Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas L. Alechnavičius, sekretoriaujant A. Klimovič, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai J. T., jos atstovui advokatui Arvydui Martinkevičiui, nukentėjusiajai M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. T. skundą dėl Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio nutarimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko 2007 09 07 nutarimu Nr. E 518720 J. T. pagal ATPK 127 str. 2 d., 30² str. paskirta 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., 30² str. paskirta 3500 Lt bauda ir vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė nuobauda – 3500 Lt bauda už tai, kad ji 2007 02 28 apie 7.05 val. Vilniuje, Milašiaus – Lizdeikos g., vairuodama automobilį Renault, v.n. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama neįsitikino, kad tai bus saugu, staigiai stabdė priversdama kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas automobilis ir troleibusas, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus, tuo pažeidė KET 145, 179.4, 271 p. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas nutarimas dalyje, kuria administracinė nuobauda J. T. paskirta pagal ATPK 130 str. 1 d., naikintinas, kitoje dalyje J. T. skundas atmestinas.

Kaip nustatyta iš 2007 03 07 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 14) bei skundžiamo 2007 09 07 nutarimo (b.l. 9) turinio, J. T. administracinėn atsakomybėn patraukta ir nuobauda jai paskirta už KET 145, 179.4, 271 p. reikalavimų pažeidimus atitinkamai pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek skundžiamame nutarime nurodoma, kad J. T. padaryto pažeidimo esmė yra tai, kad ji vairuodama automobilį ir persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, staigiai stabdė, tuo priversdama kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas automobilis bei troleibusas, iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama KET reikalavimus.

Nors J. T. nesutinka, kad dėl jos kaltės kilo eismo įvykis, t.y. neigia padariusi ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, tačiau jos kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pati J. T. pripažįsta, kad nutarime nurodytu laiku ir vietoje ji vairavo automobilį Renault, ir važiuodama greitėjimo (pirma) eismo juosta paskui troleibusą, rikiavosi į antrą eismo juostą, į kurią įsirikiavus, kilo eismo įvykis, kurio metu automobilis Mazda šonu kliudė troleibusą. Eismo įvykio vietos schema tvirtina, kad nukentėjusiosios M. S. vairuojamas automobilis Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) susidūrė su troleibusu Škoda 14TR Vilniaus mieste, Milašiaus gatvėje, po Lizdeikos gatvės viaduku, ties Milašiaus gatvės pirmosios ir antrosios eismo juostų viduriu (b.l. 18). Eismo įvykio metu susidūrusių transporto priemonių apgadinimo pobūdis - automobiliui Mazda sulenktas dešinės pusės galinis sparnas, galinio bamperio dešinė pusė, išmuštas dešinės pusės galinis ratas, troleibusui Škoda – sulenkta kairės pusės galinė sienelė, sulenktas galinio bamperio kairys kampas, bei eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių padėtis po eismo įvykio – automobilis Mazda stovi antros eismo juostos kairėje pusėje, troleibusas – pirmos eismo juostos viduryje, taip pat eismo įvykio metu pabirusių stiklo šukių žymės (b. l. 18) leidžia teismui padaryti išvadą, kad eismo įvykis kilo tuo metu, kai automobilis Mazda, važiuodamas antra eismo juosta, staiga stabdydamas keitė važiavimo kryptį, jį stabdymo metu sumėtė ir jis galinės pusės dešiniu šonu atsitrenkė į pirma juosta važiavusio troleibuso kairės pusės galinę dalį. Nustatytas eismo įvykio mechanizmas vienareikšmiškai paneigia J. T. duotus paaiškinimus dėl eismo įvykio bei patvirtina nukentėjusiosios M. S. parodymus, kad J. T. vairuojamas automobilis, važiuodamas greitėjimo (pirma) eismo juosta paskui troleibusą, staigiai rikiavosi į antrą eismo juostą prieš jos vairuojamą automobilį, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta staigiai stabdyti, stabdymo metu jos vairuojamą automobilį sumėtė ir jis galiniu dešinės pusės šonu atsitrenkė į priešais jos vairuojamą automobilį pirma eismo juosta važiavusį troleibusą.

Akcentuotina, kad nustatytas eismo įvykio mechanizmas J. T. paaiškinimus paneigia dėl to, kad tuo atveju, jeigu automobilis Mazda būtų vykdęs J. T. automobilio lenkimą ir lenkimo baigiamojoje fazėje būtų įvažiavęs į pirmą eismo juostą ir ten susidūręs su troleibusu (t.y., taip kaip nurodo J. T. ), automobilis Mazda į troleibusą būtų atsitrenkęs priekine dalimi, dėl ko būtų apgadinta šio automobilio priekinė dalis. Tačiau nagrinėjamu atveju automobiliui Mazda yra apgadintas galinis dešinės pusės šonas, kas patvirtina, jog J. T. duoda neteisingus paaiškinimus.

Nagrinėjamoje situacijoje transporto priemonių eismą reglamentuoja KET 145 p., kuris nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams bei KET 179.4 p., nustatantis, kad vairuotojui draudžiama staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui. Pagal KET 8 p. sąvoka „duoti kelią“ reiškia prievolę eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį. Sistemiškai vertinant KET 145 ir 8 punktų reikalavimus darytina išvada, kad J. T. persirikiuojant į gretimą eismo juostą kilo pareiga įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Tačiau J. T., prieš rikiuodamasi į antrą eismo juostą iš greitėjimo (pirmos) eismo juostos, pažeisdama KET 145 ir 179.4 p. reikalavimus neįsitikino, kad daryti bus saugu, persirikiuodama prieš nukentėjusios vairuojamą automobilį staigiai stabdė, tuo priversdama nukentėjusiosios vairuojamą automobilį staigiai keisti važiavimo kryptį ir šio manevro metu nukentėjusiosios automobilis tapo nevaldomas, ėmė judėti šonu, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis ir troleibusas. Teismas vertina, kad būtent J. T. padaryti KET 145 ir 179.4 punktų pažeidimai yra tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis ir nulėmė abiejų transporto priemonių sugadinimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 14), pareigūno tarnybinis pranešimas (b.l. 16-17), eismo įvykio vietos schema (b.l. 18), nukentėjusiosios M. S. 2007 02 28 rašytinis paaiškinimas (b.l. 19), nukentėjusiojo A. S. 2007 02 28 rašytinis paaiškinimas (b.l. 20), transporto priemonės apgadinimų pobūdis (b.l. 18) patvirtina, kad J. T. 2007 02 28 apie 7.05 val. Vilniuje, Milašiaus – Lizdeikos g., vairuodama automobilį Renault, v.n. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, staigiai stabdė, priversdama kitą eismo dalyvį staigiai keisti važiavimo kryptį, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo apgadintas nukentėjusiosios vairuojamas automobilis Mazda ir troleibusas. Tuo ji pažeidė KET 145, 179.4 p. reikalavimus ir yra baustina pagal ATPK 127 str. 2 d. Kadangi byloje įrodytas J. T. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu J. T. pagrįstai nubausta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

J. T. taip pat ginčija padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą teigdama, kad iš karto po eismo įvykio ji buvo įsitikinusi, kad jos kaltės dėl eismo įvykio nėra, todėl įvykus eismo įvykiui ji eismo įvykio metu susidūrusių transporto priemonių vairuotojams nurodė, kad matė eismo įvykį ir gali paliudyti eismo įvykio aplinkybes bei paliko jiems savo telefono numerį, t. y. J. T. ginčija tyčios buvimą savo veiksmuose, teigdama, kad nesuvokė padariusi eismo įvykį.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šio pažeidimo subjektyvinė pusė – tiesioginė tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (LVAT 2007 09 06 nutartis byloje Nr. N16-2330/2007).

Taigi nagrinėjamoje byloje tam, kad galima būtų konstatuoti, jog J. T. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 130 str. 1 d., būtina nustatyti, ar J. T. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y., ar ji suprato sukėlusi eismo įvykį, ir tuo atveju, jeigu ji tai suprato, tuomet ar ji tikslingai, siekdama už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Bylos medžiaga – nukentėjusiosios M. S. 2007 02 28 rašytiniu paaiškinimu (b. l. 19) ir jos paaiškinimu teismo posėdžio metu (b. l. 37), pačios J. T. 2007 03 07 rašytiniu paaiškinimu (b. l. 25) bei jos paaiškinimu teismo posėdžio metu (b. l. 36), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 17) - nustatyta, kad netrukus po eismo įvykio J. T. sugrįžo į eismo įvykio vietą ir paliko nukentėjusiajai savo telefono numerį teigdama, kad ji matė eismo įvykį ir gali paliudyti eismo įvykio aplinkybes. Šie veiksmai leidžia teismui pagrįstai manyti, kad J. T. iš karto po eismo įvykio nesuprato pažeidusi KET reikalavimus ir savo veiksmų su kilusiu eismo įvykiu priežastiniu ryšiu nesiejo, t.y. nesuprato sukėlusi eismo įvykį. Byloje nesant įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog būtent dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, konstatuotina, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymo nagrinėjamu atveju J. T. veikoje nėra tiesioginės tyčios, tuo pačiu nėra ir šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu ir skundžiamas nutarimas dalyje, kuria J. T. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, naikintinas kaip nepagrįstas.

Byloje J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant išdėstytoms aplinkybėms daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas dalyje, kuria J. T. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d. yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl jį pakeisti arba naikinti šioje dalyje teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 str., 124 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 ir 4 d., 128 str., ATPK 250 str. 1p.,

nutarė:

Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko 2007 09 07 nutarimą Nr. E 518720 dalyje, kuria J. T. paskirta 3500 Lt bauda už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarymą, panaikinti ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti.

Likusią Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio viršininko 2007 09 07 nutarimo Nr. E 518720 dalį, kuria J. T. pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą ir J. T. skundo šioje dalyje nepatenkinti.

Dėl nutarimo per 10 dienų gali būti paduotas apeliacinis skundas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.