Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, A11.-372-903/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-06-17
Bylos Nr.: A11.-372-903/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00290-2021-9
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Nutraukti bylą.

Teisėjas: Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas: K. T.
Institucija: Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Suinteresuotas asmuo: Klaipėdos VMI

Kategorijos

12.36Fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir jų mišinių, jų turinčių gaminių ir įrangos tvarkymo reikalavimų pažeidimas (ANK 309 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-372-903/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00290-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.36.; 21.9.10. (S)

Registro objektas ROIK: 21128995095KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. birželio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – Institucija) atstovei L. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. T. ir jos atstovui advokatui G. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. T., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 309 straipsnio 9 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. T. buvo surašytas 2021 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 309 straipsnio 9 dalį už tai, kad ji 2019 m. liepos 4 d. 10.45 val. (duomenys neskelbtini), būdama (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliotas asmuo, pažeisdama 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas reglamentas Nr. 842/2006, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, patiekė rinkai (importavo) 2019 m. liepos 4 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas 3 prekes (1 prekė - mišiniai, kurių sudėtyje yra 1.1.1 trifluoretano, pentafluoretano ir 1.1.1.2 tetrafluoretano (Freon R404A), daugkartinio naudojimo talpyklose (be etilo alkoholio), KN kodas 3824782000 - 230 PK, 4140 kg bruto svoris, 2185 kg neto svoris; 2 prekė - mišiniai, kurių sudėtyje yra tik difluormetano ir pentafluoretano (Freon R410A), daugkartinio naudojimo talpyklose (be etilo alkoholio), KN kodas 3824783000 - 230 PK, 4255 kg bruto svoris, 2300 kg neto svoris; 3 prekė - sotieji fluoridai, 1.1.1.2 tetrafluoretanas (Freon R134A), daugkartinio naudojimo talpyklose, KN kodas 2903392690 - 500 PK, 10250 kg bruto svoris, 6000 kg neto svoris), kurių bendras CO2 ekvivalentas – 21 949,946 t CO2, viršijantis leistiną 100 t CO2 ekvivalento per metus, neturėdama privalomos pateikti importuojamam dujų kiekiui HFC kvotos.

