- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2-5124-608/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00969-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo V. P. 527,82 EUR skolą, 9,52 EUR delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodo, kad energetikos įmonė, iki 2017 m. kovo 29 d. buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. – akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, tiekė centralizuotą šilumos energiją į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame esanti patalpa – butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P.. Už į minėtą butą pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. susidarė 527,82 EUR skola. Ieškovė kaip šilumos energijos tiekėja su atsakovu nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio, 1.71 straipsnio reikalavimus, šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su atsakovu buvo sudariusi neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo sąlygas ir atsakovui buto nuosavybės laikotarpiu atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog ieškovė atsakovą apvaginėja, priskirdama 4 – 5 kartus didesnį karšto vandens ir šilumos kiekį, nei pateikia. Tai, kad atsakovas negali atsiskaityti pagal skaitiklių parodymus, yra diskriminacija ir vartotojo teisių pažeidimas, nes sąlygoja melagingą apskaitą. Prašė išreikalauti iš ieškovės įrodymus, įrodančius sąskaitų teisingumą. Triplike atsakovas teigė, kad nėra sudaręs jokių sutarčių su ieškove, o 2013 m. kovo 18 d. aktą Nr. 431 laiko suklastotu. Atsakovas teigia, jog negavo minėtame akte nurodyto registruoto laiško, nei akto. Atsakovas laiko, jog ieškovė nekeičia atsakovo bute karšto vandens skaitiklių dėl to, kad jai naudingiau skaičiuoti suvartoto vandens kiekį pagal metodiką.
Šalies argumentai
Ieškovė dublike papildomai paaiškino, kad atsakovo bute nėra įrengto individualaus šilumos skaitiklio. Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje numatyta tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Atsakovo name visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles. Įvertinus atsiliepimą, taip pat matyti, kad atsakovas nesutinka su skolos dalimi už karštą vandenį, kuris 2013 m. kovo 18 d. pažeidimo fakto nustatymo akto pagrindu nustatomas pagal karšto vandens normatyvą patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butu ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais (2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138 komisija pakeitė karšto vandens suvartojimo normatyvus, todėl butams ar patalpoms, nesuteikusiems galimybės įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, nuo 2017 m. birželio 1 d. taikomas didesnis normatyvinis karšto vandens kiekis). Ieškovė pateikė teismui uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus energijos“ 2013 m. kovo 18 d. pažeidimo fakto nustatymo aktą. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1-2 dalis vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. Šio straipsnio 4 d. numato, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1-2 dalys numato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką, t. y. pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus 2009 m. kovo 10 d. Komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26. Taisyklių 187 punktas numato, kad skaičiuojant sunaudojimą pagal normas (kai yra vartotojo kaltė), žmonių skaičius nustatomas pagal faktiškai gyvenančiųjų skaičių. Nepavykus jo nustatyti, skaičiuojama pagal deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių. Taisyklių 235.5 punktas numato, kad Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Daugiabučiame name taikomas pirmas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas (kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo), t. y. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas name. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1-2 dalyse, Taisyklių 235.5 punkte yra numatyta vartotojo pareiga leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens skaitiklį nuskaityti jų duomenis ir pan. Jei vartotojas šios pareigos nepaiso, tai įvertinama, kaip Taisyklių pažeidimo faktas ir surašomas Pažeidimų nustatymo aktas pagal Taisyklių 134 punktą. Pradėjusi karšto vandens tiekėjo veiklą, UAB „Vilniaus energija“, vykdydama imperatyvias Šilumos ūkio įstatymo normas, įrengė namo butuose naujus, metrologiškai patikrintus ir visus teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius karšto vandens tiekėjui. Butams, nesudariusiems galimybės įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklių, pradėta taikyti vandens suvartojimo normatyvą, patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butu ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karsto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26. Atsakovo bute esantys karšto vandens apskaitos skaitiklių rodmenys negali būti naudojami ir nebuvo naudojami atsiskaityti už faktiškai suvartotą bute karšto vandens kiekį nuo 2013 metų kovo mėnesio, kai buvo surašytas pažeidimų fakto nustatymo aktas, o iki šiol taikomi karšto vandens nustatyti suvartojimo normatyvai. Pažeidimų nustatymo akte konstatuota, kad atsakovas nesudarė galimybių įrengti savo bute nustatytu laiku karšto vandens tiekėjo karšto vandens skaitiklių minėtas aktas iki šiol nebuvo nuginčytas. UAB „Vilniaus energija“ pateikė ieškovei išeities duomenis sąskaitoms už 2017 m. balandžio mėnesį ir kovo 29-31 d. suformuoti bei naujoms rašytinėms sutartims sudaryti, kurie perkelti į ieškovės pardavimų apskaitos programą. Iš Vilniaus energijos gautų duomenų pagrindu, ieškovė 2017 m. kovo 30 d. pradėjusi veiklą, atsakovo butui toliau taikė karšto vandens suvartojimą pagal karšto vandens normas, kurias taiko ir iki šiol. Atsakovo padarytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktas vieną kartą jau yra konstatuotas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo, nesudarant karšto vandens tiekėjui sąlygų įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą, fakto konstatavimo teisinės pasekmės - suvartoto karšto vandens kiekio nustatymas pagal karšto vandens suvartojimo normas, įtvirtintas metodikoje. Karšto vandens suvartojimas pagal karšto vandens normatyvus (Metodiką) po pažeidimo fakto konstatavimo nustatomas visu ateities laikotarpiu iki vartotojas leidžia karšto vandens tiekėjui įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką, atsakovui nesudarius galimybių ieškovei įrengti/pakeisti bute karšto vandens apskaitos prietaisus, karšto vandens kiekis turi būti nustatomas pagal normatyvus, numatytus Metodikoje. Ieškovė laiko, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ji pagrįstai paskaičiavo atsakovui mokesčius už karštą vandenį pagal Metodikoje nustatytus normatyvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį į daugiabutį gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui V. P. (e.b.l. 11). Iš akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ mokesčių paskaičiavimo pažymos matyti, kad atsakovui buvo priskaičiuota mokesčių už buto (duomenys neskelbtini), adresu pateiktus šilumos energiją ir karštą vandenį 527,82 EUR sumai; atsakovas jam priskaičiuotų mokesčių nesumokėjo (e.b.l. 4-5).
Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 straipsnio 2 dalis). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).
UAB „Vilniaus energijos“ 2013 m. kovo 18 d. pažeidimo fakto nustatymo aktu Nr. 431 nustatyta, kad 2013 m. kovo 6 d. registruotu laišku Nr. 008-03-5716 atsakovui buvo pranešta apie Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnyje šilumos energijos ir karšto vandens tiekėjui numatytą pareigą įrengti/pakeisti karšto vandens skaitiklis daugiabučio namo butuose bei vartotojo pareigą sudaryti galimybę karšto vandens tiekėjui atlikti nurodytus veiksmus, t. y. nurodytu laiku įleisti į butą tikrinti karšto vandens įrenginių, karšto vandens skaitiklių, buitinių karšto vandens prietaisų techninę būklę, eksploatavimo sąlygas, atsiskaitymo už karštą vandenį teisingumą, atlikti karšto vandens skaitiklių keitimą, patikrą, tačiau nustatytu laiku buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas karšo vandens tiekėjo darbuotojų neįleido į butą (b.l. 50).
Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, nustatytą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą; to paties straipsnio 4 dalis numato, kad karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, o apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui paruošti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1-2 dalys numato, kad šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę, ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (ar) kitų patalpų savininkui, patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. Jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) nustatytą metodiką, t. y. pagal karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) 187 punktas numato, kad skaičiuojant sunaudojimą pagal normas (kai yra vartotojo kaltė), žmonių skaičius nustatomas pagal faktiškai gyvenančiųjų skaičių. Nepavykus jo nustatyti, skaičiuojama pagal deklaravusių gyvenamąją vietą gyventojų skaičių. Taisyklių 235.5 punktas numato, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo leisti karšto vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiūrėtojo atstovams iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas raštu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laiką ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karšto vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiūrėti karšto vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karšto vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiūros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avariją ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus. Daugiabučiame name taikomas pirmas apsirūpinimo karštu vandeniu būdas (kai centralizuotai paruoštas karštas vanduo perkamas iš karšto vandens tiekėjo), t. y. Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas name. Atsakovas nevykdė Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 1-2 dalyse, Taisyklių 235.5 punkte numatytos vartotojo pareigos leisti karšto vandens tiekėjui įrengti karšto vandens skaitiklį nuskaityti jų duomenis. Toks atsakovo elgesys konstatuotas galiojančiame ir nenuginčytame UAB „Vilniaus energija“ 2013 m. kovo 18 d. pažeidimo fakto nustatymo aktu Nr. 431 pažeidimų nustatymo akte ir pagal Taisyklių 134 punktą vertinamas kaip Taisyklių pažeidimo faktas ir nuo 2013 metų kovo mėnesio, kai buvo surašytas pažeidimų fakto nustatymo aktas, atsakovo suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal vandens suvartojimo normatyvą, patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butu ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karsto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26.
Atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), nesant įrengto teisės aktų reikalavimus atitinkančio individualaus šilumos skaitiklio, šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnyje numatyta tvarka. Mokėjimai už šilumos energiją/karštą vandenį yra skaičiuojami pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Name (duomenys neskelbtini), visa suvartota šilumos energija paskirstoma ir mokesčiai apskaičiuojami pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 taisykles. 2013 m. kovo 18 d. pažeidimo fakto nustatymo akto pagrindu nustatomas pagal karšto vandens normatyvą patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butu ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138 pakeisti karšto vandens suvartojimo normatyvai, todėl butams ar patalpoms, nesuteikusiems galimybės įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, nuo 2017 m. birželio 1 d. taikomas didesnis normatyvinis karšto vandens kiekis. Pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą tokia atsakovo suvartoto karšto vandens kiekio nustatymo metodika taikytina iki tol, kol atsakovas nesudarys galimybių ieškovės darbuotojams įrengti jam nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), karšto vandens apskaitos prietaisų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus.
Atsakovas nesumokėjo mokesčių už laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. pateiktą šilumos energiją ir karštą vandenį, dėl ko susidariusi 527,82 EUR skola priteisiama iš atsakovo ieškovei.
Kadangi atsakovas praleido terminą atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, vadovaujantis Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, jis privalo sumokėti ieškovei 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 9,52 EUR už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi.
Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas visiškai, ieškovės patirtos 24,94 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3,94 EUR išlaidų už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, peržiūrėjimą ir išrašus, už Gyventojų registro duomenų išrašą, bei 21 EUR žyminis mokestis, priteisiamos iš atsakovo ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 19,92 EUR, priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 527,82 EUR skolą ir 9,52 EUR delspinigių, iš viso 537,34 EUR (penkis šimtus trisdešimt septynis eurus, trisdešimt keturis euro centus).
Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 537,34 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. P. ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“ 24,94 EUR (dvidešimt keturis eurus, devyniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. P. valstybei 19,92 EUR (devyniolika eurų, devyniasdešimt du euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.