Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. RV-25-1506 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komisijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. RV-25-1506 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. A. nepatvirtinamas.

II. Teismo išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

D. A. formaliai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą, nes jis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, pabrėžtina, kad kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma (neišskiriant atskirai nei atliktos bausmės dalies, nei kitų aplinkybių), kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 82 straipsnyje nustatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. RV-25-1506 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo D. A., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo ir kitų jo gyvenimo faktų retrospektyvinio vertinimo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą.

Nagrinėjamu atveju D. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pirmą kartą už labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, susijusį su žmogaus gyvybės atėmimu, itin žiauru būdu, t. y. padarytu nusikaltimu sukelti sunkūs negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Kita vertus, D. A. anksčiau teistas 3 kartus, jo padarytas nusikaltimas, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkesnis už ankstesnius ir yra asmens būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad D. A. dar 2004 m. buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ši bausmės rūšis jam teigiamos įtakos nepadarė, jo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir nuo nusikalstamų veikų darymo nesustabdė. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta D. A. žema nusikalstamo elgesio rizika. Be to, nors nei Komisijos nutarime, nei Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. gegužės 3 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-1426 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo, 1 dalies l. 65), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Pagrindą abejoti, kad padaryta akivaizdi nuteistojo D. A. pažanga, sustiprina ir tai, kad, sugretinus 2023 m. gegužės 3 d. Socialinio tyrimo išvadą su 2022 m. rugsėjo mėn. Socialinio tyrimo išvada (asmens bylos II tomo 1 dalies b. l. 45–50), po kurios buvo priimtas Komisijos nutarimas netaikyti D. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (asmens bylos II tomo 1 dalies b. l. 43–44), nuteistojo dinaminiai veiksniai išliko visiškai nepakitę ir tie patys, rekomenduojant vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane nurodytas priemones. Pastebėtina, kad jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (atlikus 2015 m. lapkričio 9 d., 2020 m. birželio 12 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. rugsėjo 8 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. vertinimus), todėl spręsti apie D. A. padarytą akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar anksti.

Kaip minėta, D. A. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2010 m. rugsėjo 16 d., nuo 2017 m. kovo 21 d. atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, 2022 m. balandžio 1 d. jis perkeltas į Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis D. A. dvidešimt kartų skatintas, paskutinį iš jų – 2021 m. liepos 30 d. už pavyzdingą elgesį ir darbą, tačiau jis taip pat tris kartus buvo pažeidęs nustatytą tvarką ir įstaigos reikalavimus, už kuriuos buvo skirtos drausminės nuobaudos, paskutinį iš jų – 2021 m. kovo 30 d. už tai, kad gamino, įsigijo arba laikė draudžiamus daiktus, buvo pareikštas papeikimas (asmens bylos II tomo 1 dalies b. l. 62). Nors nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas drausmine tvarka prieš daugiau kaip dvejus metus, paskirta nuobauda nebegalioja ir buvo panaikinta prieš terminą, tačiau minėtas jo elgesys nepatvirtina, kad jis elgėsi nepriekaištingai pataisos įstaigoje, ir tai yra reikšminga prognozuojant nuteistojo elgesį laisvėje. Tokios išvados nepaneigia tai, kad D. A. paskutiniu metu buvo skatintas už pavyzdingą elgesį ir darbą (asmens bylos II tomo 1 dalies b. l. 62). Tai, kad nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka už nustatytų reikalavimų nesilaikymą laisvės atėmimo vietų įstaigoje vos paskutinius dvejus metus, tačiau ir neskatintas per šį laikotarpį, rodo, kad D. A. paskutiniu metu elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Teismas šiuo metu dar negali daryti neabejotinos išvados, kad D. A. yra pasirengęs, net ir lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, veikti teisėtu būdu.

Teismas teigiamai vertina tai, kad D. A., būdamas laisvėje, turėtų gyvenamąją vietą, bendrauja su motina, broliu, žmona, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirbo ir dirba, dengia turimus įsiskolinimus, susidariusius dėl jo paties neteisėto elgesio. Kita vertus, paminėtos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis, nulemiančiomis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos savalaikį taikymą. Kaip minėta, po paskutinio Komisijos 2022 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 58-281, kuriuo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teismas neįžvelgė, kad padaryta akivaizdi nuteistojo D. A. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri neabejotinai leistų konstatuoti, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad stebimos teigiamos D. A. nuostatos darbinės veiklos, taikomos priežiūros ir apribojimų bei vykdomų programų atžvilgiu. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, bei tokiais būdais stengiasi valdyti riziką pakartotinai nusikalsti. Kita vertus, vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvaciją ir situacines aplinkybes, pastebima, kad teisės pažeidėjo destruktyvūs veiksmai pasireiškė impulsyviai, spontaniškai, pasiduodant destabilizuojančios aplinkos įtakai. Kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, vis dėlto, atsižvelgiant nuteistojo elgesio ypatumus ir išsakytas mintis interviu metu, tikėtina, kad frustruojančių ir liečiančių nuteistojo poreikius bei asmeninius interesus situacijų metu, esant negatyviam supančios aplinkos pastiprinimui ir įtakai, nuteistojo D. A. reakcijos gali būti spontaniškos. Tai, kad nuteistasis jau yra anksčiau teistas, galima daryti išvadą, kad asmuo kartoja klaidas, nes nepasimoko ir neįvertina ankstesnio patyrimo, dalį atsakomybės nuteistasis linkęs perkelti situacijai, kitiems asmenims, aplinkybėms. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis D. A. ne visuomet geba objektyviai prognozuoti savo elgesio tolesnes perspektyvas. Taigi pripažintina, kad šiuo metu nuteistasis dar nepadarė atitinkamų išvadų dėl savo elgesio, kurios leistų teigti, kad jam galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

D. A. dar tik nuo 2022 m. balandžio 1 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tačiau nelaikytina, kad praėjo pakankamai laiko nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo šio tipo įstaigoje, kas leistų daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jis įgyvendina individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, gana aktyviai ir intensyviai dalyvauja skirtingose socialinio užimtumo priemonėse, dirba, nuo 2022 m. gegužės 6 d. jam suteikta teisė kiekvieną savaitę išvykti dviem parom į namus (pažeidimų nenustatyta). Kita vertus, teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tvirtinti Komisijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. RV-25-1506 nėra pagrindo, juolab neatliktos bausmės dalis dar gana didelė – kiek daugiau nei 3 metai.

Teikimo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija nevienbalsiai priėmė sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vienas Komisijos narys pateikė atskirąją nuomonę, kuria siūlė netaikyti D. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsižvelgiant į tai, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai ir likusi nemaža neatliktos bausmės dalis, per visą atlikimo laiką asmens elgesys nebuvo nepriekaištingas – 3 kartus baustas drausmine tvarka (teikimo l. 14 antra pusė). Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nevienareikšmiškai nustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Ši aplinkybė taip pat svarbi sprendžiant Komisijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. RV-25-1506 patvirtinimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad dabartiniu metu negalima D. A. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, todėl Komisijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. RV-25-1506 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. A. nepatvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. RV-25-1506 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. A. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.