Teismo posėdžio metu K. T. kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 309 straipsnio 9 dalyje, padarymo nepripažino bei paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji dirbo pagal darbo sutartį. Ji buvo atsakinga už informaciją, kurią ji pati pateikė deklaruodama. Direktorius gali nusamdyti kitą įmonę ir deklarantą deklaruoti prekes. Ji negali nieko drausti direktoriui. Nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 6 d. ji buvo išvykusi iš Lietuvos ir negali būti atsakinga už 2019 m. liepos 4 d. importo deklaracijos pateikimą ir prekių importą. Apie jos minėtą išvykimą direktorius žinojo ir ji buvo išleista išvykti. Apie išvykimą ji kovo mėnesį žodžiu informavo buhalterę ir direktorių. Prašymo dėl atostogų ji nerašė. Dėl 2019 m. liepos 4 d. importo ji nieko pasakyti negali, nes ne ji deklaravo. Apie prekių įsigijimą direktorius kažką minėjo. Jis paprašė suruošti užsakymą. Užsakymą-paraišką pateikė direktoriui kažkur balandžio mėnesį, tiksliai pasakyti negali. Paraiška buvo suruošta siuntėjui, kaip prekių užsakymas. Kai ji ruošė paraišką nežinojo, kad toms prekėms reikia kvotų. Direktorius nesikreipė į ją dėl importo deklaracijos. (duomenys neskelbtini) kai kurias deklaracijas pildė ji, o kai kurias pildė įmonės direktoriaus užsakytos įmonės. Ji tvarkydavo tas deklaracijas, kurias direktorius nurodydavo žodžiu. Išvykstant iš Lietuvos buvo atžymos. Ji nežino jokios įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Muitinės tarpininke ji dirbo nuo 2013 m. Dėl kvotos ji nesikreipė, iš kitų tarpininkų apie kvotas nieko negirdėjo, o laikant muitinės tarpininko egzaminą tokių klausimų nebuvo. Apie tai, kad reikalingos kvotos ji sužinojo 2019 m. birželio 12 d., kai gavo muitinės surašytą protokolą. Prieš deklaruojant prekes muitinėje 2019 m. birželio 10 d., ji nuvažiavo į Muitinės mokymo centrą ir ten jai pasakė, kad kvotų nereikia, nes Muitinės sistemoje nereikalauja kodo, yra tik draudimai. Tada ji nuvažiavo į Muitinės procedūrų skyrių, ten kartu su ja išanalizavo įstatymą ir jai nurodė, kad kvotų nereikia. Ji nuvažiavo į Muitinės postą, kuriame jai vėliau surašė protokolą, jai vėl pasakė, kad kvotų nereikia. Dar 2019 m. birželio 10 d. muitinė elektroniniu paštu jai parašė laišką, kad jie viską patikrino ir ji gali forminti importą, ji taip ir padarė, tačiau po 15 min. deklaruotos prekės buvo paimtos ir konfiskuotos, o jai 2019 m. birželio 12 d. surašytas protokolas. Įmonei taip pat buvo pasakyta, kad negalima vežti prekių be kvotos. Įmonė buvo įtraukta į rizikos profilį, tai reiškia, jog įmonės vardu deklaruotoms prekėms visada bus taikomas pilnas muitinis tikrinimas. Direktorius buvo informuotas, kad prekės 2019 m. birželio 10-12 d. buvo sulaikytos ir, kad reikia kvotos, tačiau jis nieko nedarė. Po protokolo surašymo nuo 2019 m. birželio 12 d. ji įmonėje realiai nedirbo ir savo darbinių funkcijų neatlikinėjo, po protokolo surašymo jai nedavė daugiau pildyti deklaracijų. Kadangi jai 2019 m. birželio 12 d. buvo surašytas protokolas, tai ji iki 2020 m. birželio 12 d. turėjo atstovauti įmonę teisme, ji tik ruošėsi teismo procesams. Jai įmonė paskutinį atgynimą sumokėjo 2019 m. gegužės mėnesį ir daugiau jokio atlyginimo negavo. Po 2019 m. birželio 12 d. ji pasirašė kelias sąskaitas faktūras, kurias muitinė pateikė į šią bylą, nes tai jai liepė padaryti buhalterė, nes jai kažkas nesutapo, o tų prekių muitines procedūras dar iki 2019 m. birželio 12 d. buvo atlikusi ji.

