Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-28 · Byla Nr. Iv-755-428/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
Iv-755-428/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00133-2013-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedeviene
Pareiškėjas
E., E. Ž.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
J.
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-755-428/2013Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00133-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIM A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Aušrai Briedienei,dalyvaujant pareiškėjui E. Ž. , atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei R. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 2118,51 Lt turtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-5, 49).

Skunde ir posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog 2012-08-12 apie 15.40 val. vairuodamas J. B. Ž. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Kaune, Neries krantinėje link Varnių g., užvažiavęs į įkalnę, įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, kurios pastebėti buvo neįmanoma, bei apgadino vairuojamo automobilio kairės pusės priekinio rato padangą ir ratlankį. Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-08-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties. Minėtame Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos nutarime taip pat nurodyta, jog dėl padarytos materialinės žalos kompensavimo siūloma kreiptis su pretenzija į Kauno miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyrių. Iš automobilio vertinimo ataskaitos matyti, kad dėl automobilio apgadinimo padaryta 2455,26 Lt žala. Įvertinus keičiamų automobilių detalių nusidėvėjimą padaryta 1031,12 žala. Prašo priteisti žalą 2118,51 Lt be keičiamų automobilio dalių nusidėvėjimo, kadangi realiai padaryta būtent tokio dydžio žala. Automobilis buvo apgadintas dėl netinkamai prižiūrimos gatvės, važiuojamojoje dalyje esančio duonės, kuri nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė įstatymų priskirtas funkcijas ir pareigas. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte numatyta, kad savivaldybės yra atsakingos už vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Ši įstatymo nuostata suponuoja savivaldybėms pareigą atlyginti žalą, jeigu ji atsiranda dėl gatvių nepriežiūros ar netinkamos jų priežiūros. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti savivaldybės iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog su skundu nesutinka. Skundas yra nepagrįstas, nes byloje pateikti dokumentai yra nepakankami, kad butų nustatytos svarbios faktinės aplinkybės, patvirtinančios žalos atsiradimo faktą, ir jos dydį bei tai, kad automobilis buvo apgadintas ir žala atsirado būtent dėl įvažiavimo į kelio duobę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo),tačiau žala gali būti atlyginama tik nustačius visas viešosios atsakomybės sąlygas, t.y. neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp netiesėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė turi būti netaikoma ir atleidžiama nuo civilinės atsakomybės, kai yra nustatomi nukentėjusio asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Vairuotojas įvažiavo į duobę šviesiu paros metu. Tai patvirtina, kad jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio ir neišvengė kliūties kelyje, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose. Todėl vairuotojas, nepastebėdamas ir neišvengdamas kliūties kelyje, buvo labai neatsargus ir nesilaikė Kelių eismo taisyklių. Iš pateiktos remonto sąmatos nėra aišku dėl kokio autoįvykio buvo kreiptasi atliekant automobilio techninės būklės apžiūrą. Taip pat nėra aišku ar duobė pagal savo matmenis iš tiesų galėjo sukeltu akte užfiksuotus automobilio sugadinimus. Pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių pateiktų sąskaitų apmokėjimą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą žalą yra nepagrįstas, nes nėra pateikta patirtos žalos dydį patvirtinančių dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo. Nagrinėjamo ginčo atveju, pareiškėjas turtinę žalą kildina iš Kauno miesto savivaldybės neveikimo, šiai institucijai nevykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą.

Administracinės bylos duomenys patvirtino, jog pareiškėjas E. Ž. 2012-08-12 apie 15.40 val. vairuodamas J. B. Ž. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, Neries krantinėje link Varnių g., važiuodamas įkalne įvažiavo į kelio įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę ir apgadino vairuojamo automobilio kairės pusės priekinis ratas (bylos priedo - administracinio teisės pažeidimo medžiagos psl. 2). Iš pareiškėjo paaiškinimo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui matyti, kad apgadintas automobilio kairės pusės priekinio rato padanga ir deformuotas ratlankis. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-08-12 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties (bylos priedo- administracinio teisės pažeidimo medžiagos psl. 4). Pareiškėjas kreipėsi į Kauno nepriklausomų ekspertų biurą dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. Kauno nepriklausomų ekspertų biuras 2013-05-08 pažymoje Nr.13/14 nurodė, jog neapžiūrėjus automobilio bei vadovaujantis tik pateiktais rašytiniais orientaciniais duomenimis, keistinių naujų originalių dalių bei pakeitimo kainas ir keistinų dalių nuvertėjimą (b.l. 44).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Ši savivaldybės funkcija įtvirtinta ir specialiame įstatyme - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte, kuriame numatyta, jog užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Šios Tvarkos 12 punktas numato, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Tvarkos 42 p.). Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog gatvė turėjo būti tinkamai prižiūrima, už netinkamą gatvės priežiūrą yra atsakinga atsakovė Kauno miesto savivaldybė kaip susisiekimo komunikacijos - gatvės savininkė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą - elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal pirmiau minėtus įstatymus ir teisės aktus privalėjo veikti. Įvertinus pirmiau nurodytų įrodymų visumą, bei atsižvelgdamas į nurodytų teisės aktų reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad pagal atitinkami priskirtas pareigas ir funkcijas bei teisės aktų reikalavimus atsakovė - Kauno miesto savivaldybė neužtikrino gatvės priežiūros, t.y. gatvės remonto, to pasėkoje nurodytas atsakovės neveikimas įtakojo nesaugaus eismo sąlygas, dėl to buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.

Statinių savininko, ginčo atveju gatvės, savivaldybės atsakomybę reglamentuoja CK 6.266 straipsnis. Be to, savivaldybės viešoji atsakomybė, apibrėžta Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje ir CK 6.271 straipsnio nuostatose. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Todėl valstybės valdžios institucijų atsakomybei atsirasti būtini tris elementai: priešingas teisei veikimas ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veikos ir žalos. Valstybės (savivaldybės) atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus ( neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ( CK 6.271 str.).

Atsakovė ginčija faktinę aplinkybę, kad automobilis buvo sugadintas būtent dėl to, kad pareiškėjas įvažiavo į kelio įspėjamaisiais ženklias nepažymėtą duobę.

Tačiau pažymėtina, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012-08-12 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio vietos schemos duomenys ir automobilio sugadinimų pobūdis, automobilio sugadintų dalių fotonuotraukos, neabejotinai patvirtino skunde nurodytą eismo įvykio fakto kilimą, šio įvykio aplinkybes bei patirtus automobilio sugadinimus (b.l. 42, bylos priedo - administracinio teisės pažeidimo medžiagos psl. 2, 6). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją, kad automobilis buvo apgadintas dėl kitų priežasčių, nesusijusių su nurodytuoju eismo įvykiu, t.y. ne dėl to, kad automobilis įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą duonę. Pirmiau minėti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad automobilio sugadinimus nulėmė būtent kelio važiuojamojoje dalyje esanti nelygi kelio danga – kelio įspėjamaisiais ženklias nepažymėta duobė (50 cm pločio, 55 cm ilgio ir 12 cm), į kurią įvykio dieną įvažiavo pareiškėjo vairuojamas automobilis. Teismui nekilo jokių abejonių dėl tiesioginio priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų atsakovų veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos bei atlygintos turtinės žalos. Įvykio faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir kilusių pasekmių, t.y. automobilio apgadinimo, patvirtino pirmiau minėti nuoseklūs įrodymai, dėl kurių nėra jokių pagrįstų abejonių.

Pažymėtina, jog nagrinėjamo ginčo atveju vertintini ir automobilį vairavusio vairuotojo veiksmai, nulėmę žalos dydžio mažinimą. Visų pirma, eismo įvykis įvyko 2012-08-12 apie 15.40 val., šviesiu paros metu, esant įprastoms meteorologinėms sąlygoms - kelio danga buvo sausa, matomumas geras, švietė saulė (bylos priedo - administracinio teisė pažeidimo bylos medžiagos psl. 3, 4). Vairuotojas E. Ž. , būdamas rūpestingas ir apdairus, privalėjo pastebėti kelio dalyje esančią kliūtį, sulėtinti greitį ir sustoti, ar kitaip išvengti kiūties, neįvažiuojant į važiuojamojoje kelio dalyje esančią kelio duobę. Antra, transporto priemonių vairuotojų pareiga vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos ir jų veiksmai konkrečiose eismo situacijose, būtent, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Trečia, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.259 straipsnyje įtvirtina bendra taisykle, numatančia tai, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Įvertinus nurodytus argumentus, pareiškėjui priteistina žala mažintina 20 procentų dėl jo kaip automobilį vairavusio vairuotojo kaltės. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas vykdydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kadangi nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis negalėjo apvažiuoti kelio važiuojamojoje dalyje buvusios duobės.

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti realiai patirtą 2118,51 Lt žalos atlyginimą, iš kurių 693 Lt sudaro automobilio padangos kaina, 1345,51 Lt rato disko kaina, 35 Lt rato montavimo bei pakeitimo kaina, 45 Lt pakabos geometrinės patikros kaina, neatskaičius 70% keistino rato disko ir 21 % keistinos padangos nuvertėjimo.

Atsakovė nesutinka su žalos dydžiu, nurodydama, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto remonto kaina, kuri nepagrįsta, bei negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu.

Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000-04-17 Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas). Automobiliui esant nesuremontuotam, pareiškėjui turi būti atlyginta suma, kuri reikalinga transporto priemonei suremontuoti. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras, atlikęs apgadinto automobilio dalių ir remonto drabų įvertinimą, turi teisę verstis turto vertinimo veikla, todėl abejoti jo kompetencija nėra pagrindo. Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2013-05-08 pažyma Nr. 13/14 pripažintina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu būtinąsias remonto išlaidas. Kauno nepriklausomų ekspertų biuro 2013-05-08 pažyma Nr. 13/14 nėra teisinio pagrindo abejoti. Joje nurodyti duomenys neprieštarauja 2012-08-12 apie 15.40 val. Kaune, Neries krantinėje link Varnių g. įvykusio eismo įvykio metu fiksuotiems automobilio apgadinimams bei nustatytoms eismo įvykio aplinkybėms (bylos priedo – administracinio teisės pažeidimo medžiaga). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Taigi, atsakovės argumentai dėl žalos dydžio nepagrįsti.

Tačiau, teismo nuomone, gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti, todėl pareiškėjui priteistina žalą dėl keistinų automobilio dalių tik atskaičiavus keistinų naujų dalių nuvertėjimą, t.y. rato disko kaina su nuvertėjimu 403,66 Lt (1345,51 Lt (naujo rato disko kaina) x 70% (nuvertėjimas) = 403,66 Lt) ir padangos kaina su nuvertėjimu 547,47 Lt (645 Lt (naujos padangos kaina) x 21% (nuvertėjimas) = 547,47 Lt (padangos kaina su nuvertėjimu).

Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, iš atsakovės priteistina pareiškėjui 824,90 Lt turtinės žalos atlyginimas, t.y. (547,47 Lt (padangos kaina su nuvertėjimu) + 403,66 Lt (rato disko kaina su nuvertėjimu) + 35 Lt (rato montavimas bei pakeitimas) + 45 Lt (pakabos geometrijos pakaba) = 1031,13 Lt x 20% (procentai, kuriais mažintinas priteistinos žalos dydis dėl pareiškėjo kaltės) = 824,91 Lt) ( CK 6.249 str. 1 d., 4 d. 2 p., 6.259 str.).

Pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (Swedbank AB 2013-02-13 mokėjimo kvitas, op. archyvo kodas: 2013021300916231), kadangi pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktą, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 88 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. Ž. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 824,91 Lt (aštuonis šimtus dvidešimt keturis litus, 91 centą) turtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui E. Ž. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (Swedbank AB 2013-02-13 mokėjimo kvitas, op. archyvo kodas: 2013021300916231).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedeviene