Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-09-09 · Administracinė byla Nr. I-3257-643/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-09
Bylos Nr.
I-3257-643/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01850-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rūta Miliuvienė, Nijolė Sušinskienė
Pareiškėjas
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
Viešųjų pirkimų tarnybos
Trečiasis asmuo
AB DNB bankui
Advokatai
Linas Songaila
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3257-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-01850-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 38., 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Sušinskienės,

dalyvaujant pareiškėjos Kupiškio rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui Linui Songailai ir atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos atstovui Rokui Zaleskiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Kupiškio rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovei Viešųjų pirkimų tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB DNB bankui dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kupiškio rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja arba Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1–5) prašydama panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovė ar Tarnyba) 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 4S-2763 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nebuvo duotas sutikimas keisti neesmines sutarčių sąlygas sutarčių galiojimo laikotarpiui.

Pareiškėja nurodė, kad 2011 m. gegužės 23 d. pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2011-12 (toliau – ir Sutartis 2) su AB DnB NORD banku dėl 3 968 400 litų ilgalaikės paskolos pirkimo. Sutartis pasirašyta atlikus supaprastinto atviro konkurso procedūras. Be to, ji su banku taip pat yra sudariusi 2010 m. rugpjūčio 10 d. Kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2010-28 (toliau – ir Sutartis 1), kuri pasirašyta atlikus atviro konkurso sąlygas, numatytas Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ). Ilgalaikėms paskoloms pirkti, kaip tai numato Vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 28 punktas, buvo gautas Kupiškio rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) pritarimas. Pažymėjo, kad minėtoms pirkimų Sutartims sudaryti nugalėtojai buvo nustatyti pagal mažiausią pasiūlytą banko maržą, o ne pagal mokamų palūkanų sumą, todėl, keičiant mokėjimo grafikus, nebūtų pažeisti kitų dalyvių teisėti interesai bei lūkesčiai. 2012 m. vasario 23 d. raštu Nr. S1-312 kreipėsi į Tarnybą dėl sutikimo pakeisti pirkimo Sutarčių sąlygas galiojimo laikotarpiu, būtent – kreditų grąžinimo grafiką. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl kreditų grąžinimo grafikų keitimo Savivaldybės administracijos bankui mokamų palūkanų suma nepadidės. Nurodė, jog laikėsi VPĮ 18 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Paaiškino, kad būtinybė prašyti atsakovės sutikimo pakeisti pirkimo Sutarčių sąlygas (kredito grąžinimo grafiką) kilo dėl to, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau – ir 2012 m. Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas), t.y. nebūtų viršytas 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš skolinimosi limitų. Paaiškino, kad parengtas papildomas susitarimas (kredito grąžinimo grafikas) tarp sutarties šalių yra normali, toliaregiška šalių reakcija į numatomus pasikeitimus realiame gyvenime. Papildomas susitarimas, gavus atsakovės sutikimą, būtų pasirašytas abiejų šalių laisva valia, saugant bei gerbiant viešuosius, privačius bei kitus interesus. Sutarties sudarymo galimybę pareiškėja taip pat grindžia civilinėje teisėje pripažįstamu civilinių sutarčių laisvės principu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad, rengdama pirkimo dokumentus ir sudarydama Sutartis, negalėjo numatyti įstatymų leidėjo valios, kad 2011 m. lapkričio 29 d. bus pakeistas Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (toliau – ir Metodikos įstatymas) 12 straipsnio 3 dalis, kur sumažinamos 2012 metų savivaldybių pajamos iki 85 procentų 2009 metų biudžetinių metų pajamų. Dėl to Kupiškio rajono savivaldybei 2012 metų biudžeto pajamos sumažėjo 3,2 milijono litų. Dėl pasikeitusio reguliavimo pareiškėja negali subalansuoti 2012 metų savivaldybės biudžeto, nepakeitusi kredito grąžinimo grafiko. Pareiškėja, siekdama nepažeisti 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos ir vadovaudamasi racionalumo principu, prašė atsakovės duoti sutikimą pakoreguoti tik Sutarčių mokėjimo grafikus, nes 2012 metais Savivaldybės grąžintina paskolų ir palūkanų suma viršytų 15 procentų limitą. Taip būtų sutrikdytos VSĮ 6 straipsnyje numatytos savarankiškos savivaldybės funkcijos ir kitų savivaldybėms priskirtų funkcijų vykdymas. Pažymėjo ir tai, kad jos parengti ir atsakovei pateikti dokumentai Sutarčių galiojimo laikotarpiu nepažeistų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų ir būtų pasiektas pirkimų tikslas - racionaliai ir efektyviai naudojamos pareiškėjos lėšos. Tačiau atsakovė pareiškėjai leidimo, pakeisti pirkimo sutarčių neesmines sąlygas, nedavė. Su priimtu atsakovės sprendimu pareiškėja nesutinka ir prašo jį panaikinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Viešųjų pirkimų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 36–39) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą, priimtą Tarnybos Sprendimą palikti galioti. Atsakovė nurodė, kad išanalizavus kartu su prašymu pateiktus Sutarties 1 ir Sutarties 2 pakeitimus (susitarimas Nr. K-3400-2010-28/1 (toliau – ir Susitarimas 1) ir susitarimas Nr. K-3400-2011-12/1 (toliau – ir Susitarimas 2)), nustatė, jog pareiškėja siekia pakeisti Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentuose bei Sutarties 1 ir Sutarties 2 sąlygose nustatytus tarpinius kreditų grąžinimo sumų dydžius per visą kreditų grąžinimo laikotarpį taip, kad grąžintinos paskolos nebėra išdėstytos lygiomis dalimis kiekvieną ketvirtį. Kaip nustatyta Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentuose, pareiškėja privalėtų mokėti už paimtus kreditus pagal Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 nustatytas palūkanas, skaičiuojamas nuo litais negrąžintų kreditų dalies, o vertinant Susitarimą 1 ir Susitarimą 2, kai kurios tarpinės grąžinimo sumos atitinkamais laikotarpiais būtų ženkliai didesnės, nei buvo nustatyta Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 (pvz., Sutartyje 1 nustatyta, kad 2014-01-31 grąžintina paskolos dalis – 312 500 Lt, o Susitarime 1 tokiam pačiam laikotarpiui grąžintina paskolos dalis – 750 000 Lt). Atsakovė pažymi, kad vertinant pareiškėjos prašymą, buvo laikytasi visų VPĮ ir Perkančiųjų organizacijų prašymų dėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimų pateikimo ir nagrinėjimo ir pagrindimų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais teikimo Viešųjų pirkimų tarnybai taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1S-90 (toliau – ir Taisyklės). Atsakovė savo poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartimi Nr. 3K-7-304/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2009 m. rugsėjo 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. 31. Atsakovės manymu, Susitarimu 1 ir Susitarimu 2 pakeitus ketvirčiais grąžinamų paskolų dalis, keičiasi abiejų Sutarčių šalių ekonominė pusiausvyra, nes tam tikrais laikotarpiais pareiškėja turės grąžinti didesnes paskolos dalis, nei buvo nustatyta pradinėse Sutartyje 1 ir Sutartyje 2. Be to, pareiškėja nepagrindė, kad Susitarimu 1 ir Susitarimu 2 pakeitus paskolų grąžinimo grafikus (t.y. ketvirčiais grąžintinų paskolų dalis), bus užtikrintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas - sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, t.y. nebuvo pateikta įrodymų, kad, suėjus galutiniams kreditų grąžinimo terminams, pareiškėjai neišaugs bendra Bankui grąžintina suma (t.y., kartu sudėjus, kreditas, palūkanos, apskaičiuotos nuo faktinių paskolos likučių, ir kt. mokesčiai), lyginant su pradinėse Sutartyje 1 ir Sutartyje2 nustatytomis sąlygomis. Atsakovės nuomone, grąžinamų kreditų grafikų keitimas de jure laikytinas esminių Sutarties 1 ir Sutarties 2 sąlygų keitimu, o tai reiškia naujų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, kuomet turi būti taikomos viešojo pirkimo procedūros. Atsakovės teigimu, negali būti keičiamos esminės viešojo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos, kurias esminėmis perkančioji organizacija yra nurodžiusi viešojo pirkimo dokumentuose ir viešojo pirkimo-pardavimo sutartyje (nagrinėjamu atveju tiek Pirkimo 1 ir Pirkimo 2 dokumentuose, tiek Sutartyje 1 ir Sutartyje2 nustatyta, jog kreditas kas ketvirtį grąžinamas lygiomis dalimis).

Atsakovė nesutinka ir su skundo dalimi dėl pareiškėjai iškilusios būtinybės prašyti Tarnybos sutikimo pakeisti Sutarčių sąlygas, nes Savivaldybės administracija kitaip pažeistų 2012 m. Finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą. Dėl nesutikimo su šiuo pareiškėjos argumentu, paaiškino, kad minėto įstatymo 1 straipsniu nustatomas tik 2012 metų valstybės biudžetas, o 2 straipsniu - 2012 metų savivaldybių biudžetas. Todėl Susitarimu 1 ir Susitarimu 2 numatomas kreditų grąžinimo grafikų keitimas nėra pagrįstas, kadangi keičiami ne tik 2012 metų, bet iš anksto ir viso vėlesnio laikotarpio (t.y. iki 2015-07-31 pagal Sutartį 1 ir iki 2016-03-31 pagal Sutartį 2) grafikai, neturint teisinio pagrindo (įstatyminio reguliavimo dėl 2013, 2014, 2015 ir 2016 metų savivaldybių biudžetų dydžio) ar pagrįstų argumentų, kodėl būtent tokios grąžintinų kreditų dalys yra nustatomos. Be to, pareiškėja tiek Prašyme, tiek skunde neįrodė, kad jos finansinė padėtis vėlesniu laikotarpiu bus tokia, jog ji galės sugrąžinti būtent Susitarime 1 ir Susitarime 2 nustatytas paskolų dalis atitinkamais laikotarpiais.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į skundą (b. l. 59) prašė pareiškėjos skundo reikalavimą – panaikinti Tarnybos sprendimą, spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai (b. l. 37–42). Administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2010 m. rugpjūčio 10 d. Kupiškio rajono savivaldybė ir AB DnB Nord bankas pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2010-28, kuria Bankas įsipareigojo suteikti Savivaldybei 5 000 000 Lt kreditą iki 2015 m. liepos 31 d. (b. l. 23–25). Pagal Sutarties 1 Specialiosios dalies 5 punktą, mokamos 3,81 proc. dydžio kintamos metinės palūkanos + 1,58 proc. banko marža. Sutarties 1 priede Nr. 1 numatytas toks kredito grąžinimo grafikas: 2011 m. spalio 31 d., 2012 m. sausio 31 d., 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d., 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. spalio 31 d., 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. spalio 31 d., 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. balandžio 30 d. , 2015 m. liepos 31 d. numatyta mokėti po 312 500 Lt įmokų, iš viso 5 000 000 Lt suma (b. l. 26).

Parengtame Susitarime Nr. K-3400-2010-28/1 dėl 2010 m. rugpjūčio 10 d. Sutarties 1 sąlygų pakeitimo, numatyta pakeisti tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas, nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino ir išdėstyti Sutarties 1 priedą Nr. 1 nauja redakcija. Šiuo susitarimu keisti palūkanų dydį ir banko maržą nenumatoma (b. l. 27–29). Pagal kredito grąžinimo grafiką numatyta, kad Savivaldybės administracija 2012 m. balandžio 30 d., 2012 m. liepos 31 d., 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. sausio 31 d., 2013 m. balandžio 30 d. mokės po 128 600 Lt įmokų, 2013 m. liepos 31 d., 2013 m. spalio 31 d. - po 476 000 Lt įmokų, 2014 m. sausio 31 d., 2014 m. balandžio 30 d., 2014 m. liepos 31 d. - po 750 000 Lt įmokų, 2014 m. spalio 31 d. - po 500 000 Lt įmokų, 2015 m. sausio 31 d., 2015 m. balandžio 30 d. – po 10 000 Lt, 2015 m. liepos 31 d. - 9988,87 Lt įmokų, iš viso 4 374 988,87 Lt suma (b. l. 29).

2011 m. gegužės 23 d. Kupiškio rajono savivaldybė ir AB DnB Nord bankas pasirašė kreditavimo sutartį Nr. K-3400-2011-12, kuria bankas įsipareigojo suteikti Savivaldybei 3 968 400 Lt kreditą iki 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 16–18). Pagal Sutarties 2 Specialiosios dalies 5 punktą, mokamos 3,04 proc. dydžio kintamos metinės palūkanos + 1,08 proc. banko marža. Sutarties 2 priede Nr. 1 numatytas toks kredito grąžinimo grafikas: 2012 m. birželio 30 d., 2012 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. kovo 31 d., 2013 m. birželio 30 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. kovo 30 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 31d., 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d., 2016 m. kovo 31 d. numatyta mokėti po 248 025 Lt įmokų, iš viso suma 3 968 400 Lt (b. l. 19).

Parengtame Susitarime Nr. K-3400-2011-12 dėl 2011 m. gegužės 23 d. Sutarties 2 sąlygų pakeitimo, numatyta pakeisti tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas, nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino ir išdėstyti Sutarties 2 priedą Nr. 1 nauja redakcija. Šiuo susitarimu keisti palūkanų dydį ir banko maržą nenumatoma (b. l. 20–21). Pagal kredito grąžinimo grafiką numatyta, kad Savivaldybės administracija 2012 m. birželio 30 d., 2012 m. rugsėjo 30 d., 2012 m. gruodžio 31 d. mokės po 248 025 Lt įmokų, 2013 m. kovo 31 d., 2013 m. birželio 30 d., 2013 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. gruodžio 31 d. mokės po 175 000 Lt įmokų, 2014 m. kovo 31 d., 2014 m. birželio 30 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. gruodžio 31 d. mokės po 100 000 Lt įmokų, 2015 m. kovo 31 d., 2015 m. birželio 30 d., 2015 m. rugsėjo 30 d., 2015 m. gruodžio 31 d. mokės po 125 000 Lt, 2016 m. kovo 31 d. mokės 1 623 961,51 Lt įmokų, bendra suma 3 968 036,51 Lt (b. l. 22).

2012 m. vasario 23 d. Savivaldybės administracija raštu Nr. S1-312(8.23) kreipėsi į Tarnybą, prašydama sutikimo pakeisti Sutarties 1 ir Sutarties 2 prieduose Nr. 1 numatytas grąžinamo kredito sumas, nekeičiant kitų kreditavimo sutarčių sąlygų. Paaiškino, kad keičiant Sutartis, nebus keičiamos metų palūkanos, todėl nebus pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti principai ir tikslas (b. l. 9–10). Pateiktą prašymą pareiškėja vėliau papildė raštais: 2012 m. kovo 27 d. raštu Nr. S1-485(8.23), 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. S1-671(8.23) ir 2012 m. balandžio 27 d. Banko pateiktu raštu Nr. 800-173 dėl preliminarių mokėtinų palūkanų (b. l. 11–12, 13–14, 15).

2012 m. birželio 8 d. Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą ir pateiktus papildomus dokumentus, sprendimu Nr. 4S-2763, nurodė, jog neturi pagrindo sutikti, kad pagal perkančiosios organizacijos pateiktus Sutarčių keitimo projektus būtų pakeistos prie sutarties pridedamame kredito grąžinimo grafike numatytos tarpinės kredito grąžinimo sumos, nekeičiant kredito grąžinimo datų ir galutinio grąžinimo termino, Sutartyje 1 ir Sutartyje 2 (b. l. 6–8).

Nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčas dėl atsakovės Viešųjų pirkimų tarnybos2012 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. 4S-2763 (b.l. 6-8), kuriuo atsakovė atsisakė sutikti, kad pagal pareiškėjo pateiktus sutarčių keitimo projektus būtų pakeistos prie sutarties pridedamame kredito grąžinimo grafike numatytos tarpinės kredito grąžinimo sumos, nekeičiant kredito grąžinimo datų ir galutinio termino, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimtas sprendimas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Atsakovė ginčijamą Sprendimą grindžia pareiškėjo siūlomo pirkimo sutarčių sąlygų pakeitimo prieštaravimu VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimams. VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos prie Vyriausybės 2009 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1S-43 patvirtintų Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų keitimo rekomendacijų (toliau - ir Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija negali atlikti tokių pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų, kuriais būtų nustatomos iš esmės kitokios pirkimo sutarties sąlygos, nei buvo numatytos pirkimo dokumentuose ir sudarytoje pirkimo sutartyje, ir tai parodytų pirkimo sutarties šalių valią sudaryti naują susitarimą. Tokio susitarimo sudarymas netaikant naujos viešųjų pirkimų procedūros pažeistų viešųjų pirkimų principus. Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad Pirkimo sutarties galiojimo laikotarpiu neesminės pirkimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos, pasikeitus aplinkybėms. Rekomendacijų 15 punkte, kuriame nustatyta, kada perkančioji organizacija, atsižvelgdama į VPĮ nustatytus principus, negali keisti pirkimo sutarties sąlygų, be kita ko nustatyta, kad jeigu pakeičiamos tokios pirkimo sutarties sąlygos, kurios, atsižvelgiant į viešojo pirkimo tikslus ir principus, viešojo pirkimo proceso specifiką, pirkimo objekto ypatumus, pirkimo sutarties šalių teisinį statusą gali būti laikomos esminėmis (pavyzdžiui, esmine laikoma sąlyga „pirkimo sutarties sąlygos negali būti keičiamos“) (15.9. p.). Teismų praktikoje (Teismų praktika Nr. 31) suformuota pozicija, kad perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tokios, kuri, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusi tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės. Siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į konkurso dalyvius, viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Bendrijos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei jie numato iš esmės skirtingas sąlygas nei nustatytosios pradinėje sutartyje ir taip parodo šalių valią sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų. Lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi pareigos, t. y. draudimo keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas, laikymasis nepriklauso nuo viešojo pirkimo specifiškumo. Viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nustatytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito nei pasirinktasis asmens pasiūlymą. Taip pat pradinės sutarties pakeitimas gali būti kvalifikuojamas esminiu, jei juo įtraukiamos ir anksčiau nenumatyta pirkimo objekto (paslaugos) dalis. Pakeitimas taip pat gali būti laikomas esminiu, jei dėl jo ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose. VPĮ nuostatos, pagal kurias sudarant sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, yra imperatyvaus pobūdžio ir joms prieštaraujančios viešojo pirkimo sutarties sąlygos yra niekinės ir negaliojančios. Argumentai apie rinkos ir kainų pokyčius bei šalių reakciją į numatomus pasikeitimus realiame gyvenime neduoda teisinio pagrindo VPĮ aiškinti ir taikyti kitaip. Sutarties laisvės principas ginčo sutarties šalims turi būti taikomas tiek, kiek jo neapribojo VPĮ normos ir paskelbto viešojo pirkimo dokumentai.

Ginčas tarp šalių kilęs dėl pareiškėjo siūlomų sutarčių pakeitimo sąlygų, t.y. grąžinimo grafiko pakeitimo nekeičiant kreditų grąžinimo datų ir galutinių terminų, keičiant tik tarpines grąžinimo sumas, vertinimo ta prasme, ar tokie pakeitimai vertintini kaip esminiai, ar ne. Kaip LVAT nurodė 2013 m. balandžio 22 d. nutartyje galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjo siūlomi kredito sutarčių pakeitimai nenustato naujų sąlygų, kurios pradinės sutarties sudarymo procedūros metu būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktas, asmens (nagrinėjamu atveju AB DNB bankas) pasiūlymą. Taip pat nenustatyta, kad pasiūlymais būtų išplečiama pirkimo apimtis, pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas.

Atsakovė nagrinėjamu atveju laikosi pozicijos, kad patenkinus pareiškėjo prašymą ir leidus atlikti sutarčių pakeitimus pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais privalėtų mokėti ženkliai didesnes sumas nei buvo nustatytos pirminiuose sutarčių prieduose. Tokiu būdu nebūtų užtikrintas racionalus šiems pirkimams skirtų lėšų panaudojimo principas, ekonominė sutarčių šalių pusiausvyra banko naudai pasikeistų taip, kaip nebuvo numatyta pirkimų dokumentuose ir pradinėse sutartyse. Šios aplinkybės, atsakovės vertinimu, suponuotų naujų susitarimų sudarymą, todėl būtų pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindiniai viešųjų pirkimų principai ir neužtikrintas VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pirkimų tikslas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Be to, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartyje Nr. A662-853/2013 (b.l. 109-116), nagrinėjant bylą ypatingą dėmesį reikėtų skirti ekonominės sutarties pusiausvyros analizei.

Taigi akivaizdu, kad pagrindinis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar pareiškėjo siūlomi sutarčių pakeitimai įtakos ekonominę sutarčių pusiausvyrą AB DNB banko naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminėse sutarties sąlygose. Vertinant šalių pozicijas šiuo aspektu, būtina pažymėti, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio nuostatas teismas nėra įgaliotas vertinti ginčijamo administracinio akto ekonominio tikslingumo požiūriu. Teismas tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šalys byloje privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia tiek savo reikalavimus, tiek ir atsikirtimus. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti, arba, kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 str. 1 ir 4 d.). Pareiškėja savo argumentus, kad atsakovei leidus pakeisti sutarčių sąlygas ekonominė pusiausvyra išskirtinai banko naudai nepasikeis, pagrindžia tiek ir į administracinę bylą, tiek ir atsakovei sprendžiant nagrinėjamą klausimą, pateiktu AB DNB banko 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 800-173 (b.l. 13, 15). Minėtame rašte tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal sutarčių pakeitimus pareiškėjo mokėtinos palūkanos preliminariai nepasikeis. Nors šis AB DNB banko raštas yra tik preliminari ir informacinio pobūdžio informacija, ir, kaip pažymėjo LVAT 2013 m. balandžio 22 d. nutartyje, iš jo nėra galimybių objektyviai nustatyti mokėtinų palūkanų pokyčių pakoregavus kreditų grąžinimo grafikus, tačiau tai, kartu su pareiškėjo pateiktomis pažymomis apie prognozuojamus paskolų grąžinimo ir palūkanų mokėjimus (b.l. 133, 134) yra vieninteliai į bylą pateikti ekonominiai siūlomų pakeitimų vertinimai. Teismui pasiūlius šalims apsvarstyti galimybę pasinaudoti ABTĮ 61 ir 62 straipsniuose numatyta galimybe remtis specialisto ar eksperto išvada, pareiškėjas nurodė, neradęs įstaigos, kuri atliktų ekspertizę dėl sutarties ekonominės analizės administracinėje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė į bylą nepateikė iš viso jokių objektyvių ekonominių paskaičiavimų ar kitokio ekonominio pagrindimo savo išvadai, jog ekonominė sutarties šalių pusiausvyra pasikeis banko naudai.

Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad bendra paskolų (mokamų palūkanų suma) žymiai padidės, remiantis anksčiau minėtais pareiškėjo į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l. 13, 15, 133, 134), teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčijamas atsakovės sprendimas tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) (VAĮ 8 str. 1 d.).

Individualaus administracinio akto turinio reikalavimai yra susiję su teisinio santykio, kuriam taikomas šis aktas, esme ir asmens, kuriam adresuotas šis aktas, materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Esant šiam individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo ryšiui, pagrįstumo reikalavimo nesilaikymas kartu lemia ir akto neteisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas pranešimas yra nepagrįstas, t.y. jame nėra nurodytos objektyvios faktinės aplinkybės, lėmusios pranešime išvardintų teisės normų taikymą. Aiškumo reikalavimas, t.y. reikalavimas suformuluoti aiškias nuostatas dėl akto adresato teisinio statuso pasikeitimų ir priimto sprendimo motyvų, taip pat susijęs su teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimu tuo aspektu, kad nesant nurodytų aiškių priimto sprendimo motyvų neįmanoma spręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai. Kai dėl individualaus administracinio akto neaiškumo jo teisėtumo aspektas negali būti deramai įvertintas ir patikrintas, toks aktas laikytinas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas panaikinti ginčijamą atsakovės sprendimą laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinas, t.y. Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 8 d. sprendimas Nr. 4S-2763 naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas (VAĮ 8 str. 1 d., ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos Kupiškio rajono savivaldybės administracijos skundą tenkinti.

Panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. birželio 8 d. sprendimą Nr. 4S-2763.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėMargarita StambrauskaitėNijolė Sušinskienė