Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-953-580/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-17
Bylos Nr.
2S-953-580/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42032-2015-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
D. K.
Suinteresuotas asmuo
AB „Swedbank“
Kategorijos
  • 3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-953-580/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42032-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. K. prašo panaikinti ekspertizės aktą Nr. E-15-07-28-V105, kaip atliktą pažeidus ekspertizės skyrimo tvarką, t. y. antstolio patvarkymu nepaskirto asmens. Nurodė, kad antstolis 2015-07-14 areštavo pareiškėjo hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Antstolis 2015-07-15 patvarkymu paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėjas neturėjo pretenzijų ir nušalinimų antstolio paskirtam turto vertintojui. Susipažinus su ekspertizės aktu paaiškėjo, kad turto vertę nustatė kitas asmuo, t y. V. R., o ne antstolio įgaliotas ir patvarkyme nurodytas Z. R.. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, kad įgaliojimai atlikti ekspertizę yra perduoti kitam turto vertintojui. Antstolis nesilaikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnyje įtvirtintos ekspertizės skyrimo tvarkos vykdymo procese, nepriėmė patvarkymo, kuriuo V. R. būtų pavesta atlikti ekspertizę, todėl ekspertizė laikytina atlikta neteisėtai. Be to, pareiškėjas neturėjo galimybių šiam ekspertui pareikšti nušalinimą.

Antstolis 2015-11-25 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Nurodė, kad jau turto apžiūros metu 2015-07-28 pareiškėjas žinojo apie tai, kad ekspertizę atliks turto vertintojas V. R. ir vertintojo pakeitimui neprieštaravo, eksperto nušalinimo nereiškė bei pats suorganizavo turto apžiūrą, Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas 2015-10-06 buvo atvykęs į antstolio kontorą, kur jam pasirašytinai buvo įteiktas antstolio 2015-08-27 pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės ir susipažino su vykdomųjų bylų Nr. 0240/15/01610, Nr. 0240/15/01611 ir Nr. 0240/15/01612 medžiaga, tarp jų ir su ekspertizės aktu Nr. E-15-07-28-V105. Nepaisant to jokio skundo ar eksperto nušalinimo pareiškėjas nereiškė. Apie tai, kad turto ekspertizę atliko turto vertintojas V. R. pareiškėjas dar kartą buvo informuotas antstolio 2015-10-14 patvarkymu atsisakyti tenkinti pareiškėjo prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, kuris pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2015-10-19, tačiau šio antstolio patvarkymo neskundė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi atmetė skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais ir ekspertizės akto panaikinimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo atveju pareiškėjas skundžia ekspertizės aktą (o ne antstolio patvarkymą), kuris pagal civilinio proceso normas negali būti naikinamas, o taip pat pasisakė dėl ekspertizės teisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatyme numatyta teise pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, ar pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Pareiškėjas savo skunde nors ir nurodė, kad jam nebuvo suteikta teisė nušalinti eksperto, bet nei antstoliui, nei teismui nenurodė eksperto galimo šališkumo aplinkybių. Teismas pareiškėjo pareiškimus, nepagrįstus jokiais įrodymais, laikė tik teoriniais pasvarstymais. Antstolis, patvarkymu skirdamas ekspertizę, nurodė ekspertizę atliekančią įmonę – UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ (įskaitant juridinio asmens kodą ir buveinės adresą). Ta aplinkybė, kad ekspertizę pavesta atlikti kitam paskirtosios įmonės turto vertintojui nei nurodyta antstolio patvarkyme, savaime nedaro ekspertizės akto negaliojančiu. Byloje nustatyta, kad vykdomojoje byloje paskirta ekspertizė, kurią atliko ekspertas. Teismas, padarė išvadą, jog antstolis, priimdamas patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo bei priimdamas eksperto atliktą ekspertizės aktą, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų. Ekspertizė laikytina teisėta, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą ekspertizės aktą ir antstolio patvarkymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Žemės sklypo su statiniais ir žemės sklypo dalies ekspertizes aktą Nr. E-1S-07-28-VI05, kaip atliktą pažeidus CPK 682 straipsnyje įtvirtintą ekspertizės skyrimo tvarką, t. y. antstolio patvarkymu nepaskirto asmens. Nurodo, kad antstolis iš pradžių veikė vadovaudamasis CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. paskyrė ekspertizę priimdamas patvarkymą, jame nurodė ne tik ekspertizės įstaigą, tačiau ir konkretų ekspertą – jo vardą, pavardę, turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo numerį, informavo apie tai pareiškėją, taip pat suteikė galimybę pareikšti turto vertintojui nušalinimą. Veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, jog buvo pakeistas turto vertintojas. Teisėtas kito turto vertintojo paskyrimas turėjo vykti CPK 682 straipsnyje įtvirtinta tvarka, t. y. priimant naują patvarkymą, su juo supažindinant skolininką ir suteikiant visas įstatyme nustatytas teises. Tik pareiškėjo atstovui 2015-11-17 susipažinus su ekspertizės aktu paaiškėjo, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko kitas asmuo (V. R.), negu buvo nurodyta 2015-07-15 antstolio patvarkyme (Z. R.). Kad ekspertizę tikrai atliko kitas asmuo, patvirtina ir skirtingas turto vertintojo pažymėjimo numeris, nurodytas patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo ir ekspertizės akte. Teisė nušalinti ekspertą ir objektyviai egzistuojantis eksperto nušalinimo pagrindas yra du skirtingi dalykai. Pareiškėjas skunde akcentavo būtent įstatyme nustatytos nušalinimo teisės nesuteikimą, dėl pažeistos CPK 682 straipsnyje įtvirtintos turto vertintojo paskyrimo tvarkos, ir tai, kad skunde jis nenurodė konkrečių eksperto galimo šališkumo aplinkybių, antstolio padaryto pažeidimo konstatavimui reikšmės neturi. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad antstolis nepriėmė naujo patvarkymo, kuriame būtų nurodyta, jog ekspertizę pavedama atlikti V. R., ir nesuteikė teisės skolininkui net svarstyti galimybės nušalinti paskirtą ekspertą pažeidžia skolininko teises. Skunde pareiškėjas kaip analogija rėmėsi CPK įtvirtintais absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje dėl šio argumento visiškai nepasisakė. Situacija, kai turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertintojas, kuriam tokio veiksmo atlikimas nėra pavestas, yra tapati situacijai, kai bylą išnagrinėja bei teismo sprendimą priima teisėjas, kuriam byla nėra paskirta, nepaisant to, kad tas teisėjas ir dirba tame pačiame teisme. Pareiškėjo nuomone, būtent antstolis, vadovaudamasis CPK nustatyta tvarka, turėjo išviešinti aplinkybę apie turto vertintojo pasikeitimą, todėl pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už tai, kad nepasidomėjo, ar antstolis, ar ekspertinė įstaiga nepakeitė patvarkyme nurodyto ekspertizę atlikti paskirto asmens.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutarties, remiasi atskirojo skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas panaikinti ekspertizės aktą Nr. E-15-07-28-V105, kaip atliktą pažeidus CPK 682 straipsnio tvarką, t. y. antstolio patvarkymu nepaskirto asmens, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vykdomosios bylos Nr. 0240/15/01612 medžiaga nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. 2788, kurį 2015-07-07 išdavė Vilniaus m. 28-asis notaro biuras, dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 374 553,26 Eur skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. K. (vykdomoji byla Nr. 0240/15/01610), vykdomąjį dokumentą Nr. 2786, kurį 2015-07-07 išdavė Vilniaus m. 28-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 374 550,35 Eur skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. K. (vykdomoji byla Nr. 0240115/01611), ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2784, kurį 2015-07-07 išdavė Vilniaus m. 28-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 374 553,26 Eur skolos ir 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. K. (vykdomoji byla Nr. 0240115/01612), hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai. 2015-07-14 buvo areštuotas hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Utenos r. sav. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turto arešto aktuose nurodant, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. 2015-07-15 patvarkymu areštuotam turtui buvo paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, į. k. 300136722, turto vertintojui Z. R. (Z. R.), turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000119, išduotas 2000-03-22. Ekspertizę atliko UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“, į. k. 300136722, nekilnojamojo turto vertintojas V. R. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A000615, išduotas 2011-10-06) ir 2015-08-10 surašė ekspertizės aktą. Antstolio V. M. 2015-08-27 pranešimu, kurį pareiškėjas gavo 2015-10-06, buvo informuota apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę. 2015-10-09 antstolio kontoroje buvo gauta pareiškėjo pretenzija dėl ekspertizės metu nustatyto turto vertės. 2015-10-14 patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės bei atsisakė skirti papildomą ekspertizę, informuodamas šalis, kad turto rinkos verte bus laikoma UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertintojo V. R. (pažymėjimo Nr. A000615, išduotas 2011-10-06) ekspertizės akte nustatyta turto verte. Pareiškėjas šio patvarkymo neskundė.

Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-434/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-604/2008).

CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Šio straipsnio normos aiškintinos kartu su CPK 675 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 677 straipsnio 2 dalimi ir 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Antstolis, areštuodamas skolininko turtą ar vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą. Turtas turi būti įvertinamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles, nepriklausomai nuo to, parduodamas jis iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006). Areštuodamas turtą, kurio įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tokiu atveju CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vykdymo procese ekspertizė skiriama antstolio patvarkymu (CPK 682 straipsnio 1 dalis) ir turi būti atliekama pagal ekspertizei keliamus reikalavimus bei tinkamai įforminama (CPK 216 straipsnis). Pažymėtina, kad CPK 682 straipsnis yra specialioji norma, reglamentuojanti ekspertizės skyrimą vykdymo procese (CPK 682 straipsnio 6 dalis). Dėl to vykdymo procese bendrosios CPK normos (CPK 212–219 straipsniai), reglamentuojančios ekspertizės skyrimą kitose civilinio proceso stadijose, yra taikomos tiek, kiek neprieštarauja specialiajai normai.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog pareiškėjo atstovui 2015-11-17 susipažinus su ekspertizės aktu paaiškėjo, kad turto vertės nustatymo ekspertizę atliko kitas asmuo (V. R.) negu buvo nurodyta 2015-07-15 antstolio patvarkyme (Z. R.). Pareiškėjo nuomone, teisėtas kito turto vertintojo paskyrimas turėjo vykti ta pačia, CPK 682 straipsnyje įtvirtinta, tvarka, t. y. priimant naują patvarkymą, su juo supažindinant skolininką ir suteikiant visas įstatyme nustatytas teises.

Skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas reikalauja panaikinti ekspertizės aktą, sudarytą vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos tiesioginės procesinės galimybės panaikinti ekspertizės aktą nenumato. CPK 682 straipsnis numato tik galimybę paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, jei išieškotojas ar skolininkas pateikia motyvuotus prieštaravimus (2 dalis), tačiau galimybės panaikinti ekspertizės akto nenumato. Ekspertizės aktas yra vienas iš įrodymų turto vertei nustatyti, todėl jo teisinis procesinis statusas yra kaip turto vertę pagrindžiančio įrodymo. Teismui gali būti skundžiami antstolių priimti patvarkymai bei atsisakymas atlikti veiksmus (CPK 510 straipsnis), o taip pat paduodami pareiškimai vykdymo procese (CPK 593 straipsnis). Tiek antstolis, tiek teismas pareiškėjo skundą priėmė ir išnagrinėjo iš esmės ir CPK 512 straipsnyje apskundimo termino praleidimo klausimo nekėlė. Kadangi atskirajame skunde termino apskųsti antstolio veiksmus eigos klausimai nekeliami, tai apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas peržengti skundo ribų ir priimti blogesnio sprendimo, dėl šios aplinkybės nepasisako. Nagrinėjamos bylos dalyku apibrėžiami antstolio veiksmai, kuriais buvo priimtas UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengtas Žemės sklypo su statiniais ir žemės sklypo dalies ekspertizės aktas.

Pareiškėjas teisingai nurodo, kad antstolio paskirtą ekspertizę atlikus kitam ekspertui, nei buvo pavesta antstolio patvarkyme dėl ekspertizės skyrimo buvo padarytas CPK 682 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Civilinio proceso kodekso normoje tiesiogiai nurodyta, kad patvarkyme turi būti nurodyta ekspertizės įstaiga arba ekspertas ir garantuojama skolininko teisė pareikšti nušalinimą ekspertui. Vis tik civilinio proceso įstatymai negali būti taikomi formaliai. Kiekvienas proceso normų pažeidimas visada tirtinas, aiškinantis galimą pažeidimo įtaką veiksmo rezultatui bei vertinant, ar toks pažeidimas gali būti laikomas esminiu, t. y. galėjusiu iš esmės lemti netinkamą procesinio veiksmo rezultatą. Esminis klausimas šioje byloje yra tas, ar ekspertizę atlikus kitam tos pačios ekspertinės įstaigos ekspertui galėjo būti gautas netinkamas rezultatas.

Pareiškėjas, teigdamas, kad jam nebuvo suteikta teisė nušalinti eksperto, nei antstoliui, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių eksperto galimo šališkumo aplinkybių, taip pat neteikė įrodymų, jog ekspertizę atlikęs ekspertas neturėjo tinkamos kvalifikacijos ar pan. Dėl šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo argumentus, jog jam nebuvo suteikta teisė nušalinti eksperto, laikė tik teoriniais pasvarstymais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog 2015-11-26 UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ paaiškinamojoje pažymoje nurodyta, kad apie paskirtą turto vertintoją V. R. buvo informuotas ir D. K., kuris davė sutikimą apžiūrėti vertinamą turtą ir perdavė vertintojui visą informaciją apie turtą bei kontaktinius duomenis asmens, kuris suteikė galimybę apžiūrėti ekspertizės objektą. Apžiūros metu D. K. nedalyvavo, tačiau patekimą į ekspertizės objektą suteikė ir pasirašė apžiūros aktą pareiškėją atstovaujantis asmuo – S. R., kurią D. K. informavo apie vertintojo V. R. atvykimą (vykdomosios bylos 64 l.). Kadangi šių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė, darytina išvada, jog pareiškėjas dar iki ekspertizės atlikimo turėjo galimybę V. R. reikšti nušalinimą, jeigu abejojo šio eksperto nešališkumu. Nesant byloje įrodymų, jog ekspertizė buvo atlikta netinkamai, šališkai ar neturinčio tinkamos kvalifikacijos asmens, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akto pripažinimas negaliojančiu vien formaliais pagrindais neatitiktų nei ekonomiškumo, nei protingumo, nei teisingumo principų, bei galimai pažeistų išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyrą.

Papildomos ekspertizės skyrimo klausimas buvo išspręstas antstolio 2015-10-14 patvarkymu Nr. S2-56516, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės bei atsisakė skirti papildomą ekspertizę, informuodamas šalis, kad turto rinkos verte bus laikoma UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertintojo V. R. (pažymėjimo Nr. A000615, išduotas 2011-10-06) ekspertizės akte nustatyta turto verte. Pareiškėjas šiuo patvarkymo neskundė. Paties pareiškėjo veiksmai, šiuo atveju neveikimas rodo, kad pareiškėjas iš esmės sutiko su turto vertintojo V. R. ekspertizės akte nustatyta turto verte.

Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). Pažymėtina, kad teisė savo nuožiūra parinkti turto vertintoją vykdymo procese suteikiama tik antstoliui, kuris ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą (CPK 682 str. 1 d.), o įstatymai suteikia teisę skolininkui pareikšti nušalinimą antstolio parinktam ekspertui, ar motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados (CPK 682 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė