- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- e2S-1991-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03249-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., I. K.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. Š.,
žodinio proceso apeliacine tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. eS2-7182-802/2020 dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo leidimo išdavimo paimti nepilnamečius vaikus.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išduoti teismo leidimą paimti vaikus S. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), iš vaikų tėvų tėvo M. K. ir motinos I. K..
2. Pareiškėja nurodė, kad šeimoje stebimas motinos sistemingas alkoholio vartojimas, vaikų nepriežiūra, vaikams daromas neigiamas poveikis. Tikrinant pranešimus motinai nustatomas girtumas, vaikai paimami. Dėl to šeimai buvo pradėtos teikti socialinės paslaugos. Vyresnysis poros sūnus taip pat girtauja, naudoja smurtą brolio S. ir mamos atžvilgiu. Paskutinio atvejo metu neblaivumas nustatytas ir tėvui. Motina iš namų pasišalino ir negrįžo, buvo pradėta jos paieška. Kadangi tėvas tolimųjų reisų vairuotojas, jam buvo siūloma tvarkyti vaikų laikinąją priežiūrą, nes su mama jiems likti nesaugu. Tačiau jis to nepadarė, išvyko palikdamas vaikus be priežiūros. Dėl to vaikai buvo paimti ir apgyvendinti pas vyresnįjį brolį. Iš pradžių buvo nuspręsta vaikams taikyti laikinąją priežiūrą jų namuose, ją pavedant vyresniajam broliui. Šeimai buvo teikiama pagalba. Buvo tiriama S. K. gyvenamoji vieta ir jos atitikimas vaiko interesams, buvo prašyta Kauno savivaldybės specialistų pagalbos, tačiau jiems patekti į butą ir nustatyti buities sąlygas nepavyko. Visos pagalbos priemonės buvo išnaudotos, tėvai nededa pastangų, nekeičia savo gyvenimo sąlygų, laikinoji priežiūra nebuvo veiksminga, todėl vaikams išlieka realus pavojus saugiai sveikatai ir gyvybei ir yra būtina juos paimti iš tėvų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo M. K. iš esmės patvirtino pareiškėjos atstovės nurodytas faktines aplinkybes. Didžiausia problema šeimoje yra žmonos gėrimas. Ji nėra alkoholikė, anksčiau negerdavo visai, o grįžus į Lietuvą vyriausiajam sūnui M., gal 2-3 metai atgal, pradėjo gerti. Jis pats į reisą išvyksta 6-10-čiai dienų, o grįžęs dieną ar dvi būna su šeima. Tačiau su darbdaviu jau susitarė, kad į užsienį dirbti nebevyks, dirbs Lietuvoje tol, kol žmona gydysis nuo priklausomybės alkoholiui. Su vaikais ir dabar bendrauja kasdien.
4. Suinteresuotas asmuo I. K. iš esmės patvirtino visas pareiškėjos atstovės nurodytas aplinkybes, tačiau teigė, kad ji yra palūžusi, nes 2019 m. buvo daug įtampos, sūnaus M. prasižengimai, jai diagnozuotas vėžys ir lėmė jos alkoholio vartojimą. Vyras išvykdavo, o ji likdavo namuose viena, todėl viskas teko jai vienai, nebūdavo net kam išsikalbėti. Anksčiau ji dirbo ,,(duomenys neskelbtini)“, bet sutartis buvo terminuota ir jai sukakus 50 metų iš darbo atleido. Darbo ieško, yra registruota darbo biržoje, tačiau amžius ir nepilnametis vaikas yra ta kliūtis, dėl kurios darbo gauti nepavyksta. Išsilavinimas jos vidurinis, specialybės neįgijusi. Teigia, jog diena iš dienos negeria, nėra degradavusi, tačiau sutinka, kad pagalbos jai jau reikia. Dabar, kol vyras namie, jaučiasi stipriau, turi palaikymą. Pasižada, kad tikrai gydysis, jau pradėjo tą daryti, tik prašo neatimti vaikų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymo leisti paimti nepilnamečius vaikus S. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), iš vaikų motinos I. K. ir tėvo M. K. netenkino.
6. Teismas nustatė, kad pagrindinės problemos šeimoje kyla dėl motinos I. K. neperstojamo piktnaudžiavimo alkoholiu, ko pasėkoje vaikams nėra užtikrinama saugi aplinka, negebama pasirūpinti jų tinkama priežiūra, fiziniu ir emociniu saugumu, nėra kam tenkinti būtinųjų vaikų poreikių. Vyresnio sūnaus S. K. atveju nustatyti jo gyvenimo ir buities sąlygų nepavyko, nes institucijos atstovai nebuvo įleisti į jo gyvenamąją vietą, todėl nebuvo jokios galimybės įvertinti ar aplinka, kurioje vaikas būna nuo pirmadienio iki penktadienio, jam yra saugi. Vaikų tėvui M. K. dirbant tolimųjų reisų vairuotoju ir dėl to namuose būnant retai, vaikų ugdyme ir lavinime dalyvaujant mažai, o taikytai laikinajai priežiūrai esant neefektyviai, teismas pritarė, kad, įvertinus kitus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, institucijai buvo teisėtas pagrindas ir vada paimti vaikus iš tėvų ir kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jiems nesaugios aplinkos išdavimo.
7. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos iš esmės pasikeitusios faktinės aplinkybės, kad vaikų tėvas pakeitė darbo pobūdį, t. y. pradėjo dirbti Lietuvoje ir kasdien bus namuose, pats galės tinkamai užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugią, stabilią, tinkamą vaiko raidą užtikrinančią aplinką, ką patvirtino byloje apklaustas 17 metų amžiaus suinteresuotų asmenų vaikas S. K., kuris nurodė, kad tėčiui dirbant Lietuvoje jie visi galėtų gyventi savo namuose, jis į gimnaziją važinės mokytis iš namų, tėtis jais visuomet tinkamai rūpinosi.
8. Teismas nustatė, kad vaikų motina I. K. pasižadėjo dėti visas pastangas gydytis nuo alkoholizmo, jau ėmėsi veiksmų - užsiregistravo pas specialistus, pripažino, kad specialistų pagalba jai yra reikalinga. Esant vyrui namuose, motina alkoholio nevartojo pastarąsias dvi savaites. Šie faktai liudija, kad vaikų paėmimo iš tėvų metu buvusios faktinės aplinkybės pakito iš esmės, duomenų, kad tėvas netinkamai rūpintųsi savo vaikais byloje nėra.
9. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, atsižvelgęs į prioritetinę vaikų teisę augti biologinėje šeimoje, sprendė, jog šiuo metu nėra CK 3.254 straipsnyje nustatytų pagrindų (jie yra išnykę), todėl pareiškėjos prašymo leisti paimti nepilnamečius vaikus S. K., gimusį (duomenys neskelbtini), ir D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), iš jų tėvų M. K. ir I. K., netenkino.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti 2020 m. spalio 28 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S2-7182-802/2020, išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus S. K., gim. (duomenys neskelbtini), D. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš jų atstovų pagal įstatymą tėvo M. K. ir motinos I. K., gyv. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Marijampolės apylinkės teismas nevertino aplinkybės, jog šeimai socialinės paslaugos teikiamos nuo 2019 m. gegužės mėn., o I. K. ir M. K. nėra linkę priimti jiems teikiamos specialistų pagalbos, siekiant užtikrinti vaikams saugią aplinką, nevertino, kaip svarbios ir tos aplinkybės, jog tėvai nedalyvauja vaikų ugdyme. Viešosios įstaigos K. R. socialinės paramos centro 2020 m. spalio 14 d. rašte Nr. 380 (8.3-20) nurodoma, kad I. K. ir M. K. šeimai nuo 2019 m. pavasario specialistai šeimai aktyviai teikė siūlymus dėl konkrečios pagalbos, skatino I. K. kreiptis į kvalifikuotus specialistus dėl alkoholio vartojimo problemos sprendimo. Moteris įsipareigojimus vykdė dalinai, 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. rugpjūčio 29 d., 2020 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. rugsėjo 14 d. lankėsi psichologo konsultacijose, alkoholio vartojimo problemos nesprendė, atsisakė vykti stacionariam gydymui į priklausomybių ligų centrą, priklausomybių ligų konsultanto konsultacijų nelankė, dėl sūnaus D. K. emocinės būsenos stebėsenos į psichologą nesikreipė, su vaikų ugdymosi įstaigų bendruomene nebendradarbiavo. Rašte taip pat nurodoma, kad M. K. atvejo vadybos peržiūros posėdžiuose nėra dalyvavęs, nėra linkęs priimti šeimai siūlomos pagalbos, nėra linkęs pripažinti šeimos problemų, jo nuomonė yra dažnai kintanti, kartais vyras pats įvardina žmonos alkoholio problemą, vėliau ją paneigia. M. K. su vaikų ugdymo įstaigų bendruomene nebendradarbiauja, o su socialiniu darbuotoju bendrauja tik specialisto iniciatyva. M. K. vaikų ugdyme ir lavinime dalyvauja mažai, jis prisiima tik tėvo vaidmenį, kuris uždirba šeimai pinigus. M. K. 2020 m. spalio 17 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad specialistai neatsižvelgė į jo darbo pobūdį ir su juo atvejo vadybos posėdžių laiko nederino. Tačiau Viešosios įstaigos K. R. socialinės paramos centro 2020 m. spalio 21 d. rašte Nr. 388 (8.3-20) yra nurodyta, kad socialinis darbuotojas ne kartą yra prašęs vyro, jog jis informuotų apie grįžimą į namus, tačiau vyras apie grįžimą neinformuoja socialinės darbuotojos. Specialistai atsižvelgdami į tai, kad vyro darbo dienomis niekada nebūna namuose, dėl ko jis negali dalyvauti šeimos atvejo vadybos posėdžiuose, jam buvo siūlę posėdžius organizuoti poilsio dienomis, tačiau nei I. K., nei M. K. su šeimos atvejo vadybininke nei šeimos socialine darbuotoja nesusisiekdavo. Spalio mėnesį šeimos atvejo vadybininkė su M. K. keletą kartų bendravo telefonu, buvo derinamas susitikimo laikas, tačiau vyras susitarus neatvykdavo, teigdavo, kad prastai jaučiasi. Vaikams S. K. ir D. K. buvo skirta laikinoji priežiūra su tikslu suteikti jų tėvams galimybę įgyvendinti savo, kaip tėvų valdžią, ir pakeisti savo elgesį, tačiau šeima paslaugų nepriėmė.
10.2. Teismas rėmėsi tik 2020 m. spalio 21 d. posėdžio metu suinteresuoto asmens M. K. pateiktu prašymu darbdaviui ir darbdavio charakteristika, nustatė, jog šiuo metu iš esmės yra pasikeitusios faktinės aplinkybės šeimoje, vaikų tėvas pakeitė darbo pobūdį, t. y. pradėjo dirbti Lietuvoje ir kasdien bus namuose, ko pasėkoje vyras pats galės tinkamai užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugią, stabilią, tinkamą vaiko raidą užtikrinančią aplinką. Skyrius nuomone, teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų. M. K. kartu su prašymu nepateikė darbo sutarties pakeitimo, patvirtinančio, kad darbo sąlygos yra pakeistos. Kol darbo sąlygų pakeitimai neįforminti darbo sutartyje, bet kuri šalis turi teisę pakeisti savo poziciją. Teismas nevertino aplinkybių, jog vaikų tėvas M. K. nuo 2014 m. dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir namuose būna retai. M. K. 2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog didžiausia problema jų šeimoje yra žmonos gėrimas. Vyro teigimu, I. K. alkoholį vartoja jau apie 2-3 metus. Pasak M. K. jis pats į reisą išvyksta 6-10 dienų, o grįžęs dieną ar dvi būna su šeima, kas rodo, jog vyras nėra ilgesnį laiką, nei keletą dienų, prižiūrėjęs vaikų savarankiškai. M. K. žinodamas, jog jo sutuoktinė I. K. 2-3 metus vartoja alkoholį, ko pasėkoje neužtikrina vaikams saugios ir jų poreikius atitinkančios aplinkos, nesiėmė jokių veiksmų, kad esamą, ilgai trunkančią situaciją pakeistų, tinkamai neįgyvendino tėvo valdžios vaikų atžvilgiu, nesiėmė veiksmų užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, kas rodo, jog M. K. neturi tinkamų socialinių įgūdžių, nesuvokia vaikų poreikių bei tai, kad vyras negeba pasirūpinti vaikais, nesudaro jiems saugių sąlygų, kas kelia realų pavojų vaikų sveikatai bei saugumui.
10.3. I. K. pripažinimas turint priklausomybę alkoholiui ir pažadas pradėti gydymą nuo jos yra deklaratyvus. Teismas nevertino, jog 2019 m. gegužės 13 d. į Skyrių telefonu kreipėsi M. K., kuris pranešė, kad jo sutuoktinė I. K. galimai girtauja namuose su savo pilnamečiu sūnumi M. K., namuose yra mažametis vaikas D. K., kuris neišėjo į mokyklą, galimai yra peršalęs. Tą pačią dieną Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato K. R. policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK K. R. PK) policijos pareigūnai I. K. nustatė 1,66 promilių girtumą, vaikas D. K. buvo paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir apgyvendintas pas šeimos draugą. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad 2020 m. kovo 3 d. Skyriuje gautas Marijampolės AVPK K. R. PK pranešimas, jog 2020 m. kovo 3 d. I. K. nustatytas 2,32 promilių girtumas. Vaikai paimti iš šeimos ir apgyvendinti pas pilnametį brolį M. K.. Marijampolės apylinkės teismas taip pat nevertino 2020 m. spalio 7 d. mobiliosios komandos rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su I. K. ir M. K. šeima organizavimo, kuriose nurodyta, kad su I. K. buvo suplanuotos 8 konsultacijos, iš kurių 2 neįvyko. I. K. 2020 m. rugsėjo 21 d. specialistų nerasta namuose, buvo dingusi, moteris pripažino, jog tuo metu vartojo alkoholį. I. K. 2020 m. spalio 5 d. neatvyko į sutartą konsultaciją. Paskambinus moteriai telefonu, moters kalba buvo nerišli, mintys padrikos. Įtarus, jog moteris galimai vėl vartojo alkoholį ir yra neblaivi, nors tą kategoriškai neigė, mobiliosios komandos specialistai informaciją perdavė šeimos atvejo vadybininkei ir socialinei darbuotojai, kurie tą pačią dieną nuvyko į šeimos gyvenamąją vietą, tačiau I. K. specialistų į namus neįsileido, telefono ragelio nekėlė. 2020 m. spalio 6 d. šeimos atvejo vadybininkei ir socialinei darbuotojai pakartotinai nuvykus į šeimos namus, I. K. buvo nustatytas 1,56 promilių girtumas. Šios aplinkybės rodo, jog I. K. nesiekė spręsti alkoholio vartojimo problemos net ir tuo metu, kai jos šeimai buvo teikiama intensyvi mobiliosios komandos specialistų pagalba. Marijampolės apylinkės teismas taip pat nevertino Viešosios įstaigos K. R. socialinės paramos centro rašte Nr. 380 (8.3-20) nurodytų aplinkybių, t. y. kad I. K. alkoholio vartojimo problemos nesprendė, atsisakė vykti stacionariam gydymui į priklausomybių ligų centrą, priklausomybių ligų konsultanto konsultacijų nelankė.
10.4. Alkoholinius gėrimus I. K. vartojo matant mažamečiam vaikui D. K., kuriam tik 11 metų, kas laikytina žalingos įtakos darymu vaikui. Be to, I. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, negeba pasirūpinti vaikų priežiūra, užtikrinti jiems saugios aplinkos. Atkreiptinas dėmesys į nepilnamečių vaikų išsakytas nuomones. S. K. S. specialistams pasakojo, kad motinai pradėjus vartoti alkoholį, jos išgertuvės tęsiasi savaitę laiko ir daugiau. Nepilnametis pasakojo, kad alkoholį motina vartoja namų aplinkoje, vėliau eina miegoti, neskiria jiems su broliu dėmesio. D. K. teigė, kad mama labai daug miega, nežino kodėl, berniukas mano, kad mama dažnai prastai jaučiasi, todėl miega. Mažametis pasakojo, kad dažnai grįžus iš ugdymo įstaigos namo reikia labai ilgai ir garsiai belsti į namų duris, kad mama jas atidarytų. Tai rodo, jog I. K. dėl turimos priklausomybės alkoholiui nesudaro vaikams saugių sąlygų, kas kelia realų pavojų vaikų sveikatai bei saugumui.
10.5. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad M. K. taip pat galimai turi alkoholio vartojimo problemą. 2020 m. rugpjūčio 30 d. M. K. nustatytas 1,09 promilių girtumas. Mobilios komandos specialistai, teikę šeimai intensyvią pagalbą, 2020 m. spalio 8 d. pateikė pastabėjimus, kad M. K. galimai turi alkoholio vartojimo problemą, kadangi konsultacijų metu vyras, kalbėdamas apie savo alkoholio vartojimo įpročius, juos buvo linkęs teisinti. M. K. įvardijo, kad „ išgėręs atsipalaiduoja, todėl dažnai alkoholį vartoja savaitgaliais grįžęs iš darbo“. Minėtosios aplinkybės rodo, jog M. K. grįžęs į Lietuvą galimai vartoja alkoholį, nesirūpina vaikais, kas kelia realų pavojų vaikų sveikatai bei saugumui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Byloje sprendžiama dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą (tėvo ir motinos), teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
13. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. K. pateikė darbdavio išduotą raštą bei pažymą, patvirtinančius, kad jis nuo 2020 m. spalio 19 d. pervestas dirbti vairuotoju - ekspeditoriumi Lietuvos teritorijoje. Be to, pateikė darbo sutartį, iš kurios matyti, kad ji pakeista ir nuo 2020 m. gruodžio 9 d. M. K. darbo laikas nustatytas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Taip pat pateikė medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, kad I. K. 2020 m. lapkričio 3 d. pradėjo detoksikacinį gydymą, tačiau 2020 m. lapkričio 4 d. buvo išrašyta dėl to, kad toje pačioje palatoje kita pacientė susirgo Covid-19.
14. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu pareiškėjo atstovė S. Š. paaiškino, kad atskirąjį skundą palaiko. Suinteresuoti asmenys nebendradarbiauja, atsisako socialinės pagalbos, su jais neįmanoma susisiekti. M. K. turėjo galimybę pristatyti pakeistą darbo sutartį, tačiau to nepadarė. I. K. pateiktas medicininis dokumentas neįrodo, kad ji gydėsi nuo alkoholio vartojimo, nes jau kitą dieną ji buvo išleista į namus. Jeigu M. K. tuo metu, kai vaikai buvo paimti, būtų jau pakeitęs darbo pobūdį ir kiekvieną dieną grįždavęs į namus, tai vaikai nebūtų paimti. Nėra duomenų, kad M. K. esant namuose jis neprižiūrėtų vaikų. Tuo atveju, jei atskirasis skundas būtų patenkintas, vaikams būtų ieškovas laikinasis globėjas. Tada būtų organizuojamas atvejo vadybos posėdis ir sprendžiama ar esant dabartinėms sąlygoms yra pagrindas grąžinti vaikus.
15. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. K. nurodė, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Jis jau pusantro mėnesio nebevažinėja į tolimuosius reisus. Pakeitė darbo pobūdį, dabar važinėja Lietuvoje. Į darbą išvažiuoja apie 6.30 val. ir grįžta apie 18.30 val. Darbo vieta Kaune. Jo sutuoktinė alkoholio nevartoja jau virš mėnesio. Ji buvo pradėjusi gydymą, bet kitą dieną vienai iš jų skyriaus nustatė kovid-19, todėl visas išleido namo. Todėl gydymo ji nebaigė ne dėl savo kaltės. Jie gavo gerą pamoką, kai buvo paimti vaikai. Atvejo vadybos posėdyje 2020 m. gruodžio 7 d. nedalyvavo, nes apie jį sužinojo tik prieš kelias dienas. Darbdavys jo negalėjo pakeisti kitu, todėl jis turėjo dirbti. Paimtus vaikus lankydavo kas antrą dieną, nešdavo maisto, rūpinosi, kad jie gautų geresnį kambarį.
16. Suinteresuotas asmuo I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Ji prižiūrėdavo vaikus, jie buvo išleisti į mokyklą, aprengti, pavalgę.
17. Teismo posėdžio metu vaikas, dėl kurio paėmimo sprendžiama, S. K. išreiškė nuomonę, kad nori grįžti namo. Jie su broliu buvo paimti ir šiuo metu gyvena vaikų namuose. Brolis taip pat nori grįžti namo. Tėtis jau nebevažinėja į užsienį, todėl būna namuose. Kai ji būna namuose, mama alkoholio nevartoja. Jie buvo paimti labai netikėtai. Jis dėl mokslų negalėjo atsiliepti telefonu, vyresniajam broliui sugedo telefonas ir jis neatsiliepė, todėl buvo nuspręsta, kad jie nebendradarbiauja ir jį paėmė iš mokyklos. Jis pats mokosi Kaune, anksčiau gyvendavo pas močiutę ir tik savaitgaliui grįždavo namo. Dabar per karantiną mokosi nuotoliniu būdu, visos sąlygos namuose mokytis yra. Brolis būdavo, kad nueina pas netoliese gyvenantį vyresnįjį brolį pavalgyti. Mano, kad namuose dabar viskas bus gerai.
18. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, privalo per 3 d. d., o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 d. d., kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.
19. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) aiškinimas ir taikymas, kuris formuojamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. EŽTT jurisprudencijoje plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. Johansen v. Norway, 7 August 1996, Reports 1996‑III, p. 1001‑02, § 52; Kutzner v. Germany, no. 46544/99, 26 February 2002, § 58; Pontes c. Portugal, Requte no 19554/09, 10 avril 2012, § 74 ir kt.). Pagal EŽTT praktikoje suformuotus standartus šios teisės ribojimas bus laikomas pagrįstu pagal EŽTK 8 straipsnį tik tada, jei jis bus atliktas „pagal įstatymą“, atitiks teisėtą tikslą šio straipsnio 2 dalies prasme ir bus „būtinas demokratinėje visuomenėje“. Būtinumo sąvoka reiškia, kad ribojimas turi atitikti primygtinį socialinį poreikį ir būti proporcingas siekiamam teisėtam tikslui. Šeimos išskyrimas yra išimtinė priemonė ir, kaip išskirtinai rimtas apribojimas, . val. ir grįžta apie turi būti pagrįstas pakankamais ir svariais argumentais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (žr. cituotą Pontes c. Portugal, § 77, Scozzari et Giunta c. Italie [GC], nos 39221/98 et 41963/98, § 148, CEDH 2000-VIII ir daugelį kitų). Valstybės valdžios institucijos, spręsdamos dėl būtinumo patikėti vaiką ne jo biologiniams tėvams ypač skubiomis aplinkybėmis, egzistuojant grėsmei vaiko sveikatai ir gerovei, naudojasi plačiomis vertinimo laisvės ribomis, tačiau kruopštesnio tyrimo reikalauja bet kokie tolimesni vaiko teisių, pvz., tėvų valdžios, bendravimo teisių, ribojimai (žr. cituotą Kutzner v. Germany, § 67). Kartu pažymėtina, kad civilinės bylos dėl leidimo paimti vaiką iš jų teisėtų atstovų nagrinėjimo dalykas yra grėsmės vaikui konstatavimas ir įvertinimas, ar yra pagrindai paimti vaiką iš jo teisėtų atstovų, nes dėl to kils grėsmė jo saugumui, sveikatai ar gyvybei.
20. Vertindamas valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimo paimti vaiką pagrįstumą, teismas turi atsižvelgti ne tik į aplinkybes, buvusias vaiko paėmimo metu, bet ir į visą vaiko ir jo šeimos situaciją bei galimybes jai keistis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo dėl pirmos instancijos nustatytų faktinių aplinkybių byloje nėra. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė esant nepakankamai įrodymų dėl situacijos šeimoje pasikeitimo.
22. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad pakanka duomenų spręsti, jog vaikų tėvas pakeitė darbo pobūdį, nebevažiuoja į tolimuosius reisus, kasdien po darbo grįžta namo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu I. K. alkoholio vartojimo problemos nėra išspręstos, nes pateiktas medicininis dokumentas patvirtina, jog vos tik jai pradėjus gydymą, jis buvo nutrauktas. Įvertinus šalyje esančią situaciją, susijusią su pandemija, spręstina, kad gydymas nutrauktas ne dėl I. K. kaltės. Pažymėtina ir tai, kad ir paties pareiškėjo atstovės vertinimu, esant pakankamai duomenų, jog M. K. pakeitė darbo pobūdį, ir kiekvieną dieną būna namuose, nėra duomenų, kad vaikais nebūtų rūpinamasi ir kad būtų pagrindas vaikus paimti iš šeimos. Įvertintini ir duomenys, kuriuos pateikė vaikas S. K., išreikšdamas savo nuomonę. Jis nurodė, kad tėčiui esant namuose mama alkoholiu nepiktnaudžiauja.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog galimai pats M. K. piktnaudžiauja alkoholiu, atmestinas. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad vieną kartą buvo nustatyta, jog M. K. namuose buvo vartojęs alkoholio, nepatvirtina M. K. priklausomybės alkoholiui ir nesirūpinimo vaikais.
24. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad suinteresuoti asmenys nepakankamai bendradarbiauja su socialinę pagalbą teikiančiomis institucijomis, nepriima socialinės pagalbos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo paimti vaikus iš šeimos.
25. Be to, pažymėtina, jog teismo atsisakymas išduoti leidimą paimti vaikus iš jų teisėtų atstovų, situacijai šeimoje grįžus į ankstesnę padėtį, neužkerta kelio nedelsiant pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaikus.
26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir bylą nagrinėjant apeliacines tvarką, todėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra pagrindo naikinti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.