Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-275-305/2020

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-25
Bylos Nr.: 2-275-305/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00987-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laimutis Vaitkus
Atsakovas: A. D.
Ieškovas: M. E.
Advokatai: Vilma Šeperytė, Edita Gaubienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-275-305/2020Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00987-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus,sekretoriaujant Ligijai Vosylienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Editai Gaubienei,atsakovui A. D. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei,

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Aldonai Migauskienei,

nedalyvaujant ieškovei M. E. (atstovaujama advokatės),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. E. ieškinį atsakovui A. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei M. E. dėl bendravimo su nepilnamečiui vaikui tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės ieškinio reikalavimai, atsakovo atsikirtimai į ieškinį bei šalių paaiškinimų santrauka

1. Ieškovė M. E. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo A. D. nepilnametės dukros M. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 20).

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas, dukros M. išlaikymui skirdamas 100-130 Eur/mėn. sumas, prie dukros išlaikymo prisideda nepakankamai. Šiuo metu dukros M. išlaikymui bei minimalių jos poreikių patenkinimui reikia ne mažiau kaip 350-400 Eur kas mėnesį: dukros maistui namuose ieškovė kas mėnesį išleidžia apie 45-60 Eur; mokestis už darželį, kurį lanko M., – 50 Eur (jei pilnai lanko visą mėnesį); dukros rūbams, avalynei – apie 40-60 Eur (kadangi ji pakankamai greitai auga ir jie tampa maži); dukros dalis komunaliniuose mokesčiuose už butą sudaro apie 100 Eur per mėnesį žiemos laikotarpiu ir apie 60 Eur per mėnesį vasaros laikotarpiu; dukros švaros, higienos, skalbimo priemonėms – apie 10-15 Eur; sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams ir kt.) – 10-15 Eur; pramogoms, lavinimui ir kt. – 10-15 Eur; įvairios darželio rinkliavos, renginiai – 6-10 Eur per mėnesį; nekasdieniai pirkiniai (baldai, patalynė, čiužinys ir kt.) – apie 30-40 Eur per mėnesį; dukra taip pat lanko Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro popchorą „Abėcėlė“, šokių būrelį, už kuriuos mokestis nėra didelis, t. y. tik 5 Eur per mėnesį, tačiau didžiąją dalį su šiais būreliais susijusių išlaidų sudaro rūbai, batai, mokestis už studiją dainų įrašymui, vežiojimo į užsiėmimus, kelionių (koncertų) išlaidos – šios papildomos ugdymo išlaidos sudaro apie 50 Eur per mėnesį; be to, siekdama, kad dukra M. grūdintųsi, judėtų, sportuotų, ieškovė bent vieną kartą per savaitę ją veža į baseiną Marijampolėje, kiekvienas toks dukros apsilankymas baseine kainuoja apie 10 Eur (į šią sumą nėra įskaičiuotos kelionės (kuro) išlaidos nuvykimui/ parvykimui į/iš Marijampolės). Ieškovės ir jos atstovės vertinimu, ši nurodyta dukros poreikių suma yra pagrįsta, neprieštaraujanti kasacinio teismo formuojamai praktikai, pagal kurią vaiko poreikių patenkinimui mėnesiui yra reikalinga minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma. Akivaizdu, jog atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai M. yra nepakankamas, todėl šiuo metu ieškovei tenka didesnė dukros išlaikymo našta. Tačiau teikti didesnį nei atsakovas išlaikymą dukrai M. ieškovė neturi galimybės, kadangi santaupų neturi ir vienintelės jos pajamos yra apie 600-700 Eur per mėnesį gaunamos pajamos, dirbant pagal verslo liudijimą, bei 50 Eur valstybės mokama išmoka vaikui. Iš šių pajamų ieškovė turi ne tik išlaikyti dukrą M., pragyventi pati, bet ir išlaikyti jai nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame jos su dukra M. gyvena, mokėti komunalinius mokesčių už jį, be to, iš savo gaunamų pajamų iki 2028 m. gegužės mėnesio ieškovė kas mėnesį turės mokėti po 188 Eur kredito įmokas, nes 2018 m. gegužės 7 d. pasiėmė paskolą būsto (buto), kuriame šiuo metu su dukra M. ir gyvena, įsigijimui. Išlaikyti dukrą, ją ugdyti ir pan. ieškovei padeda jos tėvai. Ieškovė mano, kad atsakovas yra pajėgus kas mėnesį nepilnametės dukros M. išlaikymui mokėti periodines išmokas po 200 Eur, nes dirba ir gauna pakankamas pajamas – iš pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovas gauna apytiksliai 2 000 Eur/mėn darbines pajamas (darbo užmokestį ir komandiruotpinigius). Jokių kitų išlaikytinių atsakovas neturi; atsakovo argumentas, kad turi finansiškai padėti tėvui, kuriam yra nustatytas tik 50 proc. darbingumas, nelaikytinas svariu, nes į bylą yra pateiktas tik atsakovo tėvo neįgaliojo pažymėjimas, tačiau įrodymų, kad iš tiesų atsakovas teikia finansinę paramą tėvui, į bylą nėra pateikta, be to, manytina, atsakovo tėvas gauna išmokas už neįgalumą (1 t., b. l. 18-20, 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 53 sek. – 15 min. 02 sek., 27 min. 17 sek. – 28 min. 43 sek.).

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad iš jo būtų priteistas dukrai M. išlaikymas periodinėmis išmokomis, tačiau ne po 200,00 Eur, bet daugiausia po 160 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; taip pat prašo priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas ir jo atstovė paaiškino, kad atsakovas su ieškove kartu negyvena apie 4 metus laiko. Tačiau atsakovas niekada nenusišalino nuo nepilnametės dukros išlaikymo, jos auklėjimo, priežiūros, nepilnametei dukrai teikė ir teikia išlaikymą pagal savo finansines išgales; be skiriamų pinigų, jis taip pat kiekvieną kartą grįžęs dukrą apiperka (štai ir šį sykį nupirko dukrai drabužių už 70,00 Eur), skiria lėšų dukros pramogoms. Atsakovas nėra finansiškai pajėgus mokėti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymo dukrai. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 431,25 Eur (darbo užmokestis priklauso nuo to, kiek jis prabūna Lietuvoje). Jis taip pat gauna vidutiniškai per mėnesį apie 700,00 Eur komandiruotpinigių, tačiau jie skirti apsimokėti už viešbučius, aikšteles, maistą ir t. t., todėl nemano, kad šios išmokos turėtų būti priskirtos prie jo gaunamų pajamų. Atsakovas savo vardu neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto. Nors atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, tačiau realiai atsakovas disponuoja tik viena transporto priemone (automobiliu AUDI A4), kita transporto priemonė (automobilis Mercedes Benz S320) pagal 2019 m. liepos 5 d. sutartį yra parduota. Be to, automobiliui AUDI A4 įsigyti atsakovas dar 2016 m. gruodžio 30 d. buvo sudaręs lizingo sutartį ir dėl to kas mėnesį moka įmokas po 308,67 Eur. Paminėtina ir tai, kad atsakovo tėvui yra nustatytas tik 50 proc. darbingumas, taigi, atsakovas taip pat turi finansiškai padėti savo tėvams. Atskaičius nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą (tokio dydžio, kokį atsakovas pagal išgales šiai dienai moka), kreditorinius įsipareigojimus, finansinę paramą savo tėvui, atsakovui net nelieka minimalių lėšų pragyvenimui. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad nepilnametės dukros išlaikymui reikia ne mažiau kaip po 350-400 Eur per mėnesį, tačiau pilnai nepateikia detalesnių išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Atsakovui kyla abejonių dėl nurodyto vaiko poreikių dydžio pagrįstumo, nes, pvz., ieškovė ieškinyje nurodo, kad mokestis už darželį siekia 50 Eur, tačiau iš į bylą pateiktos pažymos iš Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) matyti, kad mokestis už darželį tesiekia 7 Eur, be to, iš nurodomų ieškovės mėnesinių pajamų atskaičius būsto kredito įmokas, lėšas, reikalingas tenkinti jos pačios minimalius poreikius, jai nelieka tiek piniginių lėšų, kad ji galėtų nepilnametės dukros išlaikymui per mėnesį skirti 350-400 Eur, kaip teigia (1 t., b. l. 93-96, 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 46 sek. – 19 min. 43 sek., 23 min. 21 sek. – 24 min. 40 sek., 28 min. 47 sek. – 30 min. 30 sek.).

Atsakovo priešieškinio reikalavimai, ieškovės atsikirtimai į priešieškinį bei šalių paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

4. Atsakovas A. D. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti tokią jo bendravimo su nepilnamete dukra M. D. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį: penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 16 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) atsakovui pranešus ieškovei apie būsimą bendravimą kitomis savaitėmis dienomis prieš dvi paras, telekomunikacijų priemonėmis, t. y. SMS žinute ir telefonu, bendrauja su dukra ateinančios savaitės dvi darbo dienas, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 16 val. ir parvedant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.; 3) poriniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį – balandžio 3 d., paima iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 19 val.; 4) Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį nuo 10 val. iki 15 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 5) poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10 val. iki 16 val., o kalendoriais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10 val. iki 16 val., paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 6) poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų šventę dukra leidžia su tėvu, gruodžio 31 d. 18 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.; 7) tėvo atostogų metu atsakovas A. D. su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su motina prieš 14 kalendorinių dienų, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 11 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą. Motinos atostogų metu ieškovė M. E. su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinusi su tėvu prieš 14 kalendorinių dienų; 8) dukrai susirgus, motina privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti dukrą ligos atveju gydymo įstaigoje; 9) bendrauja su dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai abiejų sutartu laiku; 10) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku, dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas tėvo su dukra nebus galimas (liga ar pan.), privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną; 11) pasikeitus tėvų ir ateityje dukros telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 12) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, pranešant vienas kitam apie tarpusavio susitarimo būdus ir galimybes bei atitinkamai paruošiant dukros aprangą; taip pat atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 125-126).

Atsiliepimas

5. Atsakovo priešieškinyje nurodyta, atsakovas ir jo atstovė papildomai paaiškino, kad nuo atsakovo ir ieškovės gyvenimo skyrium pradžios tarp jų nuolat kyla nesusipratimai bei konfliktai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. D. tvarkos. Ieškovė visaip kaip (užblokuodama telefono ryšį, drausdama bendrauti, iš dukros atimdama ryšio priemones ir pan.) jam trukdo bendrauti su dukra, taip pat ieškovė nesutinka taikiai susitarti dėl šalių bendravimo su dukra tvarkos. Nors ir gyvena atskirai, atsakovo ir jo dukros tarpusavio santykiai yra nenutrūkę, juos sieja glaudus ryšys, dukra iš tiesų nori bendrauti su atsakovu, lankytis jo namuose, kuriuose taip pat gyvena kiti nepilnametei dukrai artimi asmenys – atsakovo tėvai, dukros seneliai. Šiuo metu duktė yra 5 metų amžiaus, akivaizdu, kad tokio amžiaus vaikui apribojus bendravimą su tėvu, vaikas gali nuo jo atprasti, atitolti ir vėliau gali būti sunku sukurti glaudžius tėvo ir vaiko santykius. Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiems tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium. Tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Dėl to, kad ieškovė atsakovui trukdo bendrauti su dukra, jis jau yra kreipęsis į vaiko teisių apsaugos specialistus. Tačiau nepaisant to, ieškovė ir toliau trukdo jam bendrauti su dukra. Todėl, jam ir ieškovei nesutariant dėl bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra M. D., tokia bendravimo tvarka nustatytina teismo. Atsakovo atstovė, reaguodama į ieškovės pastabas dėl atsakovo siūlomos bendravimo tvarkos, sutiko, kad 7 punkte esantis sakinys dėl motinos, ieškovės, atostogų yra perteklinis, 8 punkte yra padaryta formuluotės klaida – turima omenyje, kad apie vaiko ligą būtų pranešta ligos pradžioj, o ne jai pasibaigus; dėl bendravimo telefonu – iš tiesų yra taip, kad ieškovė draudžia dukrai atsiliepti (1 t., b. l. 122-126, 2020 m. sausio 23 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 46 sek. – 8 min. 31 sek., 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 46 sek. – 19 min. 43 sek., 23 min. 21 sek. – 24 min. 40 sek., 28 min. 47 sek. – 30 min. 30 sek., ).

6. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu sutinka iš dalies, prašo priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas už advokato teisines paslaugas. Ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodyta ir ieškovės atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovė su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo su dukra M. tvarkos nustatymo iš esmės sutinka, tačiau visiškai nesutinka su atsakovo priešieškinio teiginiais, kad ji visaip kaip (užblokuodama telefono ryšį, drausdama bendrauti, iš dukros atimdama ryšio priemones ir pan.) trukdo atsakovui bendrauti su dukra. Atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dukrai priteisimo noro bendrauti su dukra nereiškė, ją aplankydavo itin retai ir jog gyvenimu nesidomėjo. Nesutarimai tarp ieškovės ir atsakovo dėl bendravimo su dukra M. kyla ne todėl, kad ieškovė neleidžia jam su dukra bendrauti, o todėl, kad atsakovas savo norą bendrauti su dukra ar ją pasiimti išreiškia iš anksto neperspėjęs ir visiškai nesiderindamas prie jos su dukra iš anksto susiplanuotos dienotvarkės ar išvykų. Be to, jeigu dukra M. nenori vykti kur nors kartu su atsakovu, tai atsakovas kaltina ieškovė, kad ji dukrą nuteikinėja prieš jį ir daro tokiam jos sprendimui įtaką. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad priešieškinis perteklinis, nes iš esmės dėl bendravimo tvarkos ginčo tarp šalių nebuvo, todėl ieškovė su atsakovo siūloma bendravimo tvarka sutinka, tik nesutinka su priešieškinio reikalavimo (7 punktas) dalimi, kuria parašoma nustatyti, kad „Motinos atostogų metu ieškovė M. E. su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 (keturiolika) dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinusi su tėvu prieš 14 kalendorinių dienų“ – kadangi ieškovė dirba pagal individualią veiklą, tai savo laisvą laiką ir atostogas planuojasi pati, ir kartais turi galimybę laisvas dienas pasiimti spontaniškai, todėl neturės jokios galimybės jų pradžią suderinti su atsakovu prieš 14 kalendorinių dienų. Ieškovė negali sutikti ir su priešieškinio reikalavimu (8 punktas), pagal kurį susirgus dukrai ji privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą – tai yra akivaizdžiai nelogiškas reikalavimas, nes kaip ieškovei iš anksto žinoti, kada dukra susirgs? Ieškovei taip pat nėra visiškai suprantamas ir priešieškinio reikalavimas (9 punktas) dėl atsakovo bendravimo su dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis abiejų (?) sutartu laiku – ką šiuo atveju atsakovas turi mintyje: ieškovę ir atsakovą ar dukrą ir atsakovą? Ieškovė mano, kad atsakovo bendravimo su dukra M. telefonu ar telekomunikacijos priemonėmis tvarka neturėtų būti nustatinėjama, kadangi jos vykdymas yra neįmanomas. Dukrai M. bendrauti telefonu su atsakovu ji niekuomet nedraudė ir nedraus, jai yra sudarytos visos reikiamos sąlygos bendrauti su atsakovu: ji turi savo planšetinį kompiuterį, kuriame yra įdiegta „messenger“ programa bendravimui su tėvu ir ji nėra ribojama, kiek ir kada bendrauja su tėvu, tačiau ieškovė negali (ir neturi teisės) primygtinai versti ją bendrauti telefonu su tėvu (1 t., b. l. 146-148; 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 53 sek. – 15 min. 02 sek., 27 min. 17 sek. – 28 min. 43 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Pagal CK 3.200 str. normos prasmę išlaikymas vaikui paprastai priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos arba kreipimosi į teismą dienos, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kreipimosi į teismą ir kt. faktinių bylos aplinkybių.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta pareiga bylos šalims įrodyti leistinais įrodymais visas aplinkybes, kuriomis jie remiasi savo reikalavimuose ar atsikirtimuose.

9. Vaikas – M. D., gimė (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui nesant santuokoje, ieškovė ir atsakovas yra jos tėvai, mergaitė šiuo metu yra beveik 6 metų amžiaus (1 t., b. l. 3, 21). Apie 4 metus laiko ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai (1 t., b. l. 94, 123, 163). Šalių nepilnametė dukra M. D. gyvena kartu su motina, t. y. ieškove (1 t., b. l. 27, 28, 90). M. D. nuo 2018 m. vasario 7 d. lanko Vilkaviškio vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 162). Papildomai mergaitė yra ugdoma Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, kur lanko popchoro būrelį „Abėcėlė“ (1 t., b. l. 47). Duomenų apie kokias nors mergaitės sveikatos problemas byloje nėra (1 t., b. l. 90, 155). Šios aplinkybės patvirtina, kad nepilnametės M. D. poreikiai yra įprastiniai tokio amžiaus vaikui.

10. Be dukros M. D. šalys kitų nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi (1 t., b. l. 117, 118). Pažymėtina, kad nors atsakovas yra nurodęs, jog dėl to, kad jo tėvui yra nustatytas tik 50 proc. darbingumas, jis teikia finansinę paramą savo tėvams, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, atsakovas nėra pateikęs – į bylą pateiktas vien tik atsakovo tėvo neįgaliojo pažymėjimas (1 t., b. l. 106) negali būti pripažintas pakankamu įrodymu šiai aplinkybei patvirtinti, o jokių kitų įrodymų nei dėl finansinės paramos poreikio, nei dėl faktinio paramos teikimo į bylą nėra pateikta.

11. Ieškovė verčiasi individualia veikla, turėdama verslo liudijimą, jos gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 650 Eur (1 t., b. l. 19, 59-73). Taip pat ieškovė gauna išmokas vaikui – iki 2020 m. sausio 1 d. gaudavo po 50,16 Eur/mėn., o nuo 2020 m. sausio 1 d. turi teisę gauti po 60,06 Eur (1 t., b. l. 121). Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji su dukra gyvena, jo vidutinė rinkos vertė – 15 400 Eur (1 t., b. l. 29, 81, https://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_obj.jsp). Registruotino kilnojamojo turto, priklausančio jai nuosavybės teise, atsakovė neturi (1 t., b. l. 54). Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų – minėto būsto įsigijimui ieškovė 2018 m. gegužės 7 d. pasiėmė paskolą (Kredito sutartis Nr. 18-024252-GV) ir iki 2028 m. balandžio 27 d. ieškovė kas mėnesį turi mokėti maždaug po 188 Eur kredito įmokas (1 t., b. l. 22-26).

12. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 1 715 Eur (2 t., b. l. 7). Iš šių pajamų darbo užmokestis sudaro tik nepilnai 36 proc., o likusi suma yra atsakovui mokami dienpinigiai komandiruočių metu. Atsakovo nuomone, jo gaunami dienpinigiai neturėtų būti įtraukiami į pajamas, nes jie yra skirti apsimokėti už viešbučius, aikšteles, maistą ir t. t., t. y. kompensuoti komandiruočių metu patiriamas išlaidas. Su tokia atsakovo pozicija sutikti pagrindo nėra. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jeigu darbo sutarties šalys buvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio (kaip atsakovo atveju ir yra), yra pagrindas pripažinti, kad darbuotojui dienpinigių forma išmokėtos pajamos atlieka ne kompensavimo, bet atlyginimo darbuotojui už atliktą darbą funkciją, dėl to, dienpinigiai įtrauktini į pajamas, iš kurių turi būti išieškomas (teikiamas) vaiko išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-299-313/2019). Be minėtų jokių kitų išmokų atsakovas negauna (1 t., b. l. 120). Atsakovas nekilnojamojo turto, priklausančio jam nuosavybės teise, neturi (1 t., b. l. 82, 99), jis gyvena nuomojamame bute (1 t., b. l. 90, 155). Atsakovas registruotino kilnojamojo turto, priklausančio jam nuosavybės teise, taip pat neturi – jo vardu registruota transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz S320 pagal 2019 m. liepos 5 d. pirkimo pardavimo sutartį yra parduota (1 t., b. l. 55-58, 94, 97, 98), o automobilį AUDI A4 atsakovas valdo išperkamosios nuomos pagrindais (šiai dienai šio automobilio savininkas yra uždaroji akcinė bendrovė „mogo LT“) (1 t., b. l. 55-58, 97, 102-105). Atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų – pagal 2016 m. gruodžio 30 d. Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L30122016/0037 atsakovas iki 2021 m. gruodžio 30 d. kas mėnesį turi mokėti po 308,67 Eur Lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (1 t., b. l. 104-105).

13. Teismas išaiškina, jog abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t.y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi būti toks, kad vaikui būtų sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

14. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui M. D., kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi pakankamai piniginių lėšų ar kito turto, kas leistų priteisti išlaikymą kitomis formomis, be to, periodinėmis išmokomis bus užtikrinamas kasdienių vaiko poreikių tenkinimas. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas.

15. Nors ieškovė nurodomos vaiko poreikių sumos įrodymais pilnai nepagrindė (1 t., b. l. 30-38, 39-46), visgi, teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (beveik 6 metų), į ekonominę situaciją šalyje, į byloje pateiktą pažymą apie M. D. darželio lankumą ir to įtakotą užmokestį už darželį (1 t., b. l. 162) bei aplinkybę, kad turi būti užtikrinama visų būtinųjų vaiko poreikių – maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimui – tenkinimas, pripažįsta, kad ieškovės nurodomas šalių nepilnametės dukros poreikių dydis – 350,00 Eur per mėnesį – yra pagrįstas, atitinkantis šios dienos ekonominio ir visuomeninio gyvenimo realijas. Įskaičius valstybės mokamą vaiko išmokos dydį, kuris nagrinėjamu atveju yra 60,06 Eur (pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį (2019 m. gruodžio 17 d. įstatymo Nr. XIII-2693 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. 1187 1 punktą, kuriuo patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis), konstatuotina, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai, kuriuos privalo garantuoti ir užtikrinti vaiko tėvai, mėnesiui siekia apytiksliai 290,00 Eur (350,00 Eur – 60,00 Eur = 290,00 Eur).

16. Atsižvelgdamas į duomenis, nurodytus sprendimo 10-12 pastraipose, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės: nors ieškovė nuosavybės teise turi 15 400 Eur vertės nekilnojamąjį turtą (o atsakovas nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi), bet įvertintina tai, kad tas turtas – tai vienintelė ieškovės ir jos dukros turima gyvenamoji patalpa, todėl tai nėra turtas, kuriuo galima laisvai disponuoti; tuo tarpu palyginus šalių gaunamas pajamas bei atskaičius jų turimus kreditorinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad atsakovo faktiškai gaunamos pajamos yra tris kartus didesnės nei ieškovės. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad atsakovui tenka pareiga didesne dalimi prisidėti prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo priteistinas išlaikymas jo nepilnametei dukrai M. D. periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį.

17. Nepilnamečiui vaikui M. D. nustatyto dydžio išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2019 m. liepos 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).

18. Tačiau kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki nepilnametis vaikas sulauks pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms – ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sumažėjus kiekvieno jų darbingumui, – bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo tolimesnio išlaikymo iš vaikų tėvo formos ar dydžio pakeitimo.

19. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo išlaikymas M. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki teismo sprendimo priėmimo (1 t., b. l. 77-78). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis). Vykdymo proceso metu pagal nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo suma nuo 2019 m. liepos 24 d. sumažintina faktiškai išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

21. Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

22. Nors ieškovė, jos atstovė teigia, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl atsakovo bei dukros M. D. bendravimo tvarkos nėra ir kad priešieškinis yra perteklinis, tačiau į bylą pateiktas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 6 d. raštas Nr. VT14-24 (1 t., b. l. 163) patvirtina atsakovo nurodomą aplinkybę, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios tarp jų nuolat kyla nesutarimai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. D. tvarkos.

23. Ieškovė atsakovo priešieškinyje siūlomai bendravimo tvarkai prieštaravimų iš esmės neišsakė, nurodė tik keletą pastabų: ieškovė nesutinka su priešieškinio reikalavimo dalimi, kuria parašoma nustatyti, kad motinos atostogų metu ieškovė M. E. su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinusi su tėvu prieš 14 kalendorinių dienų (7 punktas), nes dėl savo darbinės veiklos specifikos neturės jokios galimybės jų pradžią suderinti su atsakovu prieš 14 kalendorinių dienų; ieškovė taip pat nesutinka ir su priešieškinio reikalavimu, pagal kurį, susirgus dukrai, ji privalo iš anksto informuoti tėvą apie vaiko ligą (8 punktas) – ieškovė negali iš anksto žinoti, kada dukra susirgs; ieškovei taip pat nėra visiškai suprantamas ir priešieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis abiejų sutartu laiku (9 punktas) – ieškovei neaišku, ką šiuo atveju atsakovas turi mintyje: ieškovę ir atsakovą ar dukrą ir atsakovą; be to, ieškovė mano, kad atsakovo bendravimo su dukra M. telefonu ar telekomunikacijos priemonėmis tvarka neturėtų būti nustatinėjama, kadangi jos vykdymas yra neįmanomas. Atsakovo atstovė nurodė, kad iš esmės su visomis pastabomis sutinka, bet mano, kad atsakovo bendravimo su dukra M. telefonu ar telekomunikacijos priemonėmis tvarka turi būti nustatyta, nes ieškovė daro kliūtis dukrai bendrauti su atsakovu telekomunikacijos priemonėmis. Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad mergaitės išsakomas noras/nenoras su tėvu matytis neturėtų būti esminis kriterijus, apsprendžiantis jos bendravimą su tėvu, – mergaitę reikia motyvuoti, kad tai yra tėvas, kuris ją myli, ir kad ji su tėvu turi bendrauti (2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 24 min. 47 sek. – 27 min. 00 sek.).

24. Teismas, nustatydamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, kaip ir spręsdamas kitus su vaikais susijusius klausimus, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus, o taip pat nepažeisti abiejų tėvų teisių ir pareigų lygybės principo (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių iš esmės ginčo dėl siūlomos bendravimo tvarkos nėra, bei įvertinant šalių ir institucijos, teikiančios išvadą, išsakytus pastebėjimus, nustatytina tokia bendravimo tvarka: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį: penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 16 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą; 2) atsakovui pranešus ieškovei apie būsimą bendravimą kitomis savaitėmis dienomis prieš dvi paras, telekomunikacijų priemonėmis, t. y. SMS žinute ir telefonu, bendrauja su dukra ateinančios savaitės dvi darbo dienas, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir parvedant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.; 3) poriniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį – balandžio 3 d., paima iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 19 val.; 4) Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį, nuo 10 val. iki 15 val., paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 5) poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10 val. iki 16 val., o kalendoriais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10 val. iki 16 val., paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą; 6) poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų šventę – dukra leidžia su tėvu, gruodžio 31 d. 18 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.; 7) tėvo atostogų metu atsakovas su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su ieškove prieš 14 kalendorinių dienų, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 11 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą; 8) dukrai susirgus, motina privalo nedelsiant informuoti tėvą apie vaiko ligą ir netrukdyti atsakovui lankyti dukrą ligos atveju gydymo įstaigoje; 9) bendrauja su dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai ieškovės ir atsakovo sutartu laiku; 10) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo, bendravimas tėvo su dukra nebus galimas (liga ar pan.), privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną, o jei tai neįmanoma – nedelsiant, kai tik paaiškėja priežastys, dėl kurių bendravimas nebus galimas; 11) pasikeitus tėvų ir ateityje dukros telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo; 12) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, pranešant vienas kitam apie tarpusavio susitarimo būdus ir galimybes bei atitinkamai paruošiant dukros aprangą.

25. Teismas pažymi, kad ieškovė turi nekliudyti atsakovui bendrauti su dukra M. D., priešingi veiksmai bus laikomi piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas taip pat pažymi, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 175 straipsnio 3 dalis).

26. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. D. tvarka (1 t., b. l. 139-141). Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

27. Pagal byloje esančius duomenis ieškovė šioje byloje turėjo iš viso 730 Eur bylinėjimosi išlaidų – tiek sumokėjo advokatei už suteiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 6, 48, 135, 149, 161). Tuo tarpu atsakovas šioje byloje turėjo iš viso 380 Eur bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo valstybei 100 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (1 t., b. l. 127), taip pat sumokėjo 280 Eur advokato padėjėjai už suteiktas teisines paslaugas (1 t., b. l. 86, 164).

28. Kadangi tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinis tenkinami iš dalies – ieškinys 90 proc., o priešieškinis 99 proc., – ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovui 99 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 376,20 Eur (380 Eur × 99 proc. = 376,20 Eur), o atsakovui tenka pareiga atlyginti 90 proc. ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 657 Eur (730 Eur × 90 proc. = 657 Eur). Atlikus šalių viena kitai mokėtinų sumų įskaitymus, iš atsakovo ieškovei priteistina 280,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (657 Eur – 376,20 Eur = 280,80 Eur), o iš ieškovė atsakovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

29. Valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro 72,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ir 12,53 Eur teismo turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), iš viso – 84,53 Eur (72,00 Eur + 12,53 Eur = 84,53 Eur).

30. Kadangi ieškovės ieškinys tenkinamas 90 proc., o atsakovo priešieškinis tenkinamas 99 proc., atsižvelgdamas į jų tenkinimo procentus ir vadovaudamasis CPK 96 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad ieškovei tenka pareiga atlyginti valstybei 54,5 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui tenka pareiga atlyginti valstybei 45,5 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (paskaičiavus pagal ieškinį ir priešieškinį kiekvienai šaliai tenkančių atlyginti išlaidų vidurkį). Todėl iš ieškovės valstybei priteistina 46,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (84,53 00 Eur × 54,5 proc. = 46,07 Eur), o iš atsakovo valstybei priteistina 38,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (84,53 Eur × 45,5 proc. = 38,46 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės M. E. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo A. D. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui vaikui – dukrai M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2019 m. liepos 24 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti tokią atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendravimo su nepilnamečiu vaiku – dukra M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)) tvarką:

1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį: penktadienį nuo 18 val. iki sekmadienio 16 val., paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant dukrą į jos gyvenamąją vietą;

2) A. D. pranešus M. E. apie būsimą bendravimą kitomis savaitėmis dienomis prieš dvi paras, telekomunikacijų priemonėmis, t. y. SMS žinute ir telefonu, bendrauja su dukra ateinančios savaitės dvi darbo dienas, paimant dukrą iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos 17 val. ir parvedant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.;

3) poriniais kalendoriniais metais per dukros gimtadienį – balandžio 3 d., paima iš jos gyvenamosios vietos 15 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą 19 val.;

4) Tėvo dieną, t. y. birželio pirmą sekmadienį, nuo 10 val. iki 15 val., paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

5) poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Kalėdų antrą dieną nuo 10 val. iki 16 val., o kalendoriais neporiniais metais Šv. Velykų antrą dieną ir Šv. Kalėdų pirmą dieną nuo 10 val. iki 16 val., paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą;

6) poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų šventę – dukra leidžia su tėvu A. D., gruodžio 31 d. 18 val. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19 val.;

7) tėvo A. D. atostogų metu A. D. su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, šio laikotarpio pradžią ir pabaigą suderinęs su M. E. prieš 14 kalendorinių dienų, pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos pirmą suderintą dieną 11 val. ir grąžina paskutinę suderintą dieną 16 val. į jos gyvenamąją vietą;

8) dukrai susirgus, motina M. E. privalo nedelsiant informuoti tėvą A. D. apie vaiko ligą ir netrukdyti jam lankyti dukrą ligos atveju gydymo įstaigoje;

9) bendrauja su dukra telefonu, telekomunikacijos priemonėmis nekliudomai M. E. ir A. D. sutartu laiku;

10) jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvo A. D., bendravimas tėvo su dukra nebus galimas (liga ar pan.), M. E. ir A. D. privalo informuoti vienas kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš dieną, o jei tai neįmanoma – nedelsiant, kai tik paaiškėja priežastys, dėl kurių bendravimas nebus galimas;

11) pasikeitus tėvų ir ateityje dukros telefonų numeriams, adresams, gyvenamajai vietai, šalys privalo apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo;

12) abu tėvai privalo užtikrinti vienas kitam netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes, pranešant vienas kitam apie tarpusavio susitarimo būdus ir galimybes bei atitinkamai paruošiant dukros aprangą.

Likusiose dalyse ieškovės M. E. ieškinį ir atsakovo A. D. priešieškinį atmesti.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių 2019 m. spalio 7 d. nutartį suteiktą išlaikymą išskaičiuoti iš šiuo sprendimu priteisto išlaikymo sumos.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 280,80 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 46,07 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 7 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 38,46 Eur (trisdešimt ašuonių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – 5661.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Laimutis Vaitkus