Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-56-333/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-12
Bylos Nr.
1-56-333/2013
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00572-2012-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
J. T.
Kaltinamasis
R. J.
Baudžiamoji byla Nr. 1-56-333/2013Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00572-2012-8Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.3.6.4.5; 1.2.26.2.1; 1.1.7.2.7;
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 12 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Valatkevičiui, gynėjui Kaziui Dainotui Balzariui, nukentėjusiajam J. T. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2011-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 11 mėnesių laisvės atėmimu, taikant LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. bei 180 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-05-20 apie 22 val. Alytaus mieste ties Kalniškės g. Nr. 1 gyvenamuoju namu viešoje vietoje – gatvėje R. J. tyčia, įžūliais veiksmais, be jokios rimtos priežasties, iš chuliganiškų paskatų prikibo prie einančio šaligatviu J. T. bei jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, o būtent: priėjęs iš nugaros pusės ranka sudavė du smūgius J. T. į galvą ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos. Nukentėjusiajam pasivijus užpuoliką, grumtynių metu R. J. rankomis sudavė J. T. smūgį į smakro sritį, įkando į dešinės plaštakos pirštus. Tuo R. J. padarė J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, muštinę žaizdą smakre ir kąstines dešinės plaštakos III ir IV pirštų žaizdas bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną vakare ėjo į namus. Jo priekyje ėjo nepažįstamas vyriškis. Šis kelis kartus atsisuko ir klausė, kodėl sekamas. Tai pakartojo kelis kartus. Po to prasidėjo žodinis tarpusavio konfliktas, kuris peraugo į muštynes. Konflikto metu buvęs išgėręs, o dėl nukentėjusiojo pasakyti negalintis, nesuprato. Pirmus smūgius J. T. sudavęs kažkur į krūtinę, gal galvą. Tada prasidėjo abipusės muštynės. Vienas kitam sudavę daug smūgių. Besimušant jį nukentėjusysis pargriovė. Gulėdamas ant žemės išgirdo moters šauksmą, kad iškvies policiją, kuri netrukus atvažiavo. Nei eidamas iš paskos nukentėjusiajam, nei muštynių metu neturėjęs tikslo pagrobti nukentėjusiojo rankinės. Ją galėjo suimti rankomis netyčia grumtynių metu, nors to visiškai neprisimenantis. Muštynių metu ir pats nukentėjo, buvo sužalotas, rašė policijoje pareiškimą, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Su pareikštu J. T. civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti nesutinkantis, nes dėl muštynių nelaiko savęs kaltu.

Nukentėjusysis J. T. parodė, kad su draugu buvo išgėręs alaus, jautėsi apgirtęs. Pėsčiomis Naująja gatve nuo miesto centro ėjo link Kalniškės gatvės. Jau buvo netoli namų, ėjo šaligatviu, kai netikėtai pajautė smūgį į galvą. Atsisukęs pamatė vyriškį, paklausė, kodėl jį mušantis. Šis nieko neatsakė, tylėjo. Tada griebė už jo (nukentėjusiojo) rankinės ir ėmė bėgti. Netoli pabėgėjęs, sustojo. Pasivijęs kaltinamąjį ir ištraukęs rankinę bei jam kirtęs. Tada pradėjo abu muštis. Muštynes nutraukė policija. Ją tikriausiai iškvietė moteris, kuri muštynių metu šaukė, kad kvies policiją. Policiją iškvietė pasinaudodama jo telefonu. Visų to vakaro konflikto aplinkybių tiksliai papasakoti negalintis, nes jau praėjo daug laiko. Muštynių metu jam buvo prakirstas antakis, sužalotas smakras, sukandžioti pirštai. Užpuolikas pradžioje buvo labai agresyvus, o paskui keistai ėmė greitai silpti, priešinosi neilgai. Muštynių metu prarado akinius, buvo sugadinti drabužiai, gydymuisi pirko vaistus, todėl prašė priteisti turtinės žalos atlyginimą 625,80 Lt, taip pat teismo nuožiūta priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad užpuolimo metu patyrė šoką, dėl padarytų sužalojimų nelankstantis vieno rankos piršto.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 14, 15-16, 17-18) nukentėjusysis J. T. parodė, kad jį užpuolė du vyriškiai, sudavė smūgius į galvą ir norėjo atimti rankinę. Po smūgių nugriuvęs. Atsikėlęs juos vijosi, su vienu susigrūmė. Po grumtynių pasigedęs rankinės. Vėlesnės apklausos metu parodė, kad jį sekė du vaikinai, užpuolęs vaikinas sudavė smūgį į galvą ir ištraukė rankinę. Po to tas vaikinas vėl sudavė smūgį į veidą ir jį pargriovęs. Atsikėlęs jį vijosi ir susigrūmė. Trečios apklausos metu J. T. parodė, kad jis neprisimena, kaip buvo su rankine: ar grumtynių metu rankinę buvo bandyta atimti, ar jis pats kur nors ją numetęs. Patikslinęs, jog buvo užpultas vieno asmens.

Liudytoja D. D. parodė, kad vakare lauke vedžiodama šunį pastebėjo einantį nukentėjusįjį, kuris atrodė esantis stipriai girtas. Jam iš paskos pakankamai dideliu atstumu ėjo kaltinamasis. Nukentėjusysis kartais stabtelėdavo, todėl atrodė, kad jis laukia kaltinamojo. Kai kaltinamasis prisiartino prie nukentėjusiojo, kirto jam iš nugaros pusės į galvą, o šiam atsisukus – į veidą antakio srityje. Pamačiusi vykstantį konfliktą, ėmusi šaukti, kad kviesianti policiją. Priėjusi arčiau jų. Nukentėjusysis liepė kviesti ir iš rankinės išėmęs padavė savo telefoną. Kalbant telefonu, kaltinamasis ėmė bėgti į šalį. Tuomet nukentėjusysis jį vijosi ir netoliese sulaikė. Tarp jų prasidėjo muštynės. Muštynių metu pastebėjo, kad kaltinamasis į pievą metė nukentėjusiojo rankinę. Tuojau pat atvyko policijos pareigūnai. Jie surado pievelėje rankinę ir grąžino nukentėjusiajam. Rankinę atnešė prasegtą. Stebint konfliktą neatrodė, kad kaltinamasis turėjo tikslą atimti nukentėjusiojo rankinę. Besigrumiantieji atrodė tiesiog apimti pykčio, todėl ir mušasi. Policijos pareigūnų akivaizdoje nukentėjusysis klausė pas kaltinamąjį, nuo kur jis buvo sekamas.

Liudytojas T. P., policijos pareigūnas, parodė, kad budėtojo nurodymu vyko prie Kalniškės g. 1 namo, kur vyko muštynės. Nuvykus įvykio vietoje rado du sumuštus vyriškius. Stovintis vyriškis paaiškino, kad jį kitas vyras sekė, užpuolė ir bandė atimti rankinę. Sėdintis ant šaligatvio vyras visiškai nekalbėjo, jo elgesys atrodė įtartinas, lyg būtų apsvaigęs nuo narkotikų.

Liudytojas D. J., policijos pareigūnas, davė analogiškus parodymus. Be to, jis parodė, kad įvykio vietoje buvusi moteris pasakė, jog ji stebėjo konfliktą ir matė numetamą į pievą rankinę. Kartu su ta moterimi surado rankinę ir grąžino savininkui.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniu pranešimu iš ligoninės (b.l. 4) policija informuota apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių 2012-05-21 apie 01.47 val. kreipėsi sumuštas J. T.. Nustatyta rankos pirštų įkandimai, žaizdos smakre, girtumas.

Šalies argumentai

Protokolu-pareiškimu (b.l. 6) nukentėjusysis J. T. nurodė policijai, kad jį einantį gatve sumušė nepažįstami asmenys. Po muštynių pasigedo rankinės, kurią netoliese rado atvykę policijos pareigūnai.

Asmens testo alkoholiui protokole (b.l. 7) užfiksuota, kad po įvykio nukentėjusiajam J. T. policijoje nustatytas 1,95 promilių girtumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole ( b.l. 8-11 ) įvykio vieta nurodyta Alytaus mieste Kalniškės g. 1/Naujoji g. 15. Ant šaligatvio plytelių rastos dėmės, panašios į kraujo.

Daiktų pateikimo ir apžiūros protokoluose (b.l. 21, 22-26) užfiksuota, kad nukentėjusysis J. T. pateikė apžiūrai įvykio metu turėtą rankinę su daiktais. Rankinė užsegama priekinėje pusėje segtuvu.

Užsakymo pareiškimas (b.l 27) patvirtina, kad J. T. buvo užsakęs akinius, už kuriuos sumokėjo 368,80 Lt.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b.l. 33-35) konstatuota, kad J. T. nustatytos muštinės žaizdos kairiame antakyje ir smakre, poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, kąstinės dešinės plaštakos III ir IV pirštų žaizdos. Sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasekoje ir kvalifikuoti tiek kartu, tiek atskirai kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Policijos informacinės sistemos duomenų pažymoje (b.l. 39-43) nurodyta, kad apie įvykį policijai pranešė telefonu D. D.. Įvykio vietoje rasti du sužaloti asmenys – J. T. ir R. J.. Abu neblaivūs.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis R. J. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis viešoje vietoje, kito asmens akivaizdoje dėl nereikšmingos priežasties – vien dėl to, kad nukentėjusysis paklausė, kodėl esąs sekamas, sudavė stiprius smūgius į galvą, o besišalinantis iš įvykio vietos ir pavytas, įniršęs mušė nukentėjusįjį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas kūno sužalojimus. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipti ir prieš visuomeninę rimtį. Visą konfliktą stebėjo pro šalį einanti moteris, kuri patyrė neigiamas emocijas, pasipiktino kaltinamojo elgesiu, kvietė policiją.

Kaltinamojo R. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu ir perduodant bylą teismui su kaltinamuoju aktu kaltinamojo R. J. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pasikesinimas įvykdyti plėšimą pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 180 str. 1 d. Tačiau ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, reiškiamas kaltinimas nepasitvirtino, nenustatyta, kad buvo kesintasi įvykdyti nusikaltimą – plėšimą.

Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika ir padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę priešintis, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų siekia. Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas, Teismų praktika Nr. 23).

Byloje nekyla abejonių ir ginčų dėl vykusių muštynių, dėl jų priežasties, dėl to, kad pirmieji smūgiai buvo suduoti kaltinamojo, o paskui išsivystė abipusės grumtynės. Tačiau kilo neaiškumų dėl nukentėjusiojo turto – rankinės netekimo aplinkybių. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiojo J. T. parodymai buvo nenuoseklūs, jis negalėjo nurodyti tikslių savo rankinės netekimo aplinkybių. Kaltinamasis R. J. neigė ėmęs rankinę, teigė, kad tokio tikslo net neturėjęs, o galiausiai nurodė, jog visų įvykio aplinkybių neprisimenantis. Įvertinus tokius nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus bei tai, kad jie įvykio metu buvo neblaivūs, teismas remiasi nešališkos liudytojos D. D., kuri tiesiogiai ir gana iš arti stebėjo įvykį, parodymais. Ši liudytoja nurodė, kad pirminėje konflikto stadijoje kaltinamasis neėmė nukentėjusiojo rankinės, tik sudavė du smūgius nukentėjusiajam ir bandė iš įvykio vietos pasišalinti. Po to nukentėjusysis jai iš rankinės išsiėmęs padavė telefoną, kuriuo ji skambino į policiją. Tada nukentėjusysis nusivijo kaltinamąjį, netoliese sulaikė ir prasidėjo abipusės muštynės. Tik šių grumtynių metu liudytoja pastebėjo, jog iš kaltinamojo rankų į pievelės pusę buvo numesta rankinė.

Taigi, tokia įvykių seka visiškai nepatvirtina plėšimo aplinkybių. Akivaizdu, kad konfliktas prasidėjo dėl nereikšmingos dingsties, ne dėl siekio užvaldyti svetimą turtą, pradžioje vykstant tik žodiniam konfliktui. Fizinis smurtas panaudotas pykčio pasekoje. Vėlesni kaltinamojo smurto veiksmai buvo padaryti taip pat ne siekiant užvaldyti turtą, o pykčio pasekoje bei kaltinamajam vengiant sulaikymo. Dėl kokių priežasčių tolesnių grumtynių metu nukentėjusiojo rankinė numesta į šalį, byloje šios aplinkybės nenustatytos, tik faktas, kad ji buvo numesta į šalį, o sulaikytas kaltinamasis ėmė silpti ir nesipriešino.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, kad įvykio metu fizinis smurtas buvo panaudotas ne siekiant užvaldyti svetimą turtą, o tik viešosios tvarkos pažeidimo metu, todėl nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal LR BK 22 str. 1 d. bei 180 str. 1 d.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo J. T. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkintinas, nes žala atsirado nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamojo R. J. padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusysis nusikalstamų veiksmų, užpuolimo pasekoje neteko turto, buvo sugadinti drabužiai, teko gydytis dėl patirtų sužalojimų.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, jis turėjo ir turi nepatogumų dėl padarytų sužalojimų, išgyveno dvasiškai, yra liekamųjų reiškinių, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į patirtų išlaidų pagrįstumą bei žalos dydį patvirtinančius dokumentus. Nukentėjusysis įvykio metu prarado akinius, kurie buvo jo rankinėje. Rankinę remiantis liudytojos D. D. parodymais į šalį numetė kaltinamasis ir ji buvo rasta netoli įvykio vietos prasegta, kas patvirtina, kad jie galėjo iškristi ir tamsoje pasimesti žolėje.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam R. J. atsižvelgtina į tai, kad jis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką, teisiamas ne pirmą kartą, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, padaręs kitų nusikaltimų, dėl kurių byla nagrinėjama teisme bei vyksta ikiteisminis tyrimas. Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaltinamajam R. J. skirtina bausmė – laisvės atėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas

nusprendė:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu.

Remiantis LR BK 64 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2011-09-28 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bausmes iš dalies sudedant ir galutinai nuteisti 1 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimu.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2013-02-12.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2012-05-30 iki 2012-06-01.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodišką registravimąsi policijos įstaigoje - panaikinti.

Priteisti iš R. J. nukentėjusiojo J. T. naudai 518,80 Lt turtinei žalai ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, nuteistojo nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja V.Stangvilienė