- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-735-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31098-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Regina Majauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2019 m. liepos 22 d. 21.30 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 11.03 val. jį prilyginant vienai parai arešto.
R. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. A. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 22 d. apie 10.00 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje kilusio konflikto metu mušė savo šeimos narį – sugyventinę J. A., t. y. tyčia spyrė J. A. į klubą, šiai pargriuvus smaugė ją ranka suėmęs už kaklo ir sudavė ranka ne mažiau vieną kartą jai į krūtinės sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai J. A. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. A. prašo neskirti terminuotos laisvės atėmimo bausmės.
2.1. Skunde nurodoma, kad nesutinka su jam taikyta BK 140 straipsnio 2 dalimi, kadangi ir liudininkų parodymai ir pačios nukentėjusiosios J. A. duotais parodymais įrodyta, kad jis su nukentėjusiąja J. A. nuo šių metų liepos 10 dienos nevedė jokio bendro gyvenimo, neturi bendrų vaikų, ji nėra joks artimas žmogus ar giminaitis. Mano, kad šių metų liepos 22 d. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2.2. Skunde teigiama, jog nuo šių metų liepos 10 d. gyveno pas motiną. Liepos 22 d. nuėjo pas nukentėjusiąją pasiimti likusių daiktų. Kažkiek daiktų pasiėmė ir, iškilus konfliktui, išėjo. Vakare apsižiūrėjo, kad nepasiėmė asmens dokumentų ir pakartotinai nuėjo pas nukentėjusiąją, kuri iškvietė policijos pareigūnus. Nemušė nukentėjusiosios, gal pastūmė ar į užpakalį įspyrė, tačiau ne daugiau. Yra susikūręs sau darbo vietą, (duomenys neskelbtini) garažų masyvuose taiso automobilius, kas mėnesį perka patentus, moka mokesčius ir yra bent kiek naudingas visuomenei. Prašo nesiųsti į pataisos namus.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėja advokatė Regina Majauskienė palaikė apeliacinį nuteistojo skundą, prašė jį tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.
5. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija veikos kvalifikaciją, bei pagal skundo prasmę, prašo neskirti laisvės atėmimo bausmės. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apylinkės teismas pagrįstai R. A. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 140 str. 2 dalį. R. A. smurtavo prieš savo sugyventinę J. A.. Nukentėjusioji patvirtino, kad dėl pastovaus R. A. smurtavimo, ji buvo nusprendus su juo skirtis, ji jį išvarė iš namų. Įvykio dieną jis atėjo ir prieš ją smurtavo. Tarp jų buvo nusistovėję šeimyniniai santykiai, buvo bendras turtas. Įvykio dieną jis atėjo pasiimti daiktų, įvyko vėl konfliktas ir prieš ją smurtavo. Visa tai patvirtina, kad J. A. buvo šeimos narys. O tai, kad J. A. nusprendė skirtis su R. A., ir jį buvo išvariusi iš namų, nepaneigia J. A. kaip šeimos nario statuso. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto skundo argumentas, kad J. A. nėra jo šeimos narys, yra nepagrįstas.
7. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.
8. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai R. A. paskyrė laisvės atėmimo bausmę kaip griežčiausią bausmės rūšį, numatytą sankcijoje. Byloje yra nustatyta, kad R. A. sistemingai smurtavo prieš J. A.. Dėl smurtavimo prieš J. A. yra priimta R. A. atžvilgiu apkaltinamieji nuosprendžiai 2019-07-15 ir 2019-07-25, kuriuose jam skirta yra arešto bausmė.
9. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką R. A. gali būti bausmės vykdymas atidėtas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau, atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).
10. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl R. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio, turi būti įvertinta tai, jog R. A. įvykdyta veika yra nesunkus nusikaltimas, nesukėlė sunkių pasekmių. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad R. A. realios laisvės atėmimo bausmės vykdymas padarytų itin teigiamą įtaką jo ankstesniam elgesiui. Pagal bylos duomenis nuteistasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas tėvus. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai suteikia pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti vykdant jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat atsižvelgiama į nuteistojo asmenybę, į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis laisvėje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai R. A. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, todėl apeliantui taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Nuteistajam atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skirtina pareiga, numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistajam skirtinas 1 (vienerių) metų bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis per kurį nuteistasis visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jei R. A. nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu gali kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
11. Apibendrinus visa kas išdėstyta ir atsižvelgus į apeliacinės instancijos teismo nurodytus motyvus ir pagrindus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam R. A. paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. A.:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną