Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs Joniškyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „K“ pastolininku, gyvenantis L. mieste, Pakruojo rajono savivaldybėje, teistas 2017 m. lapkričio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. M. nesunkiai sužalojo žmogų iš chuliganiškų paskatų: 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie 21 val., Pakruojo r., Linkuvos sen., Linkuvos mstl., Gimnazijos gatvėje, prie pastato pažymėto Nr. 19, tyčia, suduodamas daugybinius smūgius, ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam J. M. į galvos ir veido sritis, tuo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą – nosies kaulų lūžį, muštinę žaizdą kairiame momenkaulyje ir viršutinėje lūpoje, viršutinio žandikaulio abiejų pusių pirmų dantų lūžius, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad rugpjūčio 17 d. vakare, kartu su draugu N. D. ėjo iš stadiono link namų. N. D. buvo atsilikęs per kokius 20 m, jis ėjo spardydamas futbolo kamuolį. Pats buvo stipriai išgėręs. Jam iš nugaros privažiavo automobilis, ir, prasidaręs langą, nukentėjusysis kažką šūktelėjo. Neišgirdo, tada priėjo prie automobilio arčiau ir jam pradėjo sakyti apie išdaužtą automobilio stiklą. Jis supyko ir rankos kumščiu sudavė į veido sritį 5-6 kartus. Su D. tą dieną gėrė kokias 3 valandas iki įvykio. Kai smūgiavo nukentėjusiajam, jis sėdėjo vairuotojo vietoje. Tikslių žodžių, po kurių pradėjo mušti nukentėjusįjį, nepamena, lyg pasakė „Tu man išmušei langą, kaip atlyginsi žalą?“ Mušė nukentėjusįjį tik jis vienas, o D. pribėgo prie jo ir jį atitraukė. Blogai vertina savo tokį poelgį, buvo girtas, blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs. Neblaivumas turėjo įtakos jo tokiam elgesiui. Žino kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam, rytojaus dieną nuėjo pas jį ir matė, kad veidas sužalotas, atsiprašė. Labai gailisi, kad taip pasielgė su nukentėjusiuoju. Sutarėm jog atlyginsiu padarytą žalą. Be jokio pagrindo ir priežasties taip pasielgė. Nuoširdžiai gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo. Sutinka su neturtinės žalos dydžiu. Ikiteisminio tyrimo metu susitarė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, norėjo susitaikyti. Pasižada, ateityje tokių dalykų nebepasikartos. Yra atlyginęs ligonių kasai ir Sodrai civilinius ieškinius. Po to, kai primušė nukentėjusįjį J. M. , grįžo į namus. Sužinojo, jog jo tą vakarą ieško policija, todėl pasislėpė nuo pareigūnų. Tikrai padarė tinkamas išvadas po tos dienos, visiškai atsisakė alkoholio ir jo nevartoja.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi G. M. ignoruodamas elementarias elgesio normas, dėl menkavertės priežasties (nukentėjusiojo pastabos apie sudaužytą automobilio stiklą) smurtaudamas nesunkiai sužalojo J. M. , t. y. padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą; suvokė, kad suduodamas smūgius nukentėjusiajam elgiasi pavojingai baudžiamojo įstatymo prasme, numatė, kad sutrikdys nukentėjusiojo sveikatą, tačiau savo sąmonėje nedetalizavo galinčių kilti padarinių, ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. M. , atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis G. M. , nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (158 b. l.), padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.); administracinėmis nuobaudomis metų laikotarpiu nebaustas (156-157 b. l.), dirba (160 b. l.), psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (153 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (155 b. l.), atlygino civilinius ieškinius Valstybinei ligonių kasai (59 b. l.) ir Valstybinio socialinio draudimo fondui (70 b. l.), sudarė su nukentėjusiu susitarimą dėl 2000 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (187 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) G. M. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskiriant jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis G. M. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 M. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio taisyklėmis, ir paskirti galutinę bausmę – 1 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Teismas, atsižvelgdamas į valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, spręsdamas, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taip pat atsižvelgia ir į bylos aplinkybes, susijusias su G. M. padaryta nusikalstama veika bei jo asmenybe. Teismas neturi pagrindo manyti, kad G. M. yra tiek socialiai pavojinga asmenybė, kad jo resocializacijos procesas galimas tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas, atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis neigiamai vertina savo elgesį, gailisi nusikaltęs, į jo siekius pasitaisyti, mano, kad BK 41 straipsnyje įtvirtini bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl G. M. paskirtos bausmės vykdymas atidedamas 1 metams ir 6 mėnesiams bei paskirtini atitinkami įpareigojimai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (185 b. l.) kaltinamajam G. M. paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. M. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamojo 2000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (113 b. l.).

2017 m. spalio 10 d. susitarimu kaltinamasis G. M. ir nukentėjusysis J. M. susitarė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, tai yra jie susitarė, kad G. M. atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Iki 2017 m. lapkričio 1 d. sumokės J. M. 1000 Eur, o likusius 3000 Eur sumokės per pusę metų, tai yra 2017 m. gruodžio 15 d. – 500 Eur, 2018 m. sausio 15 d. – 500 Eur, 2018 m. vasario 15 d. – 500 Eur, 2018 m. kovo 15 d. – 500 Eur, 2018 m. balandžio 15 d. – 500 Eurų ir 2018 m. gegužės 15 d. – 500 Eur, pinigus pervesdamas į nukentėjusiojo J. M. banko sąskaitą Nr. LT584010045600236526. Toks nukentėjusiojo J. M. ir kaltinamojo susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos patvirtintinas, o procesas dėl nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio nutrauktinas, atkreipiant dėmesį, jog 400 Eur sumą pagal tvirtinamą susitarimą G. M. jau yra atlyginęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalis 5 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šios sutarties šalims G. M. ir J. M. išaiškintina, kad G. M. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo (taikos sutarties), nukentėjusiajam J. M. gali būti išduotas vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai yra atlyginti (57, 68 b. l.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ją pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir paskirti G. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto ar rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Patvirtinti susitarimą tarp nukentėjusiojo J. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo G. M. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, kuriuo nukentėjusysis J. M. ir kaltinamasis G. M. susitarė, kad:

G. M. iki 2017 m. lapkričio 1 d. sumokės nukentėjusiajam J. M. 1000 Eur (tūkstantį eurų), o likusius 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) sumokės per pusę metų, tai yra:

2017 m. gruodžio 15 d. – 500 eurų, 2018 m. sausio 15 d. – 500 eurų, 2018 m. vasario 15 d. – 500 eurų, 2018 m. kovo 15 d. – 500 eurų, 2018 m. balandžio 15 d. – 500 eurų2018 m. gegužės 15 d. – 500 eurų,

pinigus pervesdamas į nukentėjusiojo J. M. banko sąskaitą Nr. LT58 4010 0456 0023 6526.

Šios sutarties šalims G. M. ir J. M. išaiškinti, kad G. M. nevykdant šio teismo patvirtinto susitarimo (taikos sutarties), nukentėjusiajam J. M. gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą dėl nukentėjusiojo J. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.