Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimo, kuriuo A. A. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir nubaustas 15 parų administracinio arešto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. teismo nubaustas už tai, kad jis 2015-03-27 apie 18 val. 55 min. „Eurovaistinėje“, esančioje Mindaugo g. 11, Vilniuje, pagrobė UAB „Eurovaistinė“ priklausantį 65,95 Eur vertės turtą: prekybos salėje jis paėmė 5 įpakavimus guminukų „Imuno Spektrum“ ir išėjo iš vaistinės, nesumokėjęs už prekes.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų, tinkamai paskyrė administracinę nuobaudą už apelianto padarytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 50 str. pažeidimą padariusiems asmenims numato baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad teismas, skirdamas apeliantui administracinę nuobaudą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Pažymima, kad skiriamos nuobaudos dydis nustatomas pagal tam tikros rūšies nuobaudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nuobaudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei į apelianto asmenybę ir tinkamai motyvavęs savo sprendimą, pagrįstai apeliantui paskyrė administracinės nuobaudos rūšį – administracinį areštą, jo trukmę nustatant artimą sankcijos minimumui (ATPK 29 str., 30 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Pažymėtina, kad apeliantas praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkųjį svetimo turto pagrobimą bei narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, todėl darytina išvada, kad apeliantas sistemingai daro teisės pažeidimus nuosavybei, iš ankstesnių baustumų išvadų nedaro. Esant tokioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Teisminėje praktikoje administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įvertinus visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. A. už jo padarytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta. Keisti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-28 nutarimą nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.