Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui L. M. ir išvadą duodančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, dėl sutuoktinio kaltės, pavadžių po santuokos nutraukimo nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bei uzufruktoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas L. M. su ieškiniu sutiko iš dalies. Jis sutiko nutraukti santuoką su ieškove ir pripažino, kad jo kaltės dėl to, kad iširo šeima yra daugiausia, apie 70 procentų. Tačiau teigia, kad ieškovė taip pat yra kalta, dėl kitų nuomonės paisymo ir nelankstumo. Pripažino, kad gyvenant šeimoje išgėrinėdavo, tačiau ne tiek daug, kaip teigia ieškovė. Smurto nenaudojo, gal tik keletą kartų pastūmė. Jis paaiškino, kad yra sveikas ir darbingas, tačiau dirba už minimalią 850 Lt algą į rankas, nes geriau apmokamo darbo neranda. Paaiškino, kad pats gyvena pas tėvus, jiems priklausančiame privačiame name, nes neturi savo būsto. Už tai tėvams sumoka po 500 Lt kiekvieną mėnesį, kaip savo dalį būsto išlaikymui ir jo maitinimui. Atsakovas nesutiko su ieškiniu dalyje dėl išlaikymo dydžio ir paaiškino, kad sutinkantis mokėti ne daugiau kaip po 400 litų sūnaus išlaikymui. O dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo paaiškino manantis, kad ją tikslinga nustatyti su vaiko mama.

Išvadą duodančios institucijos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. B. palaikė pateiktą skyriaus išvadą (62-63 b.l.) ir prašė visiškai patenkinti ieškinį.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje dėl sutuoktinio kaltės nustatymo tenkintinas visiškai (LR CK 3.26-3.30 str., 3.35-3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.10 str., CK 3.60 str.-3.65 str., 3.190 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d.1 p.).

Teismas pasisako tik dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimų.

Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str., 3.85 str., 3.92 str., 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys sudarė santuoką 2009-08-08, Šiaulių rajono CMS, akto įrašo Nr.177 (9 b.l.). Gyvenant santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. M. (13 b.l.), kuris tebėra nepilnametis.

Šalys kaltina viena kitą netinkamu elgesiu. Ieškovė kaltina atsakovą girtavimu, smurtavimu ir prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Ji tvirtina, kad atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, o būdamas neblaivus namuose sukeldavo barnius, emocinę ir psichologinę įtampą. Atsakovas ne kartą pakėlė prieš ją ranką, pradėjo vengti išlaikyti šeimą, neužtikrino nei emocini, nei finansinio stabilumo ir saugumo, todėl tuo pasireiškė atsakovo, kaip sutuoktinio netinkamas elgesys šeimoje ir nepagarba jai.

Akivaizdu, kad atsakovas sutiko su didesne dalimi kaltinimų, tačiau taip pat kaltina ieškovę situacijos pervertinimu į neigiamą pusę ir nuomonės neturėjimu. Konkrečiau kaltinimų nepaaiškino.

Iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad šalys nebegyvena kartu metai laiko, nebeveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, kurių nenuginčijus, bendras sutuoktinių gyvenimas dėl vieno jų kaltės gali būti pripažintas negalimu. Svarbu nustatyti, kad sutuoktinio pareigų pažeidimas yra esminis, lemiantis santuokos pasibaigimą. Tokiais atvejais būtina nustatyti faktus, leidžiančius preziumuoti vieno iš kurio sutuoktinio kaltę: neištikimybę, nelojalumą, nepagarbą, vengimą remti moraliai ir materialiai, šeimos palikimą ir nesirūpinimą ja daugiau kaip vienerius metus ir kita.

Teismui akivaizdu, kad atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog dėl šeimos iširimo didesne dalimi yra kaltas jis. Jis pripažino ieškovės kaltinimus, kad dažnai vartodavęs alkoholį. Taip pat pripažino, kad pusę metų neteikia išlaikymo sūnui ir nemoka lėšų pagal tesimo nutartį dėl laikinojo išlaikymo priteisimo. Teismo nuomone toks atsakovo elgesys negali būti vertintinas kaip tinkamas sutuoktinio ir tėvo pareigų vykdymas. Todėl iš aukščiau aptartų aplinkybių analizės teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas yra kaltas pagal LR CK 3.60 str. 3 d. įvardijamus atvejamus, tame tarpe ir aplinkybės, kurios teismo įvertintinos, kaip nelojalumas ir nepagarba sutuoktinei, elgesys, priešingas pareigai remti ieškovę moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių patenkinimo (LR CK 3.27 str.). Iš atsakovo pasisakymų ir elgesio proceso eigoje teismui akivaizdu, kad atsakovas nepagarbiai atsiliepia apie sutuoktinę, nepakankami žino apie sūnaus sveikatos būklę ir jo poreikius, teigia, kad sūnui lėšos galėtų būti išleidžiamos taupiau jis neturėtų nebūti vežamas žiūrėti kino filmų ir nepramogauti. Akivaizdu, kad atsakovas nesuinteresuotas kuo maksimaliau patenkinti savo vaiko poreikius ir nėra lojalus sutuoktinei. Iš aukščiau aptarto teismas konstatuoja, kad atsakovas L. M. netinkamai vykdė ar nevykdė tam tikrų santuokinių pareigų, todėl jis yra kaltas dėl šeimos iširimo.

Kadangi akivaizdu, jog dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje sutriko sutuoktinių tarpusavio bendravimas, nebuvo rasta bendro sutarimo, kuris padėtų ateityje atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl esant tokioms priežastims teismas yra įsitikinęs, kad lojalumo pareigos, nustatytos LR CK 3.27 str. yra pažeistos iš esmės ir tai sudaro pagrindą išvadai apie atsakovo kaltę daryti.

Kadangi šalys bylos nagrinėjimo proceso metu nesusitaikė ir neprašo duoti termino susitaikymui, todėl esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad šeima iširo galutinai ir santuoka nutrauktina.

Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo, išlaikymo priteisimo klausimas vienam iš kito nespręstinas. Šalys to ir neprašo.

Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – M. M.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas visiškai (LR CK 3.3 str., 3.190 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turėtina omenyje LR CK 3.174 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis išimtinai vaiko interesais. Taikant šias nuostatas atsižvelgtina į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.). Todėl tokio pobūdžio ginče teismas įvertina, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tuo tikslu įvertintinos kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.

Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad motina tinkamai rūpinasi savo vaiku, užtikrina jo teises ir pareigas, tarp vaiko ir motinos susiformavęs emocinis ryšys, su ja vaiko gyvenamoji vieta yra pastovi (14 b.l.). Ieškovė dirba ir gyvena su savo tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame bute (37, 41-42 b.l.). Tuo tarpu vaiko tėvas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama. Mano, kad taip bus geriau vaikui. Taip pat pripažino, kad nedalyvauja vaiko auklėjime, nėra duomenų, kad bendrautų su vaiku, pats pripažino, kad nepasikalba net telefonu. Atsakovas pastaruoju metu gera valia neskiria lėšų vaiko išlaikymui, neturi nekilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į visa aukščiau aptartą manytina, kad tik nepilnamečio D. M. motinai galima patikėti sūnaus auklėjimą, kadangi ji nepertraukiamai rūpinasi sūnumi, žino apie visas jo sveikatos problemas, gydymo eigą ir priemones, nuolat bendrauja su sūnų gydančiais medikais. Manytina, kad ieškovė ir toliau gali būti atsakingai įsipareigojusi už tinkamą D. M. sveikatos priežiūrą, reguliarų bendravimą su medikais, ugdymą bei auklėjimą.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą, įvertinus byloje surinktus įrodymus akivaizdu, kad šiuo metu vaikui gyvenant su mama, ieškovė tinkamai užtikrina reikiamas nepilnamečiui vaikui gyvenimo sąlygas, jo aprūpinimą, lavinimą bei sveikatos priežiūrą, todėl siekiant užtikrinti vaikų teises į saugią aplinką ir atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei bylos duomenis, D. M. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina A. M..

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Ieškinys dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas dalinai (LR CK 3.3 str., 3.190 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (LR CK 3.3 str.). Išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidą nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį kuo maksimalesnį socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Nustatytinas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kt. straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Iš bylos duomenų akivaizdu, kad santuokoje, (duomenys neskelbtini), šalims gimė sūnus D. M. (13 b.l.), kuris tebėra nepilnametis. Kadangi vaiko poreikius privalo įgyvendinti abu vaiko tėvai, todėl spręstinas klausimas dėl išlaikymo jam priteisimo ir lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskyrimo.

Ieškovė reikalaudama iš atsakovo priteisti po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus išlaikymui nurodė, kad vaiko būtiniausius poreikius sudaro išlaidos maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms, mokestis už darželį, išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas Šiauliuose ir Vilniuje, išlaidos vaistams, procedūroms, ortopedinei avalynei, vaiko lavinimo ir laisvalaikio poreikiams (knygoms, piešimo priemonėms, žaislams, renginiams, kino filmams ir pan.), bei būsto išlaikymui, jeigu lieka lėšų. Įvertinat vaiko išlaikymui priteistinos sumos dydį sutiktina su ieškovės teigimu, kad vaikas auga, todėl nuolat auga ir jo poreikiai, todėl jo tėvas turėtų teikti bent pusę išlaikymo, reikalingo bendriesiems vaiko poreikiams užtikrinti, tinkamai pasirūpinti jo buitimi, maitinimu, lavinimu, sveikatos priežiūra, papildomu ugdymu ir laisvalaikiu bei išlaidomis pramogoms. Darytina išvada, kad ieškovė nepakankamai pagrindė priežastis, kodėl sūnaus išlaikymui prašo didesnės sumos, nes pateikė išrašą iš medicininių dokumentų (69 b.l.), iš kurio akivaizdu, jog D. M. nustatyta eilė diagnozių, dėl kurių, tikėtina, yra būtini masažai, vaiko užsiėmimai pas logopedą, ortopedinė avalynė ir pan. Turėtina omenyje ir tai, kad atsakovas šių duomenų ir aplinkybių neginčijo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr.54 patvirtinęs „Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“ pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Analizuojant konkretaus vaiko poreikių turinį ir apimtį, reikalinga atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtin­tas vaiko teises bei į poreikius (maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam bei kitokiam ugdymui), būtinus vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus dėl vaikų maitinimo normų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ISAK-1384 „Dėl maitinimo normų nustatymo“ (su pakeitimais 2006 m.) yra patvirtinta maitinimo norma moksleiviams ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams, išlaikomiems valstybės. Minėtame įsakyme reglamentuojama, kad maitinimo norma parai turi siekti nuo 8,50 Lt iki 10,90 Lt per parą darbo dienomis, o savaitgaliais 0,60 Lt daugiau, jei vaikams yra skiriamas pilnas maitinimas tris kartus per dieną. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997-06-05 nutarimu Nr.561 (nauja redakcija Žin., 2007, Nr.137-5611) yra patvirtinusi sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžius. Šiuo nutarimu Vyriausybė vaikams, jaunučiams nustatė maitinimosi išlaidų normą 15-25 litų per parą. Teismas sutinka, kad analogiškai tokias pat normas reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašoma suma vaiko maitinimui yra pagrįsta ir net mažesnė už rekomenduojamą sumą skirtiną vien tik pilnaverčiam vaikų maitinimui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi vaiko poreikių lentelės, nėra pateikusi kvitų, sąskaitų, nei kitų dokumentų, iš kurių būtų akivaizdžios ir konkrečios jos patirtos išlaidos būtent vaiko poreikių tenkinimui (apmokėjimo už darželį, rūbus, avalynę, ortopedinę avalynę, medikamentus). Tačiau įvertinant prašomos sumos dydį sutiktina, kad ji yra arti realios bei turėtina omenyje, kad atsakovas taip pat sutiko, jog vaiko poreikiams tenkinti yra būtina bent apie 800 litų dydžio suma kas mėnesį. Remiantis aptartu sutiktina, kad vaiko maitinimui per parą vidutiniškai yra reikalinga skirti ne mažiau kaip po 10 litų, todėl vien tik šios išlaidos sudarytų vidutiniškai po 300 litų per mėnesį. Vaiko neformalaus ugdymo išlaidoms padengti, knygoms, kanceliarinėms prekėms, higienos prekėms įsigyti manytina yra reikalinga vidutiniškai po 150 litų per mėnesį. Aprangai, avalynei, sveikatos priežiūrai, lovos skalbiniams, būsto išlaikymui realiai skirtina po 350 litų suma per mėnesį. Turėtina omenyje, kad nors ieškovė teigia už darželį sumokanti po 250 Lt kiekvieną mėnesį, tačiau iš pažymos (15 b.l.) matyti, kad tokios sumos nei karto realiai nesumokėjo 2013 metais.

Teismui taip pat akivaizdu, kad vaiko motina yra dirbanti (46-52 b.l.), gyvena savo tėvų bute. Darytina išvada, kad dalis išlaidų sumos per mėnesį už šio gyvenamojo dalies išlaikymą, komunalines paslaugas ir kt. turėtų būti sumokamos būsto savininkams ir kaip už vaikui tenkančią naudotis dalį, nors ieškovė šių išlaidų poreikio teismui neakcentavo (16-30 b.l.). Atsižvelgiant į aptartą teismui akivaizdu, kad vaiko išlaikymui, turint omenyje didesnius vaiko poreikius dėl papildomų išlaidų sūnaus gydymui, kiekvieną mėnesį yra būtina ne mažiau kaip 800 litų. Ši suma dalintina per pusę abiems tėvams. Atsakovas teismui yra nurodęs sutinkantis mokėti sūnaus išlaikymui ne daugiau kaip po 300 ar 400 litų per mėnesį. Akivaizdu, kad tėvas yra dirbantis ir gaunantis pajamas (60 b.l.). Geriau apmokamo darbo paieška yra atsakovo atsakomybės klausimas, kadangi jis nurodė, jog yra sveikas ir darbingas.

Iš aukščiau aptarto teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui pripažintina kiek per didele. Atsižvelgiant į ieškovės argumentus ir paaiškinimus, byloje esančių įrodymų visumos duomenis, taip pat vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, mažintina, nes manytina, kad ieškovės pateiktų kvitų duomenys iš prekybos centrų (31-36 b.l.) nepatvirtina, kad šios išlaidos patirtos būtent vaiko poreikių patenkinimui.

Vaiko išlaikymui priteisintas lėšas uzufrukto teise tvarkyti skirtina A. M..

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo.

Iš byloje esančių įrodymų (b.l.38-39) matyti, kad gyvendami santuokoje M. nekilnojamojo turto neįsigijo. Kilnojamojo registruotino turto taip pat neįsigijo (43, 44 b.l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys iš esmės tenkintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (LR CPK 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1d., 96 str.1 d.).

Išdėstytinas mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimas. Už reikalavimą nutraukti santuoką ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą bei sutuoktinių pavardes valstybei žyminio mokesčio suma yra 144 Lt. Kadangi ieškovė paduodama ieškinį sumokėjo 144 Lt dydžio žyminio mokesčio sumą, todėl ieškovės sumokėtas žyminis mokestis jai priteistina iš atsakovo kaip patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Už reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui valstybei mokėtino žyminio mokesčio suma yra 144 Lt, todėl patinkintos sumos dalyje valstybei mokėtino žyminio mokesčio dalis taip pat priteistina iš atsakovo.

Iš byloje esančio kvito akivaizdu (7 b.l.), kad ieškovė apmokėjo advokatės E.Jasiūtės kontorai 300 litų dydžio sumą už jos atstovavimą ar dokumentų paruošimą. Dėl aptarto ieškovei priteistina iš atsakovo 300 litų suma už atstovavimą teisme.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (10 Lt) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteistinos, kadangi vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., 541 str. 1 d., teismas

Nusprendžia:

Ieškovės A. M. ieškinį patenkinti dalinai.

Nutraukti santuoką tarp L. M., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone ir A. M. (ikisantuokinė pavardė V.), a.k(duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, sudarytą 2009-08-08 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, akto įrašo Nr.177, dėl atsakovo L. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: M.M.

Nepilnamečio vaiko M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina A. M., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. M., sūnaus M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litų) kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2013-09-20, iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti A. M. uzufrukto teise tvarkyti vaiko išlaikymui priteistas lėšas.

Atmesti ieškovės reikalavimą dalyje, dėl išlaikymo priteisimo po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo sprendimo paskelbimo dienos panaikinti 2013-09-23 nutartimi M. M. priteistą laikinąjį materialinį išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo L. M. ieškovei A. M. 300Lt (tris šimtus litų) jos patirtų išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. M. 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) A. M., jos sumokėto valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. M. 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono CMS santuokos nutraukimui užregistruoti.