – nuteistojo V. B. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 81/04-867, kuriuo atsisakyta nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atmesti
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.