Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartis

2023-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-23-517/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-30
Bylos Nr.
II-23-517/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01289-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Rinaldas Adamonis (pirm.)
Pažeidėjas
R. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-23-517/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01289-2022-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 30 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. M.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato – (toliau – Institucijos) atstovui Valdui Miliui, veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų 2022 m. spalio 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22609-2022.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų 2022 m. spalio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22609-2022 (toliau – Nutarimas) R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 2 dalį paskirta 20 eurų bauda. R. M. nubaustas už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d., 09 val. 24 min. 21,225 sek. – 09 val. 29 min. 48,522 sek., kelyje Vilnius – Panevėžys (k. pusė), 46 – 58 km, vairuojant transporto priemonę, nustatytą 113 km/h greitį viršijo 12 km/h, t. y. važiavo 125 km/h greičiu (įvertinus paklaidą), tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punktą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M., nesutikdamas su Institucijos 2022 m. spalio 14 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 2-6), kuriuo prašo Nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.

Skunde R. M. nurodė, kad nesutikdamas su 2022 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 00-ANR_P-414856-2022 ir jame nurodytu administraciniu nusižengimu, prašė administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir jam skirti įspėjimą. Tai R. M. argumentavo tuo, kad buvo neteisingai apskaičiuotas vidutinis greitis, t. y. leistinas greitis minėtą dieną kelyje Vilnius – Panevėžys buvo 130 km/h, vidutinio greičio matavimo pradžia buvo 46 kilometre, greičio ribojimas iki 90 km/h minėtame greičio ruože, prasidėjo 52,5 kilometre, tai patvirtina Kelio ženklas Nr. 329. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens greičio ribojimo pabaiga minėtame kelyje Vilnius – Panevėžys baigėsi 56 kilometre, kadangi dešinėje kelio pusėje yra šalutinis kelias, kuris turi dešinėje kelio pusėje pastatytą kelio ženklą Nr. 203 ir pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus panaikina prieš tai buvusius apribojimus (greičio ribojimą iki 90 km/h), kelyje greičio ribojimas buvo nuo 52,5 kilometro iki 56 kilometro, viso 3,5 kilometrų distancija. Nuo 56 kilometro iki 57,5 kilometro, t. y. 1,5 kilometro kelyje Vilnius – Panevėžys greičio ribojimo ženklas Nr. 329 pastatytas tik dešinėje kelio pusėje, nors pagal galiojantį LR Susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklų patvirtinimo“ 19 punkte yra nurodyta, kad „ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų 3 dviračių takui, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti“. Nuo 56 kilometro iki 58 kilometro kelyje Vilnius –Panevėžys kairėje pusėje nėra pastatyto greičio ribojimo ženklo Nr. 329, todėl minėtame greičio ruože greitis yra 131 kilometrų per valandą. Taip pat pažymi, kad 57,5 kilometre kelyje Vilnius – Panevėžys, Kelio ženklų Nr. 336 pastatytas tik dešinėje kelio pusėje ir tai rodo, kad greičio ribojimas buvo tik dešinėje keli pusėje, o pastarojo pažeidimas užfiksuotas kairėje kelio pusėje. Taip pat pažymi, kad nusižengimas užfiksuotas įvertinus paklaidą kelio atkarpoje Vilnius – Panevėžys, nuo 46 kilometro iki 58 kilometro kairėje pusėje. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastarasis minėtame kelyje (atkarpoje) greiti viršijo 6 km/h o ne pagal protokolą 12 km/h, todėl R. M. prašė jam skirti įspėjimą.

Institucijai išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir skyrus R. M. 20 eurų baudą, pastarasis pateikė teismui skundą, nurodydamas, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. kelyje A2 Vilnius – Panevėžys pažymėtas kelio ženklu Nr. 501 automagistralė, greitis buvo 130 km/h, vidutinio greičio matavimo pradžia buvo 46 kilometre, greičio ribojimas iki 90 km/h minėtame greičio ruože, prasidėjo 52,2 kilometre. Skunde nurodoma, kad ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu R. M. nurodė, kad kelio ženklas Nr. 329 įrengtas ne pagal reikalavimus, kelyje pažymėtame kelio ženklu Nr. 501 – automagistralė – greičio mažinimas nuo 130 km/h be papildomų greičio mažinimo kelio ženklų, buvo sulėtintas iki 90 km/h, todėl šiuo atveju neteisingas kelio ženklų pastatymas lėmė neteisingą vidutinio greičio ruožo greičio vidurkį km/h. Greičio ribojimo pabaiga kelyje A2 Vilnius – Panevėžys baigėsi 56 kilometre, kadangi dešinėje kelio pusėje yra šalutinis kelias, kuris turi dešinėje kelio pusėje pastatytą kelio ženklą Nr. 203 ir kelio ženklą Nr. 501 pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus panaikina prieš tai buvusius apribojimus, kelyje greičio ribojimas buvo nuo 52,5 kilometro iki 56 kilometro, viso 3,5 kilometrų distancija. Nuo 56 kilometro iki 57,5 kilometro, t. y. 1,5 kilometro kelyje A2 Vilnius – Panevėžys greičio ribojimo ženklas Nr. 329 pastatytas tik dešinėje kelio pusėje, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo būti pastatytas ir kairėje kelio pusėje. Nuo 56 kilometro iki 58 kilometro kelyje A2 Vilnius – Panevėžys pažymėtu kelio ženklu Nr. 501 automagistralė, kairėje pusėje nėra pastatyto greičio ribojimo ženklo Nr. 329, todėl minėtame greičio ruože – kairėje kelio pusėje greitis yra 130 km/h. Taip pat pažymima, kad 57,5 kilometre kelyje A2 Vilnius – Panevėžys, kelio ženklas Nr. 336 pastatytas tik dešinėje kelio pusėje ir tai rodo, kad greičio ribojimas buvo tik dešinėje kelio pusėje, o pažeidimas užfiksuotas kairėje kelio pusėje (b. l. 2-6, 7-11).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad, važiuodamas laikėsi kelių eismo taisyklių, todėl yra nubaustas nepagrįstai. Važiavo kairiąja eismo juosta, kadangi dešinėje eismo juostoje transporto priemonės važiavo lėčiau. Leistinas greitis kelyje buvo 130 km/h. Kairėje kelio pusėje nebuvo jokių kelio ženklų, kuriais būtų ribojamas greitis, priešingai nei dešinėje kelio pusėje. Automagistralėje galioja tie kelio ženklai, kurie yra pastatyti konkrečioje kelio pusėje. Šiuo atveju, kadangi tai yra automagistralė, todėl kelio ženklai, numatantys greičio ribojimą, turi būti pastatyti abejuose kelio pusėse. Prašė skundą patenkinti ir Nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Institucijos pateiktame atsiliepime nurodoma, kad Taisyklėse numatyta sąlyga, kada privaloma dubliuoti ženklus kairėje važiuojamosios dalies pusėje – kai pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi. Šioje konkrečioje situacijoje nenustatyta nei viena sąlyga, kodėl jie turėtų būti dubliuojami, kadangi matomumas yra geras, tiesus kelio ruožas. Pažymima, kad ženklus įrengia ir prižiūri kompetentingos įstaigos, derinamos pagal reikalaujamus projektus. Pagrindiniai Kelio ženklai įrengti, jų nuotraukas pateikė ir pats pareiškėjas, todėl ginčo, kad greitis nebuvo apribotas ar apribotas netinkamai yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė. Teismo prašoma Nutarimą palikti nepakeistą ir E. M. skundo netenkinti (b. l. 51-53).

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepimą, papildomai nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju kalbama apie vienos krypties kelią, kuris susiskirstytas į dvi eismo juostas. Važiuojant šiuo keliu, turi būti laikomasi kelio ženklų, kurie statomi dešinėje kelio pusėje. Būtent dešinėje kelio pusėje statomi pagrindiniai kelio ženklai. Kelio ženklai dubliuojami abejuose kelio pusėse, kai yra ribotas matomumas. R. M. turėjo važiuoti dešiniau, nes, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, nusižengimo padarymo metu dešinėje kelio pusėje transporto priemonių nebuvo, todėl R. M. neturėjo važiuoti kairiąja eismo juosta. Juolab kiti eismo dalyviai tuo metu važiavo leistinu greičiu ir jiems nekilo neaiškumų dėl galiojančio kelio ženklinimo. Prašė skundą atmesti, kadangi kelio ženklai sustatyti pagal teisinį reglamentavimą ir Nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas netenkintinas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą.

KET 127 punkte reglamentuojamas įpareigojimas vairuotojui važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti.

ANK straipsnio 417 straipsnio 3 dalyje numatyta veika – draudimo viršyti leistiną greitį nesilaikymas, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

Iš 2022 m. rugpjūčio 21 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 00-ANR_P-414859-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22178197301 nustatyta, kad R. M. 2022 m. rugpjūčio 19 d., 09 val. 24 min. 21,225 sek. – 09 val. 29 min. 48,522 sek, kelyje Vilnius – Panevėžys (kairė pusė), 46 km – 58 km, vairuodamas transporto priemonę Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatytą vidutinį 113 km/h greitį viršijo 12 km/h greičiu, t. y. važiavo 125 km/h greičiu (įvertinus paklaidą) (b. l. 21-23).

Iš Nutarimo nustatyta, kad Administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama viešajame posėdyje žodinio proceso tvarka. Iki bylos nagrinėjimo buvo gautas prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir paaiškinimas dėl įvykio. R. M. 2022 m. spalio 10 d. atvyko į bylos nagrinėjimą. Paaiškino, kad administraciniu nurodymu paskirtos baudos nesumokėjo, kadangi nesutinka su padarytu pažeidimu. Nurodė, kad buvo neteisingai apskaičiuotas vidutinis greitis, t. y. leistinas greitis minėtą dieną kelyje Vilnius – Panevėžys buvo 130 km/h, vidutinio greičio matavimo pradžia buvo 46 kilometre, greičio ribojimas iki 90 km/h minėtame greičio ruože, prasidėjo 52,5 kilometre, tai patvirtina Kelio ženklas Nr. 329. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens greičio ribojimo pabaiga minėtame kelyje Vilnius – Panevėžys baigėsi 56 kilometre, kadangi dešinėje kelio pusėje yra šalutinis kelias, kuris turi dešinėje kelio pusėje pastatytą kelio ženklą Nr. 203 ir pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus panaikina prieš tai buvusius apribojimus (greičio ribojimą iki 90 km/h), kelyje greičio ribojimas buvo nuo 52,5 kilometro iki 56 kilometro, viso 3,5 kilometrų distancija. Nuo 56 kilometro iki 57,5 kilometro, t. y. 1.5 kilometro kelyje Vilnius – Panevėžys greičio ribojimo ženklas Nr. 329 pastatytas tik dešinėje kelio pusėje, nors pagal galiojantį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymą Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 19 punkte yra nurodyta, kad „ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviračių takui, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti“. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuo 56 kilometro iki 58 kilometro kelyje Vilnius – Panevėžys kairėje pusėje nėra pastatyto greičio ribojimo ženklo Nr. 329, todėl minėtame greičio ruože greitis yra 130 kilometrų per valandą. Taip pat pažymi, kad 57,5 kilometre kelyje Vilnius – Panevėžys, Kelio ženklas Nr. 336 pastatytas tik dešinėje kelio pusėje ir tai rodo, kad greičio ribojimas buvo tik dešinėje kelio pusėje, o pastarojo pažeidimas užfiksuotas kairėje kelio pusėje. Taip pat pažymi, kad nusižengimas užfiksuotas įvertinus paklaidą kelio atkarpoje Vilnius – Panevėžys, nuo 46 kilometro iki 58 kilometro kairėje pusėje. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pastarasis minėtame kelyje (atkarpoje) greiti viršijo 6 km/h, o ne pagal protokolą 12 km/h, todėl prašo skirti įspėjimą. Pažymima, kad įstatymo leidėjas KET 127 punkte įtvirtino sąvoką, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukimo asmens prašymas netenkinamas, kadangi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ IV skirsnio 17 punktas numato, kad ženklai, išskyras Taisyklėse nurodytus atvejus, įrengiami dešinėje kelio, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų ir tik išimtinais atvejais kelio ženklas yra dubliuojamas iš važiuojamosios dalies kairės pusės. Kelyje Vilnius – Panevėžys, remiantis pažeidimo nuotrauka bei pažeidėjo pateiktomis nuotraukomis pažeidimo padarymo atkarpoje eismo intensyvumas nėra didelis, o vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 119 punktu vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (b. l. 17-19).

Teismo posėdžio metu R. M. teigė, kad pagal esamą kelio ženklinimą, kai kelio ženklas ribojantis greitį pastatytas tik dešinėje kelio dalyje, o kairėje kelio dalyje tokio ženklo nėra, kelias yra automagistralė, platus, jam važiuojant kairiąja kelio dalimi, nebuvo matomas ženklas, ribojantis greitį.

Pastebėtina, kad R. M. nurodo, kad jis važiavo kairia važiuojamąją kelio dalimi, t. y. antra eismo juosta. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 3.7 punktą, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms. Eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Kaip ir nurodoma Institucijos atsiliepime, kelias suskirstytas eismo juostomis turi vieną važiuojamąją dalį, kuri skirstoma tik pagal kryptį, o pati važiuojamoji dalis turi kairę ir dešinę puses. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-83 „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ IV skirsnio 17 punktą, ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, įrengiami dešinėje kelio, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų. To paties įsakymo 19 punkte numatyta, kad ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviračių takui, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti. Pagal Taisyklių 20 punktą, dešinėje kelio pusėje įrengti ženklai gali būti dubliuojami. Dubliuojantys ženklai gali būti įrengiami kairėje važiuojamosios dalies pusėje esančioje skiriamojoje juostoje ar iškilioje saugumo salelėje, o vienpusio eismo keliuose – kairėje kelio pusėje. Jeigu skiriamosios juostos ar iškilios saugumo salelės nėra, o eismui priešinga kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, ženklus leidžiama dubliuoti kairėje kelio pusėje. Pagal 21 punkte įtvirtintą nuostatą, ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat Taisyklėse nurodytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju, kelias, kuriame užfiksuotas administracinis nusižengimas yra automagistralė. Viena vertus, iš R. M. pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad minėtas kelias ir jo ruožas, kuriame įrengti vertikalieji kelio ženklai yra matomi važiuojant tiek dešiniąja, tiek kairiąja kelio puse, kadangi pats kelias neturi ypatingų savybių, dėl kurių šiuo konkrečiu atveju reikėtų vertikaliuosius kelio ženklus įrengti abiejose kelio pusėse, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kelio atkarpa, kuria važiavo R. M., būtų turėjusi ypatybių, dėl kurių būtų reikėję dubliuoti kelio ženklus. Antra vertus, R. M. prašymas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jam skirti įspėjimą, kadangi neteisingai apskaičiuotas viršytas greitas, rodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės pripažino, kad viršijo leistiną greitį, kas rodo, kad jam buvo žinoma apie galiojantį kelio ženklinimą.

Teismas, įvertinęs tiek byloje esančių įrodymų visetą, tiek atskirus įrodymus, sutinka su Institucijos sprendimu ir konstatuoja, kad R. M. administracinio nusižengimo padarymo faktas nekelia abejonių, jo neteisėta veika pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį yra įrodyta.

ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų.

Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kadangi R. M. skundžiamu nutarimu skirta mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis administracinė nuobauda, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo, taip pat jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų skirti švelnesnę, nei ANK 416 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, jog Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą, kurį keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų 2022 m. spalio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22609-2022 nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis