Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų,dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Alytaus pataisos namų (toliau- Alytaus PN)pareigūnų veiksmais2016-02-01 apie 22 val. jam papurškus ašarinių dujų į akis.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Alytaus PN-AK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus PN-AK veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2016-02-02 Alytaus pataisos namuose buvo gautas nuteistojo T. M. 2016-02-01 skundas dėl galimai neteistai panaudotų specialiųjų priemonių - ašarinių dujų (b. l. 37).

Alytaus PN direktoriaus pavaduotojas, vykdantis direktoriaus funkcijas V. L. , pavedė atlikti tarnybinį tyrimą. Vadovaujantis Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-02-27 įsakymu Nr. 1R-59 „Dėl pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių ir pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nuostatų patvirtinimo“, 60 punktu, pradėtas tarnybinis patikrinimas Apsaugos ir priežiūros skyriaus darbuotojų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis bei vertinant nustatytas aplinkybes buvokonstatuota, kad 2016-02-01 21.50 val., Alytaus pataisos namuose, tarp 3-o ir 5-o lokalinių sektorių praėjime, per betoninėje apsauginėje sienoje esančią kiaurymę, esančią netoli prie įėjimo į nuteistųjų klubą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. M. , atlikdamas tarnybą KPP-4, o kitu budėjimo metu patruliuodamas gyvenamosiose zonose pagal 2016-02-01 priežiūros paros žiniaraštį Nr. 7.20-64, patvirtintą Alytaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojo V. L. , neįspėdamas, nesant pagrindams bei neatsižvelgdamas į esamas aplinkybes ir situaciją, panaudojo specialiąsias priemones - dujas nuteistojo T. M. atžvilgiu, kuris tuo metu buvo 5-o lokalinio sektoriaus kieme šalia betoninės apsauginės sienos. Kad buvo panaudotos specialiosios priemonės - dujos, pagrįstai leidžia manyti vaizdo sistemomis fiksuotas vaizdas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis staiga atsitraukia nuo betoninės sienos ir susiėmęs už veido, pasilenkęs nueina link gyvenamųjų patalpų. Taip pat dujų panaudojimo faktą patvirtino ir šalia buvęs nuteistasis T. J. bei kiti vėliau matę nuteistieji nukentėjusįjį gyvenamosiose patalpose, kurio akys ašarojo. Patikrinimo metu konstatuota, jog Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. M. be teisėto pagrindo panaudojo specialiąsias priemones - dujas, asmeniui nesuteikė medicininės pagalbos ir nesurašė tarnybinio pranešimo apie specialiųjų priemonių panaudojimą, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 120 straipsnio 1, 2, 3, 4 d., 121 straipsnio reikalavimus bei Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-10 įsakymu Nr. V-362, 175, 176, 178, 182, 183, 184, 184.5, 185 punktus.

Tarnybinio tikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad po įvykio Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos (toliau –ir SPT) bendrosios praktikos slaugytoja D. S. , Alytaus PN SPT patalpos konsultacijai priėmusi nuteistąjį T. M. bei apžiūrėjusi jį, asmens sveikatos istorijoje nefiksavo apžiūros aplinkybių, aprašymo, kūno sužalojimo žymių (ar buvo jos išoriškai matomos ar ne) bei nesurašė Sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos, neregistravo jos, nustatyta tvarka neinformavo pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo, tik nurodė žodžiu, kad sužalojimų nesimato. Konstatuota, jog D. S. tokiais savo neteisėtais veiksmais

nesilaikė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų 2003-07-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 194, 262 ir 263 punktų bei Suimtųjų ir nuteistųjų kūno su-žalojimų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2013-12-31 įsakymu Nr. V-445, 6, 7 ir 8 punktų.

Taigi atlikus tarnybinį patikrinimą buvo pripažinta, kad Alytaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojas A. M. ir Alytaus PN SPT bendrosios praktikos slaugytoja D. S. padarė tarnybinius pažeidimus, už tai jiems buvo paskirtos drausminės nuobaudos - pastabos (b. l. 21-30). Teismo nuomone, Alytaus pataisos namų patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 16-236 „Dėl apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojų V. R. , A. V. , A. P. ir A. M. tarnybinio nusižengimo bei sveikatos ir priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytojos D. S. darbo drausmės pažeidimo“ ir tarnybinio patikrinimo surinkti duomenys bei skirtos tarnybinės nuobaudos A. M. ir D. S. yra pagrindas konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė specialių priemonių panaudojimu, pažeidžiant jų panaudojimo pagrindus ir tvarką, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją nesant tam teisinio pagrindo bei neteisėtai medicininiuose dokumentuose neužfiksuojant pareiškėjo kreipimosi dėl medicininės apžiūros fakto.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Pagal bylos duomenis akivaizdu, jog pareiškėjas dėl neteisėto ašarinių dujų panaudojimo jo atžvilgiu bei vengiant medicininiuose dokumentuose užfiksuoti faktines aplinkybes atitinkančius duomenis, patyrė fizinį skausmą, tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei neteisėtų veiksmų nebuvę, t.y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Konkrečiu atveju pagal bylos duomenis spręstina, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei ginti, yra pagrindas neturtinės žalos priteisimui pinigine išraiška.

Pareiškėjo teigimu, dėl ašarinių dujų papurškimo į akis jam atsirado regos problemų, tačiau teismui šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikta. 2017-05-29 Alytaus PN Medicinos dokumentų išraše (b. l. 86) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016-02-05 iki 2016-03-01 jo ambulatorinėje kortelėje nėra jokių įrašų apie pareiškėjo lankymąsi pas medikus. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b.l.89) tvirtino, jog kreipsis į okulistą ir teismui pateiks įrodymus dėl pablogėjusio regėjimo, tačiau tokių duomenų teisme nebuvo gauta.

Pareiškėjas tvirtino, jog dėl išgyvenimų, patirtų papurškiant dujas, jis daug sykių kreipėsi į psichologą. Iš teismui pateiktų pareiškėjo kvietimų pas psichologinės tarnybos psichologus (b.l. 101-104) spręstina, jog pareiškėjas po įvykio lankėsi pas pataisos namų psichologus ir laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-12-31 jam buvo suteikta 10 psichologinių konsultacijų dėl psichologinio pobūdžio problemų, tai įrodo Alytaus PN Psichologinės tarnybos pažyma „Dėl psichologinės pagalbos teikimo nuteistajam T. M. “ (b.l.97). Ir nors byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas psichologinės pagalbos kreipėsi būtent dėl2016-02-01 įvykio, tačiau byloje taip pat nėra paneigta, jog psichologinė pagalba buvo reikalinga ir dėlto.

Nustatant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog byloje įrodyta, jog pareiškėjas dėl neteisėto dujų papurškimo į akis, patyrė fizinį skausmą, bet pagal bylos duomenis spręstina, jog jis buvo trumpalaikis, jo sveikatai nesukėlęs akivaizdžių neigiamų pasekmių. Tai patvirtina ir paties pareiškėjo 2016-03-29 paaiškinime Alytaus PN direktoriui dėl įvykio išdėstytos aplinkybės (b.l. 70), kuriame nurodyta, jog ilgalaikių pasekmių dėl to nebuvo, jas juto tik naktį ir dieną.

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad dėl to būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nesant duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, vertintina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga yra 300 Eurų suma, kuri priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti T. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 300 Eur ( tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.