Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas dvidešimt kartų, paskutinį kartą:

20) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, galutine 22 parų arešto bausme, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. I. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: S. I. 2024 m. gegužės 31 d., apie 16.44 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „Kosmelita“ priklausančioje parduotuvėje „Eurokos“ nuo prekių lentynos paėmė 1 vnt. 100 ml „Paco Rabanne Invicius“ tualetinio vandens dėžutę, kurios vertė 114 eurų ir 1 vnt. 50 ml „Carven C‘est Paris“ tualetinio vandens dėžutę, kurios vertė 59,93 eurų, ir įsidėjęs dėžutes į savo striukės vidinę pusę, pasišalino iš parduotuvės nesumokėjęs už minėtas prekes, tokiu būdu padarė UAB „Kosmelita“ turtinę 173,93 eurų žalą. Šiais veiksmais S. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu S. I. kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., galimai pranešime apie įtarimą minimu laiku, buvo (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „Eurokos“. Eidamas į parduotuvę pinigų turėjo. Užėjo pasidairyti prekių, neplanavo tą dieną nieko vogti, tačiau pastebėjo, kad niekas į jį nežiūri, nematė jokių darbuotojų, todėl spontaniškai paėmė nuo parduotuvės lentynų 2 vnt. skirtingų kvepalų dėžutes (pavadinimų tiksliai neprisimena, bet galimai tai buvo kvepalai, kurių pavadinimai minimi pranešime apie įtarimą). Dėžutes jis paslėpė savo striukės vidinėje pusėje ir išėjo iš parduotuvės. Prekes pardavė nepažįstamiems asmenims. Pinigus panaudojo savo reikmėms, pirko maisto produktus. Dėl įvykio labai galisi ir sutinka atlyginti parduotuvei padarytą žalą (el. b. 2 t., 5 – 8 b. l.).

Liudytoja D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 19.00 val., žiūrėjo prekybos salę ir pamatė, kad ant lentynų trūksta prekių, nusprendė peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Pastebėjo, kad 2024 m. gegužės 31 d., 16.44 val., parduotuvėje „Eurokos“, esančioje (duomenys neskelbtini), nenustatytas vyras pavogė 2 vnt. (1 vnt. „Paco Rabanne Invicius“ tualetinio vandens 100 ml, vertė 114 eurų, 1 vnt. „Carven C'est Paris“ vyr. tualetinio vandens 50 ml, vertė 79,90 eurų) kvepalus, kurių bendra vertė 173,93 eurų (el. b. 1 t., 26 – 28 b. l.).

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad 2024 m. gegužės 31 d., apie 16.44 val., parduotuvėje „Eurokos“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo prekių lentynos pavogtos 2 tualetinio vandens dėžutės, kurių bendra vertė yra 173,93 eurų. Įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis (el. b. 1 t., 1 – 5 b. l.).

Iš kitų objektų apžiūros protokole pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo peržiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš parduotuvės „Eurokos“, įrašuose užfiksuoti vyro veiksmai parduotuvėje (el. b. 1 t., 6 – 8 b. l.).

2024 m. birželio 4 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad vagystę įvykdė pilietis S. I. (el. b. 1 t., 68 – 75 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų), bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad S. I. 2024 m. gegužės 31 d. pagrobė UAB „Kosmelita“ priklausantį nedidelės vertės turtą. Tai patvirtina paties S. I. nuoširdus prisipažinimas ir nuoseklūs parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo metu, taip pat byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytinė medžiaga, t. y. liudytojos D. P. nurodytos aplinkybės, pareiškime nurodyti duomenys, kitų objektų apžiūros protokolas ir byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas vagystės faktas ir S. I. kaip vagystės vykdytojas, taip pat tarnybinis pranešimas, iš kurio S. I. tyrimo metu buvo atpažintas, kaip asmuo, parduotuvėje įvykdęs vagystę. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje ir neginčijamai patvirtina, kad S. I. 2024 m. gegužės 31 d. neteisėtai pasisavino, t. y. pagrobė, nedidelės vertės svetimą turtą.

Atsižvelgiant į tai, kad S. I. 2024 m. gegužės 31 d. pagrobė svetimą UAB „Kosmelita“ priklausantį turtą ir jo pagrobtų prekių vertė buvo 173,93 eurai, t. y. viršijo 3 MGL, bet neviršijo 10 MGL dydžio sumos, kaltinamojo S. I. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (el. b. 2 t., 23 – 27 b. l.). 2024 m. rugsėjo 9 d. civilio ieškovo UAB „Kosmelita“ atstovei L. M. išsiųstas pranešimas apie sprendimą procesą baigti baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., 28 – 29 b. l.).

Skirdamas bausmę S. I., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. S. I. yra (duomenys neskelbtini), darbingo amžiaus, tačiau nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas dvidešimt kartų, didžioji dalis praeityje kaltininko padarytų nusikalstamų veikų yra susiję su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais, bei disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, per pastarųjų penkerių metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia už važiavimą viešuoju transportu be bilietėlio ir smulkias vagystes, paskirtų piniginių baudų nemoka. Byloje nėra duomenų apie S. I. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. I. paskyrus baudžiamojo nusižengimo sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomo dydžio arešto bausmę.

Kadangi S. I. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl S. I. paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Prokurorė, pateikusi pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį atlyginti turtinę žalą pagal vienašalį 2024 m. rugsėjo 9 d. įsipareigojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 69 straipsnis).

Teismas pažymi, kad įpareigojimo atlyginti ar pašalinti turtinę žalą, kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslas, kad turtinė žala būtų atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 3 dalis). Turtinės žalos atlyginimo priteisimas baudžiamuoju įsakymu visiškai ar iš dalies patenkinus civilinį ieškinį savaime reiškia pareigą atlyginti priteistą turtinę žalą. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos atlyginti priteistą turtinę žalą, kreditorius gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kad galėtų jį pateikti antstoliui, kitą dieną po to, kai nuosprendis įsiteisėja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 588 straipsnis). Šiuo atveju kaltininkas 2024 m. rugsėjo 9 d. vienašališkai įsipareigojo atlyginti žalą iki 2024 m. lapkričio 9 d., dėl ko nustatyti terminą žalos atlyginimui apskritai nereikalinga. Įvertinus visa tai, prokurorės prašymas skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti kaltinamąjį atlyginti turtinę žalą pagal vienašalį 2024 m. rugsėjo 9 d. įsipareigojimą – teisiškai yra nepagrįstas, kaltinamajam prašoma baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

Dėl civilinio ieškinio, kardomosios priemonės tolesnio taikymo ir kitų klausimų

UAB „Kosmelita“ įgaliota atstovė tyrimo metu dėl 2024 m. gegužės 31 d. padarytos nusikalstamos veikos pareiškė civilinį ieškinį dėl 173,93 eurų turtinės žalos atlyginimo (el. b. 1 t., 94 b. l.). Kaltinamasis S. I. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir įsipareigojo iki 2024 m. lapkričio 9 d. atlyginti UAB „Kosmelita“ padarytą 173,93 eurų turtinę žalą (el. b. 1 t., 200 b. l.). Teismas nustatė, kad žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo S. I. veiksmų. Kadangi parduotuvei turtinė žala iki šiol nėra atlyginta, todėl UAB „Kosmelita“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš S. I. UAB „Kosmelita“ naudai priteisiamas 173,93 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 2 t., 20 – 22 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina, kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. I. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Iš S. I. UAB „Kosmelita“ naudai priteisti 173,93 (vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) turtinės žalos atlyginimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai.

2) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.