Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-09-19 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės apribojimu 1 metams; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-18 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį nuteistas areštu 18 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-09-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 45 parų areštas, bausmę atliko 2018-12-21; 3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-02-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalį nuteistas areštu 21 parai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – areštas 14 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-18 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta areštas 45 paroms, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-18 teismo baudžiamąjį įsakymą atliktos bausmės laikas ir laikoma, kad bausmę yra atlikęs; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį,

T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-04-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-12-04 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 15 parų areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-04-17 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių 7 dienoms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmė vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kol pradės mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į atliktą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 1 (viena) para; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž., veikdamas bendrininkų grupėje su kurstytoju O. G. ir bendravykdytojais E. T., D. J. bei kartu su asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, pagrobė svetimą turtą, tai yra, O. G. tiksliai nenustatyta data ir laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2018-06-21, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), sukurstė E. T., D. J., T. Ž. ir asmenį, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, daryti nusikalstamas veikas, tai yra pasiūlė jiems įsibrauti į (duomenys neskelbtini) bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini), ir pagrobti iš aukų dėžučių suaukotus pinigus bei 2018-08-23 22.46 val. pagrobti drėlę, o laikotarpiu nuo 2018-06-21 iki 2018-09-02 tikslios datos ir laikas nenustatyti, per ne mažiau kaip septynis kartus, E. T., D. J., T. Ž. ir asmuo, kuris nusikaltimo padarymo metu nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, per bažnyčios stogą, išdauždami langą ir sulaužydami durų užraktus, įsibrovė į (duomenys neskelbtini) bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą, (duomenys neskelbtini) bažnyčiai priklausantį turtą - akumuliatorinį suktuką „BOSCH“ 200 eurų vertės, iš aukų dėžučių pagrobė suaukotus pinigus, kurių kiekis nenustatytas, tačiau ne mažiau kaip 35 eurus.

