Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo H. M. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo mirusi jo motina V.T. M., (duomenys neskelbtini) mirė tėvas H. M.. Tėvo mirties metu testamentas nebuvo sudarytas. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė. Likusį turtą sudaro butas, du sodo sklypai. Jais jis rūpinosi, puoselėjo, mokėjo mokesčius, bute pasiliko gyventi. Tokiu būdu priėmė H. M. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjas G. M. – H. M. ir V. T. M. sūnus. Mirties liudijimai patvirtina, kad H. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė V. T. M. - (duomenys neskelbtini). Jos turtą paveldėjo sūnus ir vyras. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad po H. M. mirties palikimo priėmimo faktų nėra registruota, testamentų registre nėra registruota testatoriaus testamentų. Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro pažyma patvirtina, kad į notaro biurą po H. M. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad G. M. nuo 1993-03-16 savo gyvenamąją vietą deklaravo bute adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalį (1/4) po motinos mirties paveldėjo pats. Taigi jis šiame bute gyveno tiek po motinos, tiek po tėvo mirties ir tebegyvena iki šiol, butu rūpinasi, jį prižiūri, moka mokesčius (tai patvirtina į bylą pateikti banko sąskaitos išrašai). Jis rūpinasi ir po tėvo mirties likusiais žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra duomenų, kad po H. M. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po tėvo mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikoma priėmusiu H. M. palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. M. priėmė palikimą po H. M. mirties, kadangi jau po 2020 m. balandžio 1 d. faktiškai pradėjo jį valdyti (CPK 444 straipsnio2 dalies 8 punktas).

Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. priėmė visą velionio H. M. palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas nustato siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo G. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po H. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.