- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-01-27
- Bylos Nr.
- 1A-36-168-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00060-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Zdanavičius, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- G. P., ir O
- Advokatai
- Vytautas Kupcikevičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Daunoravičiui, gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl 2010 m. spalio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 259 str.1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Tuo pačiu Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d. nuteista ir O. J., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų nėra paduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo bei teismo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo medikamentų -19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos- diazepamo, kurią neteisėtai parsigabeno Panevėžio miesto gatvėmis ir laikė savo buto, esančio adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), virtuvėje bei kambaryje iki 2010-02-02, 16 val. 30 min., kol kratos metu ją rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. P. prašo panaikinti 2010 m. spalio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti ir pripažinti jį kaltu dėl neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo, o paskirtą bausmę sušvelninti.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Teigia nepadaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
Apeliantas nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes pagrįstos ne faktiniais duomenimis, bet spėjimais. Teigia, kad esant prieštaringiems kaltinamųjų parodymams, teismas vienais jų gali grįsti apkaltinamąjį nuosprendį, tik tuo atveju, jei tie kaltinamojo parodymai sutampa su kitais bylos įrodymais. Skundžiamame nuosprendyje tai nėra nurodyta. Niekuo nepagrįsta išvada, jog rasti vaistai priklausė jam, kadangi nebuvo tirti nei pirštų antspaudų, nei DNR pėdsakai ant vaistų įpakavimo. Mano, kad tie vaistai priklausė nuteistajai O. J..
Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendyje nėra išdėstyta jokių motyvų, kuriais būtų paneigti jo parodymai bei motyvų, kuriais teismas grindė jo kaltę, taip pat išvadų, kuo remiantis jo veika laikoma įrodyta. Teigia, kad toks nuosprendžio surašymas neatitinka LR BPK 305 str. 2 d. 2 p. ir 3 p. reikalavimų. Dėl to yra neaišku ir kokiais įrodymais teismas grindė nusikalstamos veikos apimtį – trukmę, veiksmus, t.y. įgijimą, neteisėtą gabenimą. Apeliantas mano, jog vien tas faktas, kad jo bute buvo rasti vaistai, neleidžia daryti išvados, jog jis psichotropinę medžiagą neteisėtai įgijo ir gabeno bei ją laikė nuo 2009 m. lapkričio mėnesio.
Be to, apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nėra išdėstyti jo nusikalstamos veikos įrodymai, taip pat jo parodymai, kuriais jis save apkalbėjo. Dėl to apeliantas daro išvadą, kad yra nuteistas remiantis prieštaringais nuteistosios O. J. parodymais.
Taip pat nuteistasis G. P. nurodo, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgta į tai, kad buvo rasta psichotropinė medžiaga, kurią yra leidžiama vartoti medicininiais tikslais, jos kiekis tik nežymiai viršijo nedidelio kiekio ribą, o atsižvelgus ir į nusikalstamos veikos apimtį, teigia, kad paskirta bausmė savo dydžiu ir rūšimi yra per griežta.
Prokuroras teismo posėdyje prašo nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti, gynėjas advokatas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (LR BPK 328 str. 1 ir 3 p.).
Šalies argumentai
Nuteistasis G. P. apeliaciniu skundu neigdamas savo kaltę nurodo, jog vien tas faktas, kad jo bute buvo rasti vaistai, neleidžia daryti išvados, jog jis psichotropinę medžiagą neteisėtai įgijo ir pergabeno bei ją nuo 2009 m. lapkričio mėnesio laikė. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto skundo argumentais sutinka iš dalies.
LR BK 259 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi LR BK 259 str. 1 d. dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visumą ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką pripažinti kaltu pagal LR BK 259 str. 1 d. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 259 str. 1 d. nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009).
Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių medžiagų. Gabenimu paprastai laikomas psichotropinių ar narkotinių medžiagų, buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos atitinkamais nuotoliais. Laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, G. P. įrodytu pripažino neteisėtą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti medikamentų – 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo įgijimą, pergabenimą ir laikymą. Apeliantui inkriminuotos veikos – neteisėtas medikamentų - 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo įgijimas, pergabenimas ir laikymas, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti yra alternatyvios ir sudaro savarankiškas nusikaltimų sudėtis. Nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne būti preziumuojamos iš kitų neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Apeliantas apeliaciniu skundu neigdamas kaltę bei nesutikdamas su jo nuteisimu pagal LR BK 259 str. 1 d. nurodo, kad jo namuose rasti medikamentai priklausė tuo metu kartu su juo gyvenusiai O. J.. Taip jis paaiškino ir apylinkės teisme. Tačiau kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui duotais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais parodymais, t.y. kad kratos metu rastos 19 vnt. tablečių „Relanium“ priklauso jam, kurias jis įsigijęs iš nepažįstamo asmens savo vartojimui. Šiuos parodymus atitinka nuteistosios O. J. paaiškinimas teisme, kad jai nepriklauso tabletės „Relanium“, rastos kratos metu G. P. bute, byloje ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos G. G. parodymai, kad O. J. jos klausė, kas jai būtų, jei ji pasakytų, kad tabletės yra jos, po ko tyrėja suprato, kad ji (O. J.) svarstė apie galimybę prisiimti kaltę už G. P., G. P. namuose kratą atlikusių policijos pareigūnų T. G., R. A., I. L. parodymai, kad G. P. matė kaip jo namuose daromos kratos metu buvo išimtos tabletės, tačiau neišsakė jokių pastabų, kad vaistai priklauso ne jam, bei kratos protokole apie tai nieko neįrašė, kratos protokolu, specialistų išvadomis bei kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė įrodymais. Nors O. J. teisiamajame posėdyje ir buvo prisipažinusi, kad G. P. bute rastos tabletės „Relanium“ buvo jos, tačiau ji negalėjo nurodyti nei vaistų kiekio, nei vietos, kurioje juos laikė. Todėl laikytini teisingais O. J. teisiamojo posėdžio metu duoti vėlesni parodymai, kad G. P. bute rastos tabletės „Relanium“ buvo ne jos, o ji prieš tai prisipažinusi tik įbauginta G. P., nes tai atitinka liudytojos G. G. parodymus, kad dar ikiteisminiame tyrime O. J. svarsčiusi apie galimybę prisiimti kaltę už G. P. bei kitus jau aptartus bylos įrodymus. Kadangi vaistai buvo laikomi ir policijos pareigūnų surasti G. P. bute, akivaizdžiai matomoje vietoje, specialisto išvada nustatyta, kad G. P. vartoja psichotropines medžiagas, nėra pagrindo tikėti G. P. teisme duotais parodymais, kad jo bute rastos tabletės „Relanium“ priklausė ne jam. Tokie G. P. parodymai, kuriuos paneigia kiti bylos ištirti įrodymai, laikytini tik kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos G. P. medikamentų - 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įgijimo ir pergabenimo esminės aplinkybės. Tiksliai nėra nustatyta, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis G. P. įgijo tabletes „Relanium“, taip pat kada ir kokiomis aplinkybės tabletės buvo atgabentos į butą. G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad jis tabletes „Relanium“ dar 2009 m. lapkričio mėnesį savo vartojimui įgijo iš nepažįstamo asmens ir jas parsinešė į namus, nepatvirtina daugiau jokie bylos įrodymai. Todėl medikamentų - 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įgijimo ir pergabenimo faktas yra neįrodytas baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šios aplinkybės teismo tiesiog preziumuotos iš kitos neginčijamai įrodytos vėlesnės veikos, t. y. kad G. P. medikamentus - 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti laikė iki 2010-02-02 16.30 val. savo bute, adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini). Todėl ši kaltinimo dalis G. P., t.y. medikamentų - 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti įgijimas ir pergabenimas laikytina nekonkrečia, iš esmės grindžiama prielaidomis.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais, t. y. paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina nuteistosios O. J., liudytojų T. G., R. A., I. L., G. G. parodymai, kratos protokolas, specialistų išvados bei kiti rašytiniai bylos įrodymai, nustatyta, kad G. P. iki 2010 m. vasario 2 d. 16 val. 30 min. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti savo buto, esančio adresu Panevėžio m., (duomenys neskelbtini), virtuvėje bei kambaryje laikė medikamentus - 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo, kol kratos metu juos rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į sumažėjusią G. P. padarytos nusikalstamos veikos apimtį, taip pat į jau skundžiamu nuosprendžiu išsamiai įvertintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str., konstatuoja, jog G. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis mažintinas iki septynių mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p.,
nusprendžia:
Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendį.
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 18 d. nuosprendžio dalį dėl G. P. nuteisimo pagal LR BK 259 str. 1 d., kuria pripažinta, kad jis 2009 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu bei teismo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo medikamentų - 19 vienetų tablečių „Relanium“, kurių sudėtyje yra 0,095 gramų psichotropinės medžiagos – diazepamo, kurią neteisėtai parsigabeno Panevėžio miesto gatvėmis.
G. P. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 259 str. 1 d. padarymą paskirti septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.