Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. I. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-12-17 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Byla dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, perduota nagrinėti teismui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateikė prašymą, administracinio teisės pažeidimo bylą persiųsti į Vokietiją, Flensburg miestą, kadangi pažeidėjas yra Vokietijos pilietis, jo gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, Flensburg mieste, jo transporto priemonė taip pat registruota Vokietijoje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-01-06 nutartimi vadovaudamasis Administracinių nusižengimo kodekso (toliau ANK) 628 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą dėl bylos perdavimo Vokietijai. Pažymėjo, kad tiek ANK 628 straipsnyje, tiek Administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 281 straipsnyje yra numatytas bendras administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teritorinis teismingumas, kuris taikomas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos ribose. Be to, nei ANK, nei ATPK nėra numatyta administracinių nusižengimų byloms jurisdikcijos taikymo taisyklių.

Atskiruoju skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl bylos perdavimo tenkinti. Teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ANK ir tvirtina, kad prašymą privalėjo spręsti remdamasis ATPK 281 straipsnio nuostata. Tokią išvadą padarė remdamasis ANK 3 straipsniu, kuriame nurodytas kodekso galiojimo laikas. ATPK 218 straipsnyje numatyta, kad 122-130 straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimo padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba transporto priemonės įskaitymo vietą. Nurodo, kad teismui pateikė duomenis apie savo gyvenamąją vietą ir automobilio registracijos vietą, kurie patvirtina, kad jis gyvena ir automobilis registruotas Vokietijoje. Dėl nurodytų priežasčių bei dėl to, jog Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos tarnyba jam kelia abejonių dėl jų objektyvumo, mano, kad jo prašymas dėl bylos perdavimo turi būti tenkintas. Be to, ir vadovaujantis ANK 628 straipsnio 2 dalimi, prašymas taip pat turėjo būti tenkintas, nes pasak apelianto, girtumas jam nustatytas alkotesteriu, kuris yra mobili teisės pažeidimo fiksavimo priemonė. Taigi, anot apelianto, prašymas turėjo būti tenkintas vadovaujantis tiek galiojusio ATPK tiek šiuo metu galiojančio ANK normomis.

Kiti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atskirojo skundo argumentai yra susiję su pažeidimo padarymu.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą, vadovavosi ANK nuostatomis. Apeliantas, remdamasis ANK 3 straipsniu, mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi šiuo kodeksu. Kadangi pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, mano, kad teismas turėjo vadovautis ATPK nuostatomis.

Iš dalies sutiktina su apeliantu, kad teismas šiuo atveju privalėjo vadovautis ATPK nuostatomis, tačiau tai padaryti privalėjo vadovaudamasis ne ANK 3 straipsnio nuostata, o Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Teismui perduota nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje V. I. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. ATPK 126 straipsnio 1 dalies nuostatą atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalis. Kadangi ANK už analogišką pažeidimą numatyta griežtesnė nuobauda nei ATPK, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama. To paties įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas remiantis šiame įstatyme numatytomis taisyklėmis, tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Taigi visi klausimai šioje byloje turi būti sprendžiamo vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio ATPK normomis.

Apygardos teismas, įvertinęs teisės normas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidimų bylų teismingumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai vadovavosi ANK nuostatomis, tačiau iš esmės priėmė teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad apeliacijos nagrinėjimo objektas yra Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartis, kuria atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas bylą nagrinėti jo gyvenamosios vietos valstybei – Vokietijai, todėl atskirojo skundo argumentai dėl paties pažeidimo pagrįstumo ir teisėtumo, nenagrinėtini.

ATPK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 119, 122–130, 130², 131, 132, 133, 134, 136², 136³, 136⁴, 142⁴–142⁸, 142¹⁰, 142¹² straipsniuose, 145 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 148 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamos pagal pažeidimų padarymo vietą, pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonių įskaitos vietą. Būtent remdamasis šio straipsnio 2 dalimi, apeliantas mano, kad byla gali būti perduota nagrinėti Vokietijai. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti. Pirma, įstatymo nuostata nenustato teismui pareigos tokiu atveju privalomai bylą perduoti nagrinėti pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą ar transporto priemonės įskaitos vietą. Teismui yra tik suteikta tokia teisė. Antra, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ATPK numatytas bylų nagrinėjimo teritorinis teismingumas yra taikomas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje. ATPK nėra numatytas atvejis, jog nustačius vieną iš ATPK 281 straipsnyje nurodytą sąlygų, bylą galima perduoti kitai valstybei. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad ATPK nenumato jurisdikcijos taikymo taisyklių, o tai reiškia, kad nėra numatyta galimybė administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti kitai valstybei. Šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis yra Vokietijos pilietis ir jo transporto priemonė yra registruota taip pat Vokietijoje, nėra pagrindas bylą perduoti nagrinėti jo gyvenamosios vietos valstybei.

Esant išdėstytiems argumentas, apelianto atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis iš esmės paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.