Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-1935-657/2007 pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pareiškimu (b.l.1-3) prašė teismo pripažinti juridinį faktą, kad pareiškėja, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) , Jonavoje, įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises į J. M. , mirusio 1993-11-15 Jonavoje (b.l.27), vardu registruotą 2 kambarių 45,91 kv.m. bendro ploto butą su 5,13 kv.m. ploto rūsiu, pažymėtu R-61-12, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esantį pastate 4696-3002-3016: lA5b, adresu (duomenys neskelbtini) , Jonavoje. Pareiškimo pagrįstumą pareiškėja grindė tuo, kad, jos žiniomis, J. M. giminių neturėjo, ji juo rūpinosi iki mirties, nuo 1994 m. mirusiojo bute gyvena pastoviai, atliko remontus, moka už komunalines paslaugas. Pareiškėja taip pat nurodė, kad buto valdymą pradėjo sąžiningai, žinodama, kad niekas kitas į šį butą daugiau už ją teisių neturi, iki šiol butą valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savą daugiau kaip dešimt metų (CK 4.68 str.).

Jonavos rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja pateikė teismui 2007-07-02 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b.l.25), kuriame nurodyta, jog butas, esantis J. Ralio g. 10-14, Jonavoje, įregistruotas J. M. vardu, teismas konstatavo, kad pareiškėja negali įgyti nuosavybės teisės į nurodytą butą įgyjamąja senatimi, ir atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti nagrinėti teisme, vadovaudamasi šiais argumentais:

1) teismas, vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 1 p. ir CK 4.69 str. 3 d. nuostata, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus ir atsisakydamas priimti pareiškimą, suklydo, nes procesinį klausimą išsprendė materialinės teisės pagrindu. Pagal CPK 137 str. 2 d. 1 p. teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Nagrinėtinas ginčas teisme ar ne - reglamentuoja CPK, nors ginčų nagrinėjimo priskirtinumo teismams teisės normų gali būti ir kituose įstatymuose. Civilinių bylų priskirtinumo teismams klausimai sprendžiami vadovaujantis CPK I dalies „Bendrosios nuostatos" III skyriaus „Bylos, nagrinėtinos teisme" normomis, o CPK 22 str. 2 d. nurodyta, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka. CPK ne tik numato bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teisme, bet CPK V dalies „Ypatingoji teisena" XXXIV skyriuje „Bylos dėl daiktinių teisių" yra specialus trečiasis skirsnis, skirtas bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teisenos ypatybėms. Tokio pobūdžio bylų teismingumas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui vienareikšmiai priskirtas CPK 530 str., pavadintu „Teismingumas": „pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos, o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, - jo buveinės apylinkės teismui. Dėl nekilnojamojo daikto pareiškimas paduodamas daikto buvimo vietos apylinkės teismui";

2) CK 4.69 str. 3 d. nuostata, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, yra materialinės teisės. Tik priėmęs pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir jį visapusiškai išnagrinėjęs, atsižvelgdamas į įrodymus ir aplinkybes, kurios ištirtos teismo posėdyje, teismas gali pareiškimą tenkinti, pripažindamas reikalavimą pagrįstu, arba pareiškimą atmesti, kai jis nepagrįstas (CPK 259, 260, 263 str. str.). Todėl teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, paskubėjo išsakyti savo nuomone dėl bylos aplinkybių vertinimo ir išspręsti sudėtingą materialinės teisės klausimą. Pažymėtina, kad LAT, formuodamas teismų praktiką, nėra iki šiol pasisakęs dėl CK 4.69 str. 3 d. nuostatos, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, išaiškinimo. Manytina, jog, aiškinant šią teisės normą, reikia atsižvelgti į tuos tikslus, kurių įstatymo leidėjas siekia. Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi yra vienas iš įstatyminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 11 p.). Įgyjamąja senatimi daiktas nesukuriamas, o tik gali būti perimamas jo valdymas, iš esmės pasibaigus ankstesniam daikto valdymui. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimas siejamas su valdymo įregistravimu viešame registre, nes tai užtikrina nekilnojamųjų daiktų valdymo valstybinę kontrolę;

3) riboti įregistruoto viešajame registre nekilnojamojo daikto įgijimą nuosavybės teise įgyjamąja senatimi, kai daikto savininkas, kuriuo vardu tas daiktas įregistruotas, yra miręs, pareiškėjos nuomone, yra beprasmiška. Galėjimas turėti civilines teises ir pareigas yra fizinių asmenų civilinio teisnumo samprata (CK 2.1. str.). Fizinio asmens teisnumas išnyksta, jam mirus (CK 2.2 str.). Vadinasi, po nekilnojamojo daikto savininko mirties išnyksta jo teisnumas, t.y. galėjimas turėti civilines teises ir pareigas. Mirusiojo nuosavybės teisėmis turėto nekilnojamojo daikto valdymas, kaip viena iš daiktinių teisių, pasibaigia jam mirus, nesvarbu, kad nekilnojamasis daiktas yra registruotas registre. Įgyjamąja senatimi pradedantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo žino, kad jis elgiasi sąžiningai, teisėtai, atvirai, mano, kad niekas kitas daugiau už jį teisių į tą nekilnojamąjį daiktą neturi, nes, jo žiniomis, mirusio daikto savininko įpėdinių nėra, o valdęs nepertraukiamai nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, gali tikėtis šio daikto nuosavybės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį teismine tvarka. Pareiškėjos atveju 1993-11-16 mirusio J. M. buto valdymas prasidėjo jo mirties dieną, kai 1964 m. CK nebuvo tokios normos, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 str.). Pareiškėjos nuomone, CK 4.69 str. 3 d. materialinės teisės nuostata, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, netaikoma, kada tas asmuo, kuriuo vardu daiktai registruoti, miršta. Nes, jeigu būtų priešingai, įgyjamosios senaties institutas dėl galimybės teisėtai įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į registruotinus ir faktiškai registruotus nekilnojamuosius daiktus, taptų deklaratyvus, beprasmis, niekinis, o įgyjamosios senaties institutas galėtų būti realizuojamas tik neregistruotinų kilnojamųjų daiktų atžvilgiu.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo numatytu terminu negauta.

Atskirasis skundas tenkintinas.

CPK 137 str. 2 d. 1 p. nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme. Civilinių bylų priskirtinumo teismams klausimai sprendžiami vadovaujantis CPK I dalies „Bendrosios nuostatos" III skyriaus „Bylos, nagrinėtinos teisme" normomis, o CPK 22 str. 2 d. nurodyta, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka. CPK ne tik numato bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo nagrinėjimą bendrosios kompetencijos teisme, bet CPK V dalies „Ypatingoji teisena" XXXIV skyriuje „Bylos dėl daiktinių teisių" yra specialus trečiasis skirsnis, skirtas bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo teisenos ypatybėms. Tokio pobūdžio bylų teismingumas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui vienareikšmiai priskirtas CPK 530 straipsniu, pavadintu „Teismingumas": „pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos, o jeigu pareiškėjas yra juridinis asmuo, - jo buveinės apylinkės teismui. Dėl nekilnojamojo daikto pareiškimas paduodamas daikto buvimo vietos apylinkės teismui". Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, šių procesinių teisės normų be pagrindo netaikęs, padarė nepagrįstą išvadą dėl ginčo nagrinėtinumo teisme.

CK 4.69 str. 3 d. numatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kolegija pritaria apeliantei, kad tik priėmęs pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir jį visapusiškai išnagrinėjęs, atsižvelgdamas į įrodymus ir aplinkybes, kurios ištirtos teismo posėdyje, teismas, išaiškinęs ir pritaikęs nurodytą CK 4.69 str. 3 d. nuostatą, gali pareiškimą tenkinti, pripažindamas reikalavimą pagrįstu, arba pareiškimą atmesti, kai jis nepagrįstas (CPK 259, 260, 263 str. str.).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija skundžiamą nutartį panaikina ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoda iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui