Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant nukentėjusiajam R. K., nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui S. B., viešame taikinamajame posėdyje nagrinėdamas nukentėjusiojo R. K. skundą privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-07-23 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas R. K. skundas, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo procesą pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Skunde nurodoma, kad 2015 m. liepos mėnesį, naktį iš 20 į 21 dieną, apie vidurnaktį, ėjo iš tualeto ir koridoriuje prie savo kambario durų pamatė trečio aukšto gyventoją S. B.. Nukentėjusiajam priėjus arčiau kambario durų, jis jam spyrė į pilvą ir nugarą. Po to užėjo į nukentėjusiojo kambarį ir ranka trankė jam per veidą. Po to išėjo iš kambario. Po įvykio nukentėjusiajam skaudėjo galvą ir nugarą.

2015-09-24 paskirto taikinamojo posėdžio metu teismui nepavyko susikalbėti su nukentėjusiuoju R. K.. Jis į klausimus atsakinėjo tik nežymiais kūno judesiais. Posėdžio metu apklausta Dydvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja O. B. paaiškino, kad R. K. yra socialinės globos namų gyventojas, kuriam yra nustatyta diagnozė susijusi su protone negalia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šio kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime ,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ 15.1 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų“ yra labai talpi. Ji apibūdina labai įvairias situacijas, būtent tokias, kai asmuo apskritai negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valios ginti savo teisėtus interesus ir (arba) negali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrų veiksmų (imtis kitų priemonių), kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti (pavyzdžiui, dėl fizinės ar psichinės negalios, teisinio subjektiškumo nebuvimo ir t. t.), ir tokias, kai nors asmuo ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) išreikšti valią ginti savo teisėtus interesus ir gali (pats arba per teisėtą savo atstovą) atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais šiuos savo teisėtus interesus imtųsi ginti, tačiau šių veiksmų (kitų priemonių) objektyviai negali pakakti, kad tie interesai būtų apginti (pavyzdžiui, dėl negalėjimo gauti reikalingą informaciją, neturėjimo teisės atlikti reikalingus proceso veiksmus ir t. t.).

Šiuo atveju nukentėjusysis R. K. objektyviai negali ginti savo teisėtų interesų dėl ligos. Teismas, gavęs privataus kaltinimo skundą, neatlieka ikiteisminio tyrimo funkcijų, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo ,,Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“ 15.1 punkto nuostatomis, ir siekiant tinkamai įgyvendinti nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio R. K. interesus, jo privataus kaltinimo skundas perduotinas prokurorui baudžiamajam procesui pradėti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. privataus kaltinimo skundą perduoti prokurorui baudžiamajam procesui pradėti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.