- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-06
- Bylos Nr.
- T-XX-66-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Janina Stripeikienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo perkelti teises bei pareigas rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Telšių apskrities viršininko 2010 m. balandžio 20 d. įsakymus Nr. P1.Ž-901 ir Nr. P1.Ž-902; 2) įpareigoti atsakovą, remiantis pareiškėjos 2010 m. kovo 24 d. prašymu, perkelti teises ir pareigas dėl J. K. vardu pirkimui suprojektuotų ir Telšių apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1.Ž.-1007 bei 2009 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P1.Ž.-240 patvirtintų sklypų įsigijimo.
Pareiškėja nurodė, kad, 2009 m. lapkričio 21 d. mirus jos sutuoktiniui J. K., ji paveldėjo sutuoktinio ūkininko ūkį, kaip teisių ir pareigų visumą. Pagal valstybinės žemės nuomos sutartis jos sutuoktinis buvo išnuomojęs valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) kaimuose, Mažeikių rajone. Šie žemės sklypai buvo suprojektuoti ir Telšių apskrities viršininko 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. P1.Ž.-1007 bei 2009 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. P1.Ž.-240 patvirtinti pardavimui pareiškėjos sutuoktiniui. Pareiškėja nurodė, kad ji, kaip sutuoktinio įpėdinė, kreipėsi į Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu perkelti jai sutuoktinio turėtas teises ir pareigas, susijusias su minėtų žemės sklypų įsigijimu. Tačiau Telšių apskrities viršininkas priėmė 2010 m. balandžio 20 d. įsakymus Nr. P1.Ž-901 ir Nr. P1.Ž-902, kuriais pripažino netekusiomis galios 2006 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. P1.Ž.-1007 bei 2009 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. P1.Ž.-240 dalis, susijusias su pareiškėjos sutuoktiniu, ir pareiškėjos sutuoktiniui įsigijimui suprojektuotus žemės sklypus nusprendė paimti į laisvos valstybinės žemės fondą. Pareiškėja nurodė, kad jai nesuprantama, kodėl jai nėra perkeliamos teisės ir pareigos, susijusios su jos sutuoktiniui suprojektuotų valstybinės žemės sklypų įsigijimu, ir kodėl šie žemės sklypai, neatsižvelgiant netgi į tai, kad jie yra išnuomoti pagal tebegaliojančias nuomos sutartis, buvo paimti į laisvos valstybinės žemės fondą. Pareiškėja paveldėjo savo sutuoktinio turtą, taip pat ir jo ūkininko ūkį, todėl ji perėmė jo teises ir pareigas pagal valstybinės žemės nuomos sutartis ir taip pat jos vardu turi būti tęsiama jos sutuoktiniui suprojektuotų žemės sklypų įsigijimo procedūra.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo padavęs prašymą įsigyti valstybinės žemės sklypus lengvatinėmis sąlygomis ir buvo pateikęs tokią savo teisę patvirtinančius dokumentus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, jog teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Pareiškėjos sutuoktinis buvo pateikęs teisės aktuose (Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintose Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėse) numatytus dokumentus, įrodančius, kad jis turi profesinių įgūdžių ir kompetencijos, todėl jis įgijo teisę sudaryti atitinkamų valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, o apskrities viršininkui atsirado pareiga tokią sutartį sudaryti. Tačiau minėta pareiškėjos sutuoktinio teisė buvo susijusi su jo asmeniu, nes šios teisės atsiradimo sąlyga yra konkretaus asmens profesinių įgūdžių ir kompetencijos turėjimas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.128 straipsniu, pareiškėjos sutuoktiniui mirus, santykiai tarp jo ir apskrities viršininko dėl valstybinės žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo pasibaigė, o pareiškėjos sutuoktinio teisė pirkti atitinkamus valstybinės žemės sklypus, kaip neatskiriamai susijusi su jo asmeniu, yra nepaveldima (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nurodė, kad pareiškėja pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemės sklypus galėtų tik tuo atveju, jeigu ji pati savo vardu pateiktų reikiamus dokumentus, be kita ko ir dokumentus, patvirtinančius jos profesinius įgūdžius ir kompetenciją. Tačiau ji tokių dokumentų nepateikė, todėl negali būti laikoma valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektu.
Šiaulių apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Šiaulių apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėjos ginčijami įsakymai yra administracinio pobūdžio aktai, tačiau jos reikalavimas dėl įpareigojimo perkelti teises ir pareigas yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Be to, ginčas yra susijęs su ikisutartiniais pirkimo - pardavimo teisiniais santykiais, kuriuose atsakovas veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Dėl šių aplinkybių aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Nors pareiškėja šiuo atveju ginčija ir administracinius aktus (apskrities viršininko įsakymus), tačiau keliamas ginčas yra susijęs su paveldėjimo teisiniais santykiais, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčas kyla dėl to, ar teisė įsigyti atitinkamus valstybinės žemės sklypus yra paveldima ir ar pareiškėja, kaip įpėdinė, gali įsigyti žemės sklypus, kuriuos buvo rengiamasi parduoti jos mirusiam sutuoktiniui. Be to, ginčas yra susijęs su ikisutartiniais teisiniais santykiais dėl pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kuriuose atitinkamos valstybės institucijos veikia ne kaip viešojo administravimo subjektai, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyviai.
Dėl nurodytų aplinkybių aptariamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis, 26 straipsnio 2 dalis) (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje L. J. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo perkelti teises bei pareigas perduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Janina Stripeikienė Romanas Klišauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Česlovas Jokūbauskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys