Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2-1069-550/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2-1069-550/2013
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00828-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Kondratjevas
Ieškovas
I. Ž.
Atsakovas
S. M., V. Ž.
Trečiasis asmuo
notarei Onai Olesikienei
Civilinė byla Nr. 2-1069-550/2013Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00828-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 71.; 99.5.; 99.7.; 113.1.; 116.4. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 21 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Kondratjevas,sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:ieškovei I. Ž., jos atstovui adv. Vytautui Polikaičiui,atsakovei S. M.,atsakovės V. Ž. atstovei adv. Rimai Šmigelskytei,nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei Onai Olesikienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovėms S. M. ir V. Ž., trečiajam asmeniui notarei Onai Olesikienei dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovės I. Ž. ir mirusiojo J. Ž. nuosavybe bei nustatyti, kad ieškovei I. Ž. priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2013 metų spalio 14 dieną mirė jos sutuoktinis J. Ž.. Mirus sutuoktiniui J. Ž. 2012 metų spalio 24 dieną ji kreipėsi į Kėdainių rajono 2-ąjį notaro biurą dėl turto paveldėjimo. Iš notarės sužinojo, kad teisę paveldėti turi ji ir dvi J. Ž. dukros iš pirmosios santuokos. Jos mirusiam sutuoktiniui J. Ž. nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šį butą J. Ž. įgijo 1994 metų gegužės 26 dieną privatizacijos metu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1-1374, pirkimo sutarties registro Nr. 2-1824. Su J. Ž. ji susituokė 2001 metų rugsėjo 28 dieną, tačiau kartu gyveno nuo 1980 metų rudens, tvarkė bendrą ūkį, kartu planavo ateitį. Kai susipažino su J. Ž., jis dirbo Kėdainių žemtiekimo įmonėje, ir 1990 metų gegužės mėnesį, jam buvo paskirtas ginčo butas, jie abu bute 1990 metų gegužės 8 dieną buvo priregistruoti. Prasidėjus privatizacijai 1993 metų lapkričio 30 dieną su J. Ž. ji susitarė, kad visas butas bus privatizuotas jo vardu, po ko 1994 metų gegužės 26 dieną J. Ž. pasirašė šio buto pirkimo sutartį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. Ž. nuosavybė, kadangi įgytas iki santuokos sudarymo. Po santuokos sudarymo ji neprašė, kad J. Ž. jai dovanotų ar kitokiu būdu perduotų ½ dalį buto, kadangi abu gyveno kartu, buvome viena šeima, abu bendrai įsigytu nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo naudodami lėšas, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ji visą tą laiką buvo įsitikinusi, kad jai priklauso J. Ž. vardu įgyto turto ½ dalis.

Ieškovės atstovas prašo ieškinį nurodytais motyvais tenkinti visiškai.

Atsakovė S. M. ir atsakovės V. Ž. atstovė Rima Šmigelskytė su ieškiniu sutinka visiškai, prašo jį tenkinti. Iš esmės paaiškino vienodai ir nurodė, kad J. Ž. mirė 2012 m. spalio 14 d. Jam nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį jis buvo privatizavęs savo vardu. 2001 m. J. Ž. vedė ieškovę I. Ž., su kuria jau gyveno žymiai anksčiau, nei butas buvo privatizuotas. Jis gyvendamas su ieškove, susitarė butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuoti J. Ž. vardu. Visi byloje esantys įrodymai duoda pagrindą teigti, kad ieškovė turi teisę ir jai priklauso ½ dalis ginčo buto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuoka tarp J. Ž. ir I. Ž. (ikisantuokinė pavardė I.) įregistruota 2001-09-28 (b. l. 5). J. Ž. vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registravimo pagrindas - 1994-05-26 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 2-1824 pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (b. l. 10, 11, 38). J. Ž. mirė 2012-10-14 (b. l. 6). Po J. Ž. mirties palikimą priėmė jo dukros V. Ž., S. M., taip pat sutuoktinė I. Ž., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7, 8). I. Ž. iki santuokos su J. Ž. sudarymo, 1990-05-08 deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute (b. l. 9). Iš 1993-11-30 susitarimo matyti, kad J. Ž. ir I. Ž. susitarė butą, esantį (duomenys neskelbtini), privatizuoti J. Ž. vardu (b. l. 16- 17). 1993-11-18 pažyma patvirtina, kad J. Ž. šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), sudaro jis ir sugyventinė I. I. (pavardė po santuokos sudarymo Ž.) (b. l. 18).

Pagal teismų formuojamą praktiką nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o, priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalis, 121 straipsnis). Susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o susitarimo rašytinio teksto nebuvimas nedaro šio sandorio negaliojančio (1964 m. CK 58 straipsnio 1 dalis) (2008-04-08 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-235/2008).

Sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Jungtinė veikla, įgyjant nuosavybę, buvo vykdoma galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, dėl to taikytinas LR CPK 1964 m. CK 472 straipsnis, pagal kurį jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigojo užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas, yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė (1964 m. CK 474 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, įvertinęs šalių ir atsakovės atstovės paaiškinimus, ištyręs įrodymus daro išvadą, kad ieškovė su J. Ž. nesusituokusi gyveno kartu iki santuokos sudarymo (nuo 1980 m., atsakovės to neginčijo), tvarkė bendrą ūkį, veikė kartu ir savo bendra veikla 1994 m. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. 1374, įgijo jungtinės veiklos rezultatą- butą, esantį (duomenys neskelbtini). Susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę nagrinėjamos bylos atveju taip pat nustatytas ir rašytiniais įrodymais- tai kad I. Ž. buvo J. Ž. šeimos narys iki įgyjant butą, tiesiogiai patvirtina 1993-11-30 susitarimas (b. l. 16), pažyma apie asmens sudėtį (b. l. 18), tą taip pat pripažino atsakovė ir atsakovės atstovė savo atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose, ginčo dėl to tarp šalių nėra.

Šioje situacijoje taip pat pažymėtina, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pagal jo privatizavimo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 d., pagal kurį buto nuomininkas, jo šeimos nariai, turėjo susitarti dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo–pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais). Nesutarus pirkti buto, pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma. Taigi įstatymas kaip privalomą gyvenamojo ploto privatizavimo sąlygą nustatė šeimos narių susitarimą, kas taps perkamo gyvenamojo ploto savininku (bendrasavininkiais). Minėta, kad toks susitarimas tarp I. Ž. ir J. Ž. buvo, o I. Ž. iki susitarimo sudarymo buvo J. Ž. šeimos nariu.

Išdėstytų aplinkybių ir aptarto teisinio reguliavimo pagrindu darytina išvada, kad nors butas 1994-05-26 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo registruotas tik J. Ž. vardu, tačiau pripažintina buvus šalių susitarimą jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai), dėl ko ieškovės reikalavimas tenkintinas ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja daline ieškovės I. Ž. ir mirusiojo J. Ž. nuosavybe bei nustatytina, kad ieškovei I. Ž., priklauso ½ dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimo išlaidų paskirstymo taisykles numato CPK 93 str., pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau to paties straipsnio 4 d. numato šios taisyklės išimtį, pagal kurį galima nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. numatytos taisyklės. Ieškinio dalykas kyla iš ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio santykių, atsakovės niekaip negalėjo įtakoti šio ieškinio teismui pateikimo, nes ginčo turtas jų vardu dar nėra registruotas, be to jos ieškinį pripažino. Atsižvelgus į išdėstytą ir teisingumo bei protingumo principus, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovių nepriteistinas. Analogiškais motyvais iš atsakovių taip pat nepriteistinos ir pašto išlaidos, valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 279 str. 1 d., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja daline ieškovės I. Ž., (duomenys neskelbtini) ir mirusiojo J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe bei nustatyti, kad I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas