Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokuroro J. T. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį), taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nuo 2024-03-28 atliekantis laisvės apribojimo bausmę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei R. C., o būtent: 2024-05-18 apie 09.05 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai R. C. už kairės rankos, ją spaudė, sudavė kumščiais ne mažiau kaip šešis smūgius į kairę ranką, spyrė koja ne mažiau kaip keturis smūgius į nugarą bei vieną kartą delnu sudavė į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. C. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje nugaros pusėje, kairėje juosmens pusėje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. C. kaltė įrodoma jo paties, nukentėjusiosios R. C., liudytojos K. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2024 m. gegužės 20 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju M. C. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. R. C. yra jo sugyventinė, kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Gyveno nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų su R. neturi. Kartu gyvena R. dukra A. I. ((duomenys neskelbtini) m.) ir sugyventinės ir jo brolio dukra K. C. ((duomenys neskelbtini) m.). Jis atsikėlė 2024 m. gegužės 18 d. ryte apie 08.00 val. R. jau buvo pabudusi. Iš vakaro R. vartojo alkoholinius gėrimus, jis nevartojo. Mano, kad R. ryte jau buvo spėjusi išgerti alkoholio, tačiau jis to nematė. Kai atsikėlė, viskas buvo gerai, atsigėrė su R. kavos, parūkė. Namuose A. nebuvo, ji buvo pas draugę, K. miegojo savo kambaryje. Jis su R. sėdėjo kambaryje, jiems sėdint kambaryje R. be jokios priežasties atsistojo ir nubėgo pas K. į kambarį, pažadino K. ir girdėjo kaip pradėjo šaukti, kad K. iškviestų „mentus“. Išgirdęs, kad kvies pareigūnus, išsigando, todėl pasiėmė savo banko kortelę ir išėjo iš namų. Nieko R. nebeklausė, nes ne pirmas kartas, kai be priežasties ji jam iškviečia policiją. Tarp jo ir R. nebuvo jokio žodinio konflikto. Nežino, kodėl R. sugalvojo kviesti pareigūnus. Išėjęs iš namų važiavo pas tėtį į vienkiemį adresu (duomenys neskelbtini). Pareigūnai jį sulaikė 2024 m. gegužės 19 d. tėčio namuose. Ant R. jokių mėlynių nematė. Nežino, iš kur ant R. galėjo atsirasti mėlynės.

M. C. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis 2024 m. rugpjūčio 12 d. apklausos metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, labai gailisi. R. C. yra buvusi jo sugyventinė. Sutinka su viskuo, kas parašyta pranešime apie įtarimą. Nuo įvykio jau praėjo kuris laikas, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. 2024 m. gegužės 18 d. apie 09.05 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jis tyčia ranka sugriebė R. už kairės rankos ir ją spaudė bei sudavė kumščiais ne mažiau šešis smūgius jai į kairę ranką, spyrė ne mažiau keturis smūgius į nugarą bei vieną kartą delnu sudavė į galvos sritį. R. atsiprašė.

Įtariamasis M. C. 2024 m. rugpjūčio 30 d. papildomos apklausos metu parodė, kad jau yra davęs parodymus, kaltę pilnai pripažįsta, sutinka su įtarimu ir gailisi. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme.

Nukentėjusioji R. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. C. yra jos sugyventinis. Sutinka duoti parodymus. Su M. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, veda bendrą ūkį. Gyvena jos tetai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų su M. neturi. Ji turi dvi dukras, t. y. A. I. ((duomenys neskelbtini) metų) ir pilnametę K. C.. Ji 2024 m. gegužės 18 d. ryte atsikėlė su M. Atsigėrė kavos, taip pat alkoholio. Būnant kambaryje apie 09.05 val. tarp jos ir M. kilo konfliktas, kurio metu stovėjo vienas prieš kitą. M. jai sugriebė ranka už kairės rankos žasto ir jį spaudė, po to sudavė kumščiais ne mažiau šešių smūgių į kairę ranką. Ji sakė M. baigti, nusisuko nuo jo eiti ir tuo metu jis jai spyrė koja ne mažiau keturių smūgių į nugarą. Visi M. veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Išsigandusi nubėgo pas K. į kambarį ir atsisėdo ant lovos. M. atėjęs iš paskos jai sudavė delnu vieną kartą į galvos sritį. Tai pamačiusi K. pasakė, jog kvies policiją. A. tuo metu namuose nebuvo. Tai išgirdęs, M. apsirengė ir išėjo lauk. Kai atvyko pareigūnai, M. nebebuvo namuose. Jai atsirado mėlynės ant kairės rankos ir nugaroje. Į įvykio vietą buvo atvykę medikai, kurie ją apžiūrėjo, į ligoninę nevyko. Buvo nuvykusi pas ekspertus.

Liudytoja K. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos mama yra R. C.. M. C. yra dėdė, t. y. jos tėvo brolis, taip pat turi nepilnametę seserį A. I.. Mama su M. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Visi gyvena adresu (duomenys neskelbtini). M. prieš mamą smurtauja nebe primą kartą, anksčiau buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. 2024 m. gegužės 18 d. miegojo ir prabudo ryte apie 07.30 val. Prabudusi girdėjo kaip kitame kambaryje žodžiu konfliktuoja mama su M., tačiau nekreipė dėmesio ir užmigo. Prabudo apie 09.00 val. ir vėl girdėjo kaip jie konfliktuoja kitame kambaryje. Gulėdama lovoje pradėjo jiems šaukti, kad apsiramintų, nes iškvies policiją. Po kelių minučių pas ją į kambarį atėjo mama ir atsisėdo ant lovos. Mama buvo susijaudinusi, verkė. Paskui mamą atėjo M. ir vieną kartą delnu sudavė mamai per galvą (pakaušį). Pamačiusi kaip M. sudavė mamai, ji pasakė kviečianti policiją. Pasiėmė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. M. išgirdęs, kad kviečiami pareigūnai, apsirengė ir greitai išėjo iš namų. M. ir mama įvykio metu buvo neblaivūs. Vėliau mama jai pasakojo, kad M. ją stumdė, spyrė į nugarą, sudavė ranka. Matė ant mamos kairės rankos mėlynę. Sesers namuose nebuvo, ji konflikto nematė.

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2024 m. gegužės 18 d. 9.20 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi K. C. pranešė, kad sugyventinis rankomis mušė sugyventinę. Pareigūnų laukia namuose, smurtavęs vyras pasišalino. Vaikų nėra. GMP nereikalinga. Apie įvykį praneša dukra.

Greitosios medicinos pagalbos 2024 m. gegužės 18 d. kvietimo kortelėje rašoma, kad 2024 m. gegužės 18 d. 10.12 val., atvykus pagal pranešimą adresu (duomenys neskelbtini), R. C. nustatyta preliminari diagnozė – peties ir žasto kiti paviršiniai sužalojimai. Skiltyje „kita“ nurodyta, kad sumušė sugyventinis.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio E. V. 2024 m. gegužės 18 d. tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ nurodyta, kad 2024 m. gegužės 18 d. apie 09.05 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, žodinio konflikto metu M. C. sumušė savo sugyventinę R. C.. M. C. rankomis trenkė nenustatytą kiekį kartų į R. C. kairę ranką, tai pat nenustatytą kiekį kartų spyrė į nugaros sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji fizinį skausmą įvertino 8 balais. Nukentėjusioji dėl sukelto fizinio skausmo į gydymo įstaigą nesikreipė. Į įvykio vietą kviesta greitoji medicinos pagalba. Konfliktą matė ir girdėjo R. C. dukra K. C.. M. C. iš įvykio vietos pasišalino. Asmuo nesulaikytas.

2024 m. gegužės 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios bute adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra; apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta.

2024 m. gegužės 18 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusios R. C. kūno apžiūra. Apžiūrint R. C. kairę ranką iš vidinės pusės ties bicepsu matyti apie 8 cm ilgio ir 2 cm pločio plote įdrėskimas ir kelios kraujosruvos. Daugiau kūno sužalojimų nefiksuojama.

2024 m. gegužės 20-24 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Įrašuose užfiksuota, jog nukentėjusioji R. C. atvykusiems policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojams sako, jog ją sumušė sugyventinis M. C., paaiškina kada ir kaip ją mušė, rodo sužalojimų vietas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2024 m. gegužės 20 d. išvadoje Nr. G 549/2024(04) nurodyta, kad R. C. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje nugaros pusėje, kairėje juosmens pusėje, dešinėje krūtinės ląstos pusėje. Tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Tikėtina, kad ovalios formos poodinės kraujosruvos kairiame žaste padarytos tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, tiek griuviminių traumų metu kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau dešimties trauminių poveikių pasekoje. R. C. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2024 m. gegužės 31 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su Bendrajame pagalbos centre gautu K. C. pranešimu, apžiūra. Įraše girdima kaip K. C. praneša, jog jos mamą sumušė draugas.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo M. C. kaltė įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina jo paties byloje duoti parodymai, kuriais jis visiškai prisipažino kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, taip pat nukentėjusiosios R. C., liudytojos K. C. byloje duoti parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog R. C. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo prisipažinimu, kurį patvirtino pirmiau jau išvardinti visi kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Kaltinamojo M. C. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius. M. C. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad veikia neteisėtai, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, M. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu skirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių (įskaitant alkoholį) medžiagų; nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu M. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per teismo nustatytą terminą. Panaikinti kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme M. C. išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 19 d. 13.10 val. iki 2024 m. gegužės 20 d. 13.54 val. (2 paras) ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – 4 laisvės apribojimo bausmės dienas.

Kaltinamasis M. C. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, taip pat įpareigojimais (draudimu).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. C., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. būdamas teistas, teistumui neišnykus. M. C. 2024 m. kovo 4 d. teistas už dvi analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą pačią nukentėjusiąją, atlieka nuosprendžiu skirtą bausmę. Administracine tvarka jis baustas, yra dirbantis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam M. C. skirtina prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio nuostatomis, skiriant įpareigojimus ir draudimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. C. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Kaltinamasis kaltę pripažino, bylos nagrinėjimas baigiamas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė M. C. mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, kaltinamajam M. C. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi. Į nustatytos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytinas M. C. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

Kardomoji priemonė M. C. – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – vaizdo ir garso įrašai – paliktini saugoti prie elektroninės baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir sumažintą bausmę M. C. skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. C. skiriamą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, tai yra, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu skiriamos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį – 5 mėnesius laisvės apribojimo bausmės, neatliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 4 d. nuosprendį, ir galutinę bausmę M. C. skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į atliktą bausmę įskaityti M. C. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. gegužės 19 d. 13.10 val. iki 2024 m. gegužės 20 d. 13.54 val. ir laikyti M. C. atlikusiu 4 (keturias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti M. C. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią M. C. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

M. C. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus – vaizdo ir garso įrašus – palikti saugoti prie elektroninės baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. C., jog tuo atveju, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat paskirti intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti M. C., jog, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje, taip pat ir griežtesnę, numatytą bausmę. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.