Teismo posėdžio metu K. T. atstovas nurodė, kad jiems yra žinoma muitinės atstovės nurodyta 2019 m. byla. Toje byloje deklaracija užpildyta pačios K. T. ir dėl tokių pat prekių. Ta deklaracija jai žinoma, nes ji pati ją pildė. Muitinei visiškai nesvarbu, kas vyko įmonėje. K. T. negali atsakyti už tai, kaip įmonėje yra tvarkomi vidaus dokumentai. Bendrovės direktorius stengiasi išvengti asmeninės atsakomybės. K. T. yra baudžiama už tai, kad ji nepakontroliavo, kad prekės nebūtų išleistos į laisvą apyvartą, tačiau tokio straipsnio nėra. Muitinė, net nurodžius teismui, nesugebėjo gauti įrodymų, kas perdavė duomenis deklarantui, pasiteisindama, jog tai yra administracinė teisena. Tikėtina, kad tokių duomenų nėra, arba jei ir yra, tai neteikiami. Muitinės tarpininkui užsakinėti prekes yra nerealu, nes tai yra įmonės strategija, jos finansai ir tai gali atlikti tik įmonės direktorius.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė L. S. nurodė, kad kitoje administracinio nusižengimo byloje 2019 m. rugpjūčio 20 d. K. T. pagal ANK 213 straipsnio 3 dalį buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, nes pateikė deklaraciją nenurodant, jog prekėms reikalinga kvota. Šiuo metu nagrinėjamojoje byloje deklaracija pateikta 2019 m. liepos mėnesį. Pagal pareigybių aprašymą K. T. buvo atsakinga už kvotų išėmimą, t. y. ji buvo įgaliota įmonės atlikti visus veiksmus, susijusius su muitinės procedūromis. Pagal Reglamento 15 straipsnį K. T. turėjo pateikti rinkai (importuoti) tik tas prekes, kurios turi kvotą. Jis atsakinga pagal Darbo sutarties Nr. 10 priedo 5 punktą (muitinės formalumų tvarkymas). Ji turėjo gauti įmonei kvotą iš Klimato kaitos tinklapio, t. y. įmonę užregistruoti. Šiuos duomenis ji turėjo perduoti deklarantui. Nors K. T. nurodė, kad pažeidimo metu nebuvo Lietuvoje, tačiau darbdavys pateikė duomenis, jog tuo metu K. T. vykdė savo darbines funkcijas. Darbdavys pateikė darbo apskaitos žiniaraštį. Byloje nėra duomenų, kas pateikė deklarantui K. K. duomenis apie prekes, kurias jis nurodė deklaracijoje. Tai yra įmonės vidaus susitarimas. Muitinei tai nėra svarbu, kas ir kaip bendrauja. Muitinė neatliko tyrimo dėl direktoriaus pateiktų duomenų apie K. T. darbo funkcijų atlikimą pažeidimo metu. K. T. minimą kvotą galėjo gauti ir anksčiau, nes kaip žinome, viskas jau vyko nuo gegužės mėnesio ir liepos 4 d. čia tik vienas iš atskaitos taškų. K. T. pateikti bilietų įsigijimo dokumentai muitinei kelia abejones. Mano, kad pareigūnė, surašiusi protokolą, netikrino K. T. pateiktų dokumentų tikrumo. Muitinei žinoma, kad liepos 4 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo užsakytos paslaugos dėl prekių deklaravimo ir jas deklaravo K. K.. Byloje yra surinkti duomenys, t. y. direktorius pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad už UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijos vykdymo formalumus atsakinga K. T.. Įmonės vidaus organizacinių reikalų nepaaiškins. Muitinės paklausimai UAB (duomenys neskelbtini) ir jų atsakymai yra rašytiniai, kurie yra pateikti byloje. Visi pateikti papildomi įrodymai nukreipti į K. T. darbo pobūdį. Nei vienam darbuotojui nėra surašomi jokie papildomi įgaliojimai, nes tai yra numatyta darbo pareigybėse ir funkcijose. K. T. yra numatyta muitinės tarpininkės pareigybė. Muitinės tarpininku negali būti bet kas. Dėl kažkokių vidinių priežasčių UAB (duomenys neskelbtini) nepasirūpino kvotomis, neįregistravo įmonės į elektroninį portalą. To nepadariusi importavo prekes, tiekė jas į rinką. Deklaraciją K. T. galėjo užpildyti bet kokiame pasaulio krašte. Darbo sutarties 1.2 punktas numato, kad ji yra muitinės tarpininkė, tai ji už muitinės procedūras ir atsakinga. Darbo sutartyje nurodyta, kad ji nutraukta nuo 2020 m. birželio 12 d. ir jie neturėjo jokio pagrindo netikėti šiuo įrašu. Sodros duomenų netikrino. Jie neturi duomenų, ar K. T. nuo 2019 m. birželio 12 d. atliko savo darbines funkcijas. K. T. nėra kaltinama už tai, kad ji neteisingus duomenis nurodė deklaracijoje, ji yra kaltinama už tai, kad deklarantui pateikė neteisingus duomenis, kuriuos jis įrašė į deklaraciją. 2019 m. liepos 4 d. deklaracijoje nurodytos prekės nekonfiskuotos, nes jos išleistos į laisvą apyvartą. Muitinė tikrino deklaracijas pateiktas prieš du metus ir nustatė, jog yra klaidų. Todėl tik dabar surašytas protokolas. Vilniuje nustatytas pažeidimas 2019 m. birželio 12 d. Kai yra mažas CO2 ekvivalentas kvotų nereikia, tačiau jei ji viršija 100 t. CO2 ekvivalento per metus, tada kvotos būtinos. Galimai mokymo centre taip ir paaiškino. K. T. privalėjo deklaruoti teisingai prekes ir į apyvartą neišleisti pavojingų prekių. Tyrimą atlikęs pareigūnas duomenų, kas perdavė UAB (duomenys neskelbtini) deklarantui duomenis, ką reikia deklaruoti, negavo. Kadangi tai administracinio nusižengimo byla jie prievartos taikyti nenorėjo.

Iš 2019 m. liepos 4 d. importo deklaracijos matyti, kad deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) užpildė ir pateikė UAB (duomenys neskelbtini) deklarantas K. K. (1 t., 5 b. l.).

Iš „L. E.“ autobuso bilietų kopijų matyti, kad K. T. 2019 m. birželio 26 d. 17.30 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties į (duomenys neskelbtini), o 2019 m. birželio 26 d. 22.45 val. iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties išvyko į (duomenys neskelbtini) (1 t., 100-101 b. l.).

Iš „L. E.“ autobuso bilietų kopijų matyti, kad K. T. 2019 m. liepos 5 d. 19.45 val. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), o 2019 m. liepos 6 d. 07.00 val. iš (duomenys neskelbtini) autobusų stoties išvyko į (duomenys neskelbtini) (1 t., 102-103 b. l.).

Iš K. T. paso Nr. (duomenys neskelbtini) lapo kopijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 24 d. jai buvo išduota (duomenys neskelbtini) turistinė viza (1 t., 104, 150 b. l.).

Iš Sodros duomenų matyti, kad K. T. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. birželio 12 d. (2 t., 5-7 b. l..

Iš 2020 m. birželio 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio Nr. 78 matyti, kad tą dieną K. T. išmokėtas atlyginimas nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio ir kompensacija už nepanaudotas atostogas (2 t., 10 b. l.).

Iš Swedbank sąskaitos išrašo matyti, kad atlyginimas už 2019 m. 04 mėnesį K. T. pervestas 2019 m. rugpjūčio 29 d., o atlyginimas už 2019 m. 5 mėnesį K. T. pervestas 2019 m. rugsėjo 26 d. (2 t., 11-12 b. l.).

Iš 2021 m. gegužės 19 d. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 2-ojo skyriaus pažymos dėl bedarbio dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. T. bedarbio statusas suteiktas nuo 2020 m. birželio 15 d. (2 t., 59 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinis kaltinimas K. T. teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Pirmiausia, pažymėtina tai, kad prekės, dėl kurių importavimo neturint atitinkamų kvotų, yra kaltinama K. T., importuotos 2019 m. liepos 4 d. pagal importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Iš minėtos importo deklaracijos matyti, kad šią muitinės procedūrą Klaipėdoje, taip pat ir analogišką procedūrą 2019 m. liepos 11 d., atliko UAB (duomenys neskelbtini) (konkrečiai deklarantas K. K.), kurią nusamdė UAB (duomenys neskelbtini), kas matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini), kaip atsakovo, 2020 m. vasario 14 d. atsiliepimo turinio į ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 37 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad Institucija teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog būtent K. T., o ne UAB (duomenys neskelbtini) direktorius pagal jo atliekamas pareigas, sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) dėl aptariamos importo procedūros atlikimo, taip pat nepateikė duomenų, kad K. T. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) duomenis, reikalingus muitinės procedūrai.

Tuo tarpu K. T. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji nors ir buvo oficialiai dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) iki jos atleidimo 2020 m. birželio 12 d., tačiau šioje bendrovėje realiai nedirbo nuo 2019 m. birželio 12 d., kai jai Vilniaus teritorinė muitinė surašė protokolą pagal ANK 213 straipsnio 3 d. už neteisingų duomenų pateikimo 2019 m. birželio 10 d. importuojant analogiškas prekes, kurioms buvo reikalingos kvotos, ir nuo to laiko ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkė, neatliko nė vienos muitinės procedūros, ji tik dalyvavo teisminiuose procesuose dėl jai surašyto 2019 m. birželio 12 d. protokolo. Netikėti šiomis K. T. nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, Institucija duomenų apie K. T., kaip UAB (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkės, atliktas muitinės procedūras po 2019 m. birželio 12 d. nepateikė, tuo tarpu, kaip jau aptarta, 2019 m. liepos 4 d. ir 2019 m. liepos 11 d. importo deklaracijas užpildė kitas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Beje, iš bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) tik 2020 m. birželio 12 d. išmokėjo K. T. atlyginimą už laikotarpį nuo 2019 m. birželio mėnesio iki 2020 m. birželio mėnesio, kas tik patvirtina K. T. nurodytas aplinkybes apie jos formalų darbą bendrovėje teisminių ginčų administracinio nusižengimo byloje metu. Išdėstytų aplinkybių apie formalų K. T. darbą bendrovėje kontekste, teismas taip pat neturi pagrindo abejoti K. T. nurodytomis aplinkybėmis, jog ji nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 6 d. buvo išvykusi iš Lietuvos. Nors byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) darbo apskaitos žiniaraštis, kuriame nurodyta, jog minimu laikotarpiu K. T. dirbo, tačiau jos išvykimą patvirtina į bylą pateiktos bilietų kopijos, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 26 d. iki 2019 m. liepos 6 d. ji buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sieną kirto (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) (Institucija pateikė duomenis, kad tuo laikotarpiu K. T. nekirto (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) sienos).

Galiausiai, esant išdėstytam, teismas neturi pagrindo abejoti ir K. T. nurodyta aplinkybe, kad po jai 2019 m. birželio 12 d. protokolo surašymo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo informuotas ir sužinojo, jog analogiškoms deklaruojamoms prekėms reikalingos kvotos, iš ko seka, kad K. T. negali būti atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) prekių, nurodytų 2019 m. liepos 4 d. importo deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), patiekimą rinkai (importą), neturint privalomos pateikti importuojamam dujų kiekiui HFC kvotos.

Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės vertinamos kaltinamo asmens naudai. Pažymėtina ir tai, kad įgaliotos institucijos pareigūnų tiriančių ir nagrinėjančių administracinio nusižengimo bylą, vaidmuo turi būti itin aktyvus, siekiant administracinėn atsakomybėn patraukti asmenį, kuris ginčija kaltę, todėl pažeidimą fiksuojantys pareigūnai turi imtis visų priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų galimai padaryto pažeidimo aplinkybes.

Taigi administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. T. kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, K. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 309 straipsnio 9 dalyje, sudėties.

Teismo posėdžio metu K. T. atstovas advokatas pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš jų: 1) 100 eurų už susipažinimą su byla; 2) 150 eurų už paaiškinimų parengimą; 3) 50 eurų už atstovavimą teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme (1 t. 169 b. l.). Iš 2021 m. mokėjimo nurodymo Nr. 295 matyti, kad K. T. sumokėjo 300 eurų advokatui už pagalbą (164 b. l.).

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (iš lot. su atitinkamais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Proceso išlaidų ir jų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 103–106 straipsniais.

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nepaisant išdėstyto, pagal šiuo metu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką šiai situacijai spręsti turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) bei pagal analogiją BPK 105 straipsnio 5 dalimi. BPK 105 straipsnio 5 dalį nustatyta, kad tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka, todėl taikant įstatymo analogiją nurodytos proceso išlaidos priteistinos ne iš Klaipėdos teritorinės muitinės, bet iš valstybės (LAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021 ir 2AT-7-6-303/2021).

Esant išdėstytam, teismo nuomone, K. T. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, šios 300 eurų išlaidos, priteistinos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną K. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 309 straipsnio 9 dalį nutraukti.

Priteisti K. T. iš valstybės 300 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus