- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-10806-1004/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-01886-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidotas Narvidas
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- L. M., R. P., R. M., E. S., J. M., M. M., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Valdas Levinas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S., kurią atstovauja atstovas advokato padėjėjas Valdas Levinas, prašymą suinteresuotiems asmenims L. M., R. P., R. M., E. S., J. M., M. M., valstybės įmonei Turto bankas ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir prašo nustatyti, kad po Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu palikimą priėmė dukra I. S., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Šis prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teikiamas visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
2. Prašyme pareiškėja nurodė, jog 2001 m. balandžio 23 d. mama Z. J. sudarė testamentą, kuriuo padarė sekantį patvarkymą, kad turtą palieka anūkams E. S. ir E. S., dukrai R. P., sūnui K. M.. Palikėja Z. J., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Į procesą pareiškėjos suinteresuotais asmenimis įtraukti – K. M. sutuoktinė R. M., vaikai J. M. ir M. M., taip pat palikėjos vaikai L. M. ir R. P.. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pasirašytas pareiškimas dėl palikimo nepriėmimo, kurį pasirašė L. M. ir R. P.. Testamentu buvo padarytas patvarkymas, kad palikimas po palikėjos mirties paliekamas pareiškėjos, t. y. I. S., vaikams, t. y. palikėjos anūkams: E. S. ir E. S.. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). E. S. pareiškėjos į procesą įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Paaiškino, kad jos vaikai (palikėjos anūkai E. ir E. S.) palikimo atsiradimo metu buvo nepilnamečiai. Testamentu nebuvo padaryta patvarkymo, kad palikėjos palikimas paliekamas I. S. ar L. M.. Pareiškėjos vaikai testamento pagrindu nepriėmė palikimo. Pareiškėja įstatymo pagrindu taip pat nepriėmė palikimo, nes praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo tiek vaikų, tiek savo vardu. Palikėjos vaikas K. M. yra sakęs, kad priėmė palikimą testamento pagrindu (priimti palikimą testamento pagrindu termino nepraleido, tačiau sakė, kad palikimą priėmė tik tiek, kiek palikta/nurodyta testamentu). Tačiau Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų ir nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų, todėl pareiškėja mano, kad paveldėjimo teise nėra pasinaudojęs nei vienas galimas palikėjos įpėdinis. Nurodė, jog su seserimi R. P. neatvyko pas notarą dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius, todėl praleido terminą palikimui priimti. Nuo pat motinos mirties pareiškėja priėmė ir valdė kaip savą motinai nuosavybės teise priklausančią sodybą (gyvenamasis namas, kurį valdo vadina sodyba), esančią (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, taip pat kilnojamuosius daiktus, todėl teismo prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys L. M. ir R. P. atsiliepimais su pareiškėjos prašymu sutiko. Nepageidavo ateityje dalyvauti teismo posėdžiuose.
4. Suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimu su pareiškėjos prašymu sutiko. Nurodė, jog kaip globėja bei turto administratorė (2020 m. birželio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartis Nr. e2YT-5392-452/2020) išreiškė nuomonę ir už sūnų J. M., kuris taip pat sutiko su prašymu. Nepageidavo ateityje dalyvauti teismo posėdžiuose.
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos Z. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį Z. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo tenkinimui. Prašo pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą (palikėjos) Z. J. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Pareiškėjos prašymo neginčija ir prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
7. Suinteresuoti asmenys E. S. ir M. M. atsiliepimų į prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims įteikti tinkamai (suinteresuotam asmeniui M. M. – 2024 m. rugsėjo 21 d. (įteikiant šeimos nariui); suinteresuotam asmeniui E. S. – 2024 m. rugsėjo 17 d. (įteikiant asmeniškai pareiškėjos nurodytu el. paštu)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
8. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje nustatyta, kad po Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), visą jos turtą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja I. S., priimdama ir valdydama kaip savą motinai nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, taip pat kilnojamuosius daiktus. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad Testamentų registre nėra įregistruotų testatorės sudarytų testamentų ir nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Todėl pareiškėja pagrįstai mano, kad paveldėjimo teise nėra pasinaudojęs nei vienas galimas palikėjos įpėdinis. Pareiškėja po motinos mirties įstatymo nustatytu terminu į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
10. Taigi iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad po Z. J. mirties pareiškėja I. S. rūpinosi mirusiosios paliktu turtu ir jį prižiūrėjo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, kad palikėjos palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai. Z. J. pirmos eilės paveldėtoja pagal įstatymą – dukra I. S.. Suinteresuoti asmenys, atsiliepę į prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, atsiliepimuose nurodė, kad sutinka su prašymu ir jo neginčija bei prašo sprendimą šioje byloje iš esmės priimti teismo nuožiūra.
11. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja I. S. priėmė palikimą po motinos Z. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą. Tai patvirtina visi byloje esantys rašytiniai duomenys bei tai, kad priešingų įrodymų teismui nepateikė ir suinteresuoti asmenys. Pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja paveldės po Z. J. mirties paliktą turtą, todėl tenkinant prašymą juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).
12. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti ir visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, nes ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista pagal 2024 m. balandžio 25 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu palikimą priėmė dukra I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti ir visiškam paveldėjimo teisės įgyvendinimui.
Nepriteisti iš pareiškėjos procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.