Apklaustas teisme kaltinamasis O. G. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2018 metų vasarą gyveno (duomenys neskelbtini). Kažkurią naktį prie jo kambario lango atėjo D. N. su D. sesės vyru, pakvietė jį, pasakė, kad turi pinigų 200 eurų, sakė eisią pas čigonus pasiimti narkotikų, klausė, ar išeisiąs parūkyti. Tik maždaug po dviejų dienų sužinojo, kad tuos pinigus jie pavogė iš bažnyčios, vogė D. N., jo sesers vyras ir D. J.. Žinojo, kad jie ėjo vogti ir vėliau, tačiau jie buvo jo draugai ir apie vagystes nenorėjo niekam sakyti. Žino, kad D. du – tris kartus lindo į bažnyčią per langą. D. vieną kartą ir jį buvo nusivedęs prie bažnyčios ir parodė langą, kurio stiklą buvo išdaužęs. D. sakė, kad vėliau langas buvo užkaltas. Lįsti per kitą langą jis D. nesiūlė. Žino, kad pirmąjį kartą į bažnyčią ėjo D. su savo sesės vyru. Atrodo, kad vogti visus kurstė D. sesers vyras. D. J. vogti ėjo, nes jam reikėjo pinigų, kad galėtų atiduoti skolas už narkotikus. Žino, kad D. iš bažnyčios buvo paėmęs drėlę, po to girdėjo, kad tą drėlę sudegino. Jis pats matė kaip D. išsiėmęs iš kuprinės drėlę paslėpė vaikų globos namuose po laiptais, vėliau ta drėlė buvo sudeginta. Taip pat žino, kad landžiojimas į bažnyčią truko apie dvi savaites, kad tą kartą, kai bažnyčioje įsijungė signalizacija, T. nebuvo. Tada prie lango atėjo K. su D., pradėjo mėtyti akmenukus į jo kambario langą, jis išlindo. Matė, kad K. su D. vos neverkė, jie pasakė, kad įlindus į bažnyčią įsijungė signalizacija, dar K. sakė, kad bažnyčioje liko jo megztinis ir sakė, kad dabar juos pagaus. Žinojo, kad T. tris ar keturis kartus į bažnyčią lipo žaibolaidžiu, apie tai jis su T. kalbėjosi. Kokiu būdu ištraukdavo pinigus, jam nepasakojo. D. yra sakęs, kad išlauždavo aukų dėžutes. Narkotinių medžiagų iš čigonų gaudavo ir D., ir jis, ir visi kiti, o gavę draugiškai dalindavosi. D. dėl skolos už narkotikus tų pačių čigonų parke buvo sumuštas. Jis pats dar skolinosi iš auklėtojos R. pinigų, kad galėtų skolą už D. atiduoti. Tuo metu jis iš globos namų galėjo išeiti tik trumpam, nes jam buvo paskirta intensyvi priežiūra, uždėta „apykojė“. Kai išeidavo į lauką, tai jie jį tik pavaišindavo narkotikais, nes pinigų jau nebeturėdavo. Pats vogti nieko nekurstė. Į lauką išeidavo apie 14 val. Tuomet eidavo į pušyną ir kalbėdavosi, būdavo D., D., T.. Niekam vogti nesiūlė ir jų tai daryti nekurstė. Kai tik jį sulaikė, jam policijoje iš karto pasakė, kad jis būsiąs organizatoriumi. Policijos pareigūnams nieko apie draugus nepasakojo, net D. parašė žinutę, kad niekur jo nekištų, kad jis apie juos nieko nesakė. Jokio nusikaltimo nepadarė.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2018 metų vasarą gyveno (duomenys neskelbtini). Girdėjo kalbas, kad kažkas buvo įlindęs į bažnyčią ir pavogęs pinigus iš aukų dėžučių, girdėjo, kad buvo pasilikę varpinėje, iš varpinės išlaužė duris, išnešė 600 eurų. Kalbėjo D. J. ir D. N.. Taip pat girdėjo, kad į bažnyčią buvo įlindę K. su D.. D. J. turėjo skolų, kurios susidarė dėl narkotikų įgijimo, buvo reikalingi pinigai, todėl D. J. pasiūlė nueiti į bažnyčią ir apvogti aukų dėžutę. Norėdamas padėti D. J., su pasiūlymu sutiko. Jam D. ir D. sakė, kad kažkas jau buvo lindęs į bažnyčią per stogą, kur lengvai nusiima lentelės, galima įlįsti į varpinę, iš kurios yra laiptai žemyn į bažnyčią. Kai pirmą kartą įlipo į bažnyčią, ten nieko nerado, nežinojo, kas kur buvo, rado tik degtinės butelį, kurį parsinešė ir išgėrė kartu su O. G.. Antrą kartą norėjo lipti kartu su D., bet šis nelipo, bijojo. Trečią kartą lipo kartu, bet D. neužlipo, pastrigo ant paties kampo ir nulipo žemėn. Dar vieną kartą lipo pats vienas, tuomet iš aukų dėžutės, panaudodamas du pagaliukus su lipnia juosta, paėmė 35 eurus, kuriuos atidavė D.. Tada D. J. dar sakė, kad yra daugiau pinigų, siūlė lipti kartu. Tada D. įsidrąsino, kartu užlipo per žaibolaidį, D. sakė, kad niekur nieko daugiau nėra, bet D. pasakė, kad Jam D. sakęs, jog toje vietoje turėtų būti pinigų, nes visus pinigus sudeda į vieną vietą. Tada kažkur rado kažkokius raktus, atrakino duris, pamatė saldainių, dar rado vyno, ten dar buvo sidabrinės taurės, D. norėjo paimti, D. sakė taurių neimti, nes nebus kur dėti, bet D. sakė parduosiąs, po to jis išėjo, o po kiek laiko išėjo ir D.. Saldainius išdalino vaikų namuose, vyną išgėrė. Po to sykio pasakęs, kad daugiau nebeis, išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Vėliau girdėjo pasakojimus, kad jie dar buvo įlindę. Po kelių dienų D. parsinešė į vaikų globos namus drėlę. Klausė D., kodėl tą drėlę atnešė, šis sakė, kad paėmė iš bažnyčios. Po to jis drėlę padėjo po laiptais, o kadangi ant tos drėlės buvo likę jo pirštų antspaudai, jis tą drėlę paėmė ir ją sudegino, kad neliktų pėdsakų. Iš viso į bažnyčią buvo įlindęs keturis kartus, ėjo su D., nes jis visą laiką siūlydavo eiti, kadangi turėjo skolų ir reikėjo pinigų. Vogė norėdamas padėti D., nes šis sakė, kad dėl skolų jį gali sumušti, sulaužyti kaulus. Kitais kartais jis bažnyčioje nebuvo, tuo metu buvo išvažiavęs į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendravo su D. ir O., K. M., jam atrodo, tuo metu nebuvo, E. T. gyveno kitoje šeimynoje. D. N. vagystės metu taip pat globos namuose nebuvo, jis lyg tai buvo išvykęs į užsienį. Su D. kalbėjosi prieš tą vagystę. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jį įkalbėjo O. G., tačiau tuo metu buvo pasimetęs, todėl tyrėjams sakė, kad gal O. kalbėjo, gal siūlė. Kaltę pripažįsta visiškai, tik ne viską tiksliai prisimena. Gailisi padaręs nusikaltimą, bažnyčiai padarytą 35 eurų žalą atlygins.

Liudytojas V. K., (duomenys neskelbtini) bažnyčios klebonas, parodė, jog tikslios datos neprisimena, tačiau galėjo būti 2018 m. birželio 25 d., kai į (duomenys neskelbtini) bažnyčią atsivežus gėles papuošti bažnyčiai pamatė, kad išplėšta bažnyčia, atidarytos pagrindinės durys, matėsi išplėštos aukų dėžutės, jų buvo apie šešias. Tuomet policijai nepranešė, patys susitvarkė, galvojo patys viską išsispręsti, pakeisti spynas. Tačiau vagystės tęsėsi. Iš viso bažnyčia buvo išplėšta apie 7-8 kartus. Į policiją kreipėsi prieš paskutinę vagystę. Buvo išplėštos aukų dėžutės, taip pat buvo pavogtas akumuliatorinis suktukas. Aukų dėžutėse galėjo būti pinigų iki 100 eurų. Suktukas buvo padėtas zakristijoje, jo vertė galėjo būti apie 200 eurų. Kai pastebėjo pirmąją vagystę, signalizacija nebuvo įrengta. Vėliau įrengė laikiną signalizaciją, ji buvo suveikusi, po to bažnyčioje rado megztuką, suprato, kad tada buvo bandyta išlįsti per langą. Vagysčių metu buvo apgadintos ir pačios aukų dėžutės. Kai kurias sutvarkė, kai kurias nupirko naujas. Negali pasakyti, ar bažnyčioje galėjo būti alkoholinių gėrimų. Zakristijoje po krikštynų, vestuvių gal ir galėjo būti palikta kokio nors alkoholinio gėrimo. Iš aukų dėžučių pinigai buvo išimami tik periodiškai. Tačiau po vagysčių bažnyčioje paskelbė, kad iš aukų dėžučių pinigai išimami sekmadieniais, kad nebelaužytų tų dėžučių. Matė durų laužimo žymes iš vidaus. Buvo galima užlipti laiptais į vargonininko patalpas, ten pasislėpti, o išeiti buvo galima tik iš vidaus atsukus spynas. Žala buvo padaryta dėl sugadinto turto, pagrobtų pinigų ir akumuliatorinio suktuko, tačiau ieškinio nereiškia ir žalos priteisti neprašo.

Liudytoja G. S. parodė, jog prižiūri (duomenys neskelbtini) bažnyčią. 2018 m. birželio mėnesį pirmą kartą bažnyčia buvo apvogta, buvo paliktos praviros durys, buvo išplėšta spyna. Po to vagystės prasidėjo vos ne kas savaitę. Iš viso bažnyčia buvo apvogta apie 10 kartų. Buvo išplėštos, apgadintos aukų dėžutės, vieną kartą buvo pavogtas akumuliatorinis suktukas. Kiek buvo pavogta pinigų, pasakyti negali, nes neskaičiavo, bet matydavo, kaip bažnyčioje žmonės pinigus aukoja. Klebonas iš karto į policiją nesikreipė, apie vagystes pareigūnams buvo pranešta tuomet, kai bažnyčia jau buvo kelis kartus apvogta. Paskutinė vagystė buvo įvykdyta jau po to, kai klebonas kreipėsi į policiją. Vieną kartą rado išdaužtą langą, o viduje rado paliktą vaikišką megztuką. Mano, jog vogė keli asmenys, nes atplėšti aukų dėžutes nuo sienų reikia jėgos. Bažnyčia buvo plėšiama ir iš vidaus, todėl mano, kad vagys pasilikdavo bažnyčioje ir kažkur pasislėpdavo.

Liudytoja A. A. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Žino, kad atvykę į globos namus pareigūnai parodė džemperį ir paklausė, ar žino, kieno tas džemperis gali būti. Iš kur tas džemperis, pareigūnai nesakė. Atpažino, kad tas džemperis gali būti vaikų globos namų globotinio K. M.. Tuo metu K. globos namuose nebuvo, jis buvo išvykęs mokytis į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Po to K. klausė, ar jis padarė nusikaltimą. Šis neigė, neprisipažino, apie džemperį nieko jai neaiškino. T. Ž. gyveno kitoje šeimynoje, o D. žinojo tik iš matymo.

Nepilnametis liudytojas K. M. parodė, kad žino, jog bažnyčią apvogė T. Ž. ir O.. Su jais kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Jie kiekvieną dieną grįždavo kažko prisipirkę – energetinių gėrimų, cigarečių, turėdavo pinigų – po 20-25 eurus. Jie kiekvieną rytą kalbėdavosi apie bažnyčią, o jam liepdavo eiti į šalį, kad nesiklausytų. Jie išeidavo naktį ir grįždavo rytą. Taip buvo tris – keturis kartus. Jis pats vieną kartą irgi buvo patekęs į bažnyčią, ėjo, nes norėjo nuo degančios žvakės prisidegti cigaretę. Tada buvo vidurnaktis, ėjo pro bažnyčią, pamatė vietoj lango uždėtą lentą, ją nuėmė ir įlindo į bažnyčią. Įėjus suveikė signalizacija, išsigando, nukrito megztinis ir liko bažnyčioje. Į bažnyčią eiti sugalvojo jis pats, nes kai lankėsi bažnyčioje matydavo joje nuolat degančias žvakes. Buvo įėjęs į bažnyčią, bet nieko nepavogė. Prie bažnyčios tuo metu buvo atėjęs vienas. Iš globos namų buvo išėjęs su D. J., tačiau tuo metu D. J. buvo nuėjęs pas močiutę. Globos namuose gyveno su D. J. ir M.. Jis tik mano, kad O. G. dalyvavo vagystėse iš bažnyčios, nes matė, kad kiekvieną rytą O. G. pareidavo visko prisipirkęs, o tuo metu buvo pradėję sklisti gandai dėl vagysčių iš bažnyčios. O. G. jam eiti vogti nėra siūlęs.

Liudytojas D. N. parodė, jog yra gyvenęs (duomenys neskelbtini). Jo brolis yra D. J., kuris gyveno vaikų globos namuose vienoje šeimynoje su T. Ž.. 2018 metų vasarą buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Brolis D. jam siųsdavo nuotraukas, sakė, kad turi pinigų. Iš užsienio grįžo 2018 m. lapkričio 13 d. Gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini). Brolis pasakojo apie vagystes iš bažnyčios, sakė, kad į bažnyčią per stogą lindo T., E., K., minėjo dar kažkokius vaikus, sakė, kad buvo įlindę apie 11 kartų, pats D. į bažnyčią nelipo, stovėjo lauke. Dar prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini) sesers vyras D. sakė, kad būtų galima apvogti bažnyčią, apie tai papasakojo T.. Pokalbį galėjo girdėti brolis, O.. Pats eiti apvogti bažnyčią niekam nesiūlė. Kas organizavo vagystes, brolis D. nesakė, tik policijoje jam pasakė, kad organizatorius buvo O. G.. Brolis vartojo narkotikus, buvo prasiskolinęs, yra siuntęs broliui pinigų, nes šis sakė, kad reikia atiduoti skolas už narkotikus, kitaip gali būti sumuštas.

K. M. (duomenys neskelbtini) parapijos klebono monsinjoro V. K. 2018-09-10 pareiškime nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2018-06-21 iki 2018-09-02 per kelis kartus įsibrovus į bažnyčią buvo sugadintas 100 eurų vertės turtas ir pagrobtas 200 eurų vertės grąžtas - suktukas „Bosch“; bažnyčioje 2019-09-02 buvo rastas sportinis megztukas – bliuzonas, kuris pateikiamas. (1 t., b. l. 10).

2018-09-11 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) bažnyčios, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad bažnyčios įėjimo ir viduje esančios durys yra apgadintos, su laužimo žymėmis, įėjimo durų konstrukcijoje esančio lango stiklas išdaužtas, aukų dėžutės su laužimo žymėmis, apgadintos, zakristijos patalpose esančio rašomojo stalo stalčiaus spyna su laužimo žymėmis, sudaužytas praustuvas, wc patalpos lango stiklas išdaužtas; apžiūros metu fotografuota. (1 t., b. l. 15-60).

2019-02-28 K. M. (duomenys neskelbtini) parapijos klebono 2019-02-28 rašte nurodyta, kad civilinio ieškinio byloje nereiškia. (1 t., b. l. 63).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2018-09-24 liudytojas V. K. pateikė 45 vnt. fotografijų, kurios buvo padarytos bažnyčioje po įsibrovimų. (1 t., b. l. 114-160).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, jog 2018-10-19 buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) bažnyčios klebono pateiktas sportinis bliuzonas „Adidas“. (1 t., b. l. 161-164).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog (duomenys neskelbtini) socialinis darbuotojas 2018-09-19 pateikė du lapus, kuriuose užfiksuotas vaikų globos namuose gyvenančių T. Ž., K. M., D. J., E. T. grįžimo į globos namus laikas nuo 2018-06-23 iki 2018-09-10. (1 t., b. l. 165-168).

Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2018-12-31 nutarimu leista byloje panaudoti informaciją iš kito ikiteisminio tyrimo medžiagos: procesinius dokumentus, 2018-12-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo kopiją, užfiksuotus pokalbius, įrašytus į laikmeną. (1 tomas, 171-184).

Telefoninių pokalbių suvestinėje užfiksuoti O. G. 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 24 d. pokalbiai ir siųstos bei gautos žinutės, iš kurių 2018-08-23 22.45.11 val. siųsta žinutė nurodant išimti kitą langą, 2018-08-23 22.46.37 val. siųsta žinutė nurodant paimti drėlę . (1 t., b. l. 187-193).

Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2019-04-18 nutarimo, patvirtinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-04-25 nutartimi, matyti, jog E. T. ir D. J. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už kartu su O. G., T. Ž. ir asmeniu, kuris nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio traukiama baudžiamojon atsakomybėn, už laikotarpiu nuo nenustatytos datos iki 2018-09-02 padarytas vagystes iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios. (3 t., b. l. 75-82, 83-86).

Siekiant patikrinti šiuos įrodymus, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. parodymai.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės D. J., ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad mintį apiplėšti (duomenys neskelbtini) bažnyčią davė O. G.. Pirmą kartą į bažnyčią jis įsibrovė su T. Ž. ir E. T.. T. Ž. užlipo žaibolaidžiu ir į bažnyčią įlindo per stogą. Jis su E. T. liko lauke ir saugojo, kad niekas neateitų. Iš Bažnyčios T. išnešė butelį degtinės ir 35 eurus, kuriuos sakė ištraukė iš aukų dėžučių. Po to du kartus į ėjo vogti kartu su T. Ž., kuris įlipo tokiu pat būdu, pagrobė pinigus. Kai T. išvažiavo į (duomenys neskelbtini), O. jam pasiūlė vykdyti vagystes su K. M. arba E. T., tačiau tada jis nėjo. Kai grįžo T. Ž., jie vėl pradėjo vėlai vakare vykdyti vagystes iš (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Ką tiksliai pagrobė, nurodyti negali. Datos nurodyti negali, kai T. Ž. buvo patekęs į bažnyčios vidų, jis su K. M. išdaužė bažnyčios langą, nes norėjo patekti į vidų, kadangi lipti žaibolaidžiu bijojo. Sekantį kartą atėję visi trys į bažnyčią pateko per tą išdaužtą langą, tačiau pradėjo veikti signalizacija ir jie pabėgo. Tada K. M. paliko bažnyčioje savo megztinį. Kiek kartų buvo įlindę į bažnyčią, jis tiksliai nurodyti negali. Prisimena, kad pirmą kartą tikrai buvo pagrobta 35 eurai, o kitais kartais pinigų sumų nurodyti negali, bet jos buvo nedidelės. Už pagrobtus pinigus bendrai įsigydavo narkotinės medžiagos „žolės“. Vagystėse dalyvavo jis, T. Ž., E. T. ir K. M.. Apie tas vagystes žinojo ir O. G., kuris ir iškėlė tokią mintį. (2 t., b. l. 132-135, 142-146, 154-155).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus teismas laiko, jog kaltinamųjų T. Ž. ir O. G. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis T. Ž. teisme pripažino, kad padarė vagystes, tik nurodė, kad kaltinamasis O. G. nekurstė daryti nusikalstamą veiką. Kaltinamasis O. G. teisme savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jis kitų asmenų vogti nekurstė. Tačiau šis aiškinimas paneigiamas kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais: liudytojo D. N. teisme duotais parodymais, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais įrodymais. Tai, jog vagystę D. J. ir E. T. padarė kartu su T. Ž., sukursčius O. G., nustatyta įsiteisėjusiu nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas D. J. ir E. T.. Iš kaltinamojo O. G. kitame ikiteisminiame tyrime užfiksuotų pokalbių, vykdant jo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, matyti, kad jis kalbasi su kitais asmenimis, kurie galimai tuo metu yra bažnyčioje, taip pat jo siųstų SMS žinučių, užfiksuotų vykdant minėtą procesinės prievartos priemonę, matyti, kad jis duoda nurodymus apie patekimo į patalpas būdą – nurodo išdaužti kitą langą, bei nurodo pavogti drėlę. Tai įrodo, kad O. G. sukurstė - palenkė kitus asmenis padaryti vagystę.

Svetimas turtas buvo pagrobtas įsibraunant į patalpas, kaltinamasis T. Ž. veikė kaip vykdytojas, kaltinamasis O. G. veikė kaip kurstytojas, todėl kaltinamojo T. Ž. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, o kaltinamojo O. G. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Skirdamas bausmę kaltinamajam O. G., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis teistas nebuvo, vėliau jo atžvilgiu buvo priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai ir baudžiamasis įsakymas. Nusikalstamą veiką kaltinamasis O. G. padarė būdamas nepilnametis. Šiuo metu jis nedirba ir nesimoko. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis subendrintina su bausme, paskirta paskutiniuoju – 2020-02-11 nuosprendžiu.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. Ž., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis teistas nebuvo, vėliau jo atžvilgiu priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai. Nusikalstamą veiką kaltinamasis T. Ž. padarė būdamas nepilnametis. Jis dirbo, o šiuo metu mokosi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam T. Ž. skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis subendrintina su bausme, paskirta paskutiniuoju – 2019-12-04 nuosprendžiu, skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems O. G. ir T. Ž. nebuvo paskirtos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos; sportinis bliuzonas sunaikintinas kaip menkavertis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

O. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę O. G. skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę O. G. įskaityti bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 11 d. nuosprendį, laiką ir O. G. laikyti atlikusiu arešto bausmę.

T. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, ir galutinę bausmę T. Ž. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. Ž. atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant elgesio apribojimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią T. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, T. Ž. į bausmę įskaityti bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį laiką – vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Daiktinius įrodymus – dvi kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos; sportinį bliuzoną, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.