- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-23
- Bylos Nr.
- II-317-718/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01102-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Advokatai
- Kęstutis Gudynas
- Kategorijos
dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui V. Š., jos įgaliotam atstovui advokatui Kęstučiui Gudynui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2019 m. gegužės 28 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2019-05-28 nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. D. nutraukta, nenustačius D.D. veiksmuose teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje (savavaldžiavimo), sudėties. R.D. buvo kaltinamas tuo, kad 2018-07-03 bendro naudojimo automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), išmontavo automobilių parkavimo užraktus „stulpelius“, kuriuos įrengė J. Š. ir V. Š.
Administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta 2018-09-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjos nutarimu atsisakius padėti ikiteisminį tyrimą, nesant R.D. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties ir nustačius, kad jis galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje.
Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2019-06-28 gautas policijos įstaigos persiųstas pareiškėjos V. Š. skundas, kuriame prašoma Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2019-05-28 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad ginčas kilo dėl automobilių parkavimo vietų. Pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), yra 13 butų, namo gyventojams Nacionalinės žemės tarnybos 2016-09-08 aktu nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka. 2017-06-06 buvo sušauktas minėto pastato gyventojų susirinkimas, kuriame paskirstytos vietos automobilių statymui ir aptartas apmokėjimas už darbus. Minėtame žemės sklype jai atitekusioje vietoje pasistatė užraktus-stulpelius. Nors D.D. susirinkime nedalyvavo, tačiau apie namo gyventojų sprendimą žinojo. Laikotarpyje nuo 2018-06-10 iki 2018-07-05 R.D. stulpelius savavališkai nulaužė. Nurodo, kad R.D. padarytas administracinis nusižengimas konstatuotas 2018-09-11 Neringos policijos komisariato pareigūnės nutarimu. Perdavus bylą Neringos policijos komisariato vyr. tyrėjui N.S., jokie veiksmai atlikti nebuvo, administracinio nusižengimo bylos procesas nebuvo vykdomas, o pats skundžiamas nutarimas surašytas paskubomis, painiojant tyrimus, nesant jokių argumentų, kurie rodytų R.D. elgesyje nesant savavališkų veiksmų. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo įvertinta tai, kad savo suvoktą teisę R.D. įgyvendino neleistinomis priemonėmis ir tuo jai, pareiškėjai, padarė žalą.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatas nesutinka su V.Š. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad tyrimo metu nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė, adresu (duomenys neskelbtini), yra bendro naudojimo plotas ir kiekvieno statinio (ar jo dalies) ar įrenginio (ar jo dalies) savininkui (žemės sklypo (jo dalies) nuomininkui) negali būti suvaržytas (apribotas) praėjimas, privažiavimas prie nuosavybės teise valdomų pastatų. Pagal informacijos ir aplinkybių patikslinimo medžiagoje, dėl nutarimo priėmimo pradėti ar atsisakyti ikiteisminį tyrimą, R. D. pateiktus paaiškinimus ir pridėtus dokumentus, t. y. 2017-08-17 Nr. 13SŽN-252-(14.13.55.) valstybinės žemės nuomos sutartį matyti, kad R. D. yra nuomininkas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir savininkas poilsio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal informacijos ir aplinkybių patikslinimo medžiagoje, dėl nutarimo priėmimo pradėti ar atsisakyti ikiteisminį tyrimą, J. Š. pateiktus paaiškinimus ir pridėtus dokumentus, t. y. 2016-09-08 pareiškimą Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos bei 2016-11-18 Nr. 1SS-3407- (8.5.) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą į 2019-09-08 pareiškimą matyti, kad pareiškėjai (vienas iš jų – V. Š.) yra taip pat bendri savininkai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo bendri nuomininkai, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis surinktais duomenimis buvo padaryta išvada, kad automobilių užrakinamų parkavimo „stulpelių“ įrengimui leidimas iš Neringos savivaldybės nereikalingas. Tai yra aikštelės bendrų nuomininkų vidinio susitarimo dalykas, kuris turi vadovautis civilinius turtinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. R. D. turi lygias teises, kaip ir kiti bendri savininkai ir bendri sklypo nuomininkai, naudotis automobilių stovėjimo aikštele nevaržomai, o įrengti automobilių parkavimo užraktai „kuoleliai“ negali būti įrengti ir naudojami asmeniškai, nes tokiu būdu pažeistų kitų bendrų savininkų ir bendrų sklypo nuomininkų teisę naudotis automobilių aikštele ir patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas. Todėl pareiškimu apskųsti R. D. veiksmai neatitinka pažeidimo, numatyto pagal ANK 518 str. „Savavaldžiavimo“, požymių sudėties. Prašo V.Š. skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patraukta V. Š. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), įsigijo iš R.D. Namas yra 2 aukštų, 13 butų. Ilgą laiką namo gyventojai negalėjo naudotis minėtame žemės sklype esančia automobilių stovėjimo aikštele, nes žeme naudojosi tik R.D. Dėl to kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri atlikusi tyrimą, perdavė atitinkamą žemės plotą jiems naudotis. Nacionalinės žemės tarnybos 2016-09-08 aktu nustatyta žemės sklypų naudojimo tvarka. Dėl to R.D. kerštauja. 2017-06-06 gyventojų susirinkimo metu buvo paskirstytos vietos automobiliams statyti, R.D. taip pat buvo priskirta vieta. Teigia, kad R.D. aiškiai žinojo, kas automobilio stovėjimo aikštelėje įrengė apsauginius kuolelius. Kitiems kaimynams kuoleliai įrengti nebuvo, kadangi R.D. išrovė jos kuolelius. Susirinkime buvo nuspręsta įrengti viso 11 kuoliukų. Jis buvo kviečiamas į gyventojų susitrinkimą, situacija jam žinoma. Kuoleliams įrengti leidimas nereikalingas. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kur įrengta aikštelė, yra valstybinė žemė, kuri išnuomuota namo gyventojams. Prašo atlyginti išlaidas, turėtas advokato išlaidoms apmokėti.
Pareiškėjos įgaliotas atstovas advokatas Kęstutis Gudynas pažymėjo, kad skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas N.S. jokių tyrimo veiksmų neatliko, neapklausė V.Š., po bylos medžiagos jam perdavimo 8 mėnesius joks sprendimas priimtas nebuvo, o 2019-05-28 V.Š. užklausus apie bylos eigą, nutarimas buvo gautas. Skundžiamas nutarimas yra visiškai nepagrįstas, nemotyvuotas, ANK 518 straipsnio dispozicija neatskleista, todėl nutarimas naikintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
V. Š. skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 2 dalis), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 straipsnio 4 ir 5 dalis). Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai.
Skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2019-05-28 nutarimu administracinio nusižengimo teisena R. D. nutraukta, nenustačius jo veiksmuose teisės pažeidimo, numatyto ANK 518 straipsnyje (savavaldžiavimo), požymių sudėties.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į šio straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiuoju, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2018-07-05 Klaipėdos AVPK Neringos policijos komisariate buvo gautas J. Š. pareiškimas dėl pavogtų automobilių parkavimo užraktų „stulpelių“. Institucijos tyrėja 2018-09-11 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius R.D. veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėties, ir nustatė, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje. Taip pat nustatyta, kad tarp namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų yra kilęs ginčas dėl prie namo esančio sklypo, kur įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, naudojimosi tvarkos. Nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ir įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (kuri yra prie pastato (duomenys neskelbtini)) yra išnuomotas minėto namo gyventojams ir yra bendro naudojimo plotas. Taigi, tiek skundą pateikusi V.Š., tiek teisės pažeidimu kaltinamas R.D. yra minėto žemės sklypo nuomininkai, o taip pat bendri savininkai pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-21, 39-46). Taip pat nustatyta, kad 2017-06-06 minėto žemės sklypo bendranuomininkai ((duomenys neskelbtini) namo gyventojai) sušaukė susirinkimą, kuriame balsų dauguma nusprendė priskirti konkrečias automobilių statymo vietas konkretiems apartamentams ir įrengti užrakinamus stulpelius (b.l. 47-49).
Vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas (konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai, nustatantys minėtą tvarką, yra pažeisti (kasacinė byla Nr. 2A-7-2/2010), agresyvus, baustinas ir panašiai. Suprantama, kad turi būti motyvuotai pagrindžiamas ir kitų savavaldžiavimo sudėties požymių, tarp jų ir subjektyviųjų požymių buvimas kaltininko elgesyje.
Visas šias aplinkybes turi nustatyti ir ištirti ne teisminės institucijos, o šiuo atveju Klaipėdos AVPK Neringos PK pareigūnai (Lietuvos Respublikos ANK 589 str., 590 str., 593 str.), tame tarpe turėjo būti nustatytas ir pripažintas nukentėjusiuoju asmuo, kuriam galėjo ar buvo padaryta žala (Lietuvos Respublikos ANK 578 str., 579 str.). Taip pat turėjo būti nustatytas žalos pobūdis ir mastas, kad būtų galima tinkamai kvalifikuoti veiką, nustatant, ar padaryta esminė žala.
ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus, atlikti įvykio vietos apžiūrą, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ar dokumentus ir kita. Įrodinėjimo našta pagal analogiją baudžiamajai teisei administracinėje teisėje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pažymėtina, kad po 2018-09-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjos nutarimo atsisakyti padėti ikiteisminį tyrimą priėmimo jokie tyrimo veiksmai atliekami nebuvo.
Teismo nuomone, tyrimas pagal V.Š. pareiškimą buvo atliktas nepilnai, paviršutiniškai, nebuvo išnaudotos visos įrodinėjimo galimybės, o skundžiamas Institucijos nutarimas buvo priimtas kruopščiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje konstatuoti ar egzistuoja savavaldžiavimo (ANK 518 straipsnis) požymiai, byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka. Byloje nebuvo priimta nutartis dėl asmens pripažinimo nukentėjusiuoju, tokiu būdu jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti nukentėjusiam asmeniui numatytomis teisėmis. Be to, nenustatytos žalos pobūdis ir mastas. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 518 straipsnį, būtinasis veikos požymis yra nepadarymas esminės žalos. Nagrinėjamu atveju kuoleliai su spynomis neapgadinti grąžinti V.Š. įgaliotam asmeniui (b.l. 98-99), todėl neaišku, kokio pobūdžio ir masto žala jai buvo padaryta.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme laikytina administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių įgyvendinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007). Pažymėtina, jog nesuformulavus aiškaus kaltinimo asmeniui konkretaus administracinio nusižengimo padarymu, būtų pažeidžiama teisės aktų garantuojama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsirastų akivaizdžios kliūtys visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylą pareikšto kaltinimo ribose. Nagrinėjamu atveju nei 2018-09-11 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato tyrėjos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nei Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2019-05-28 nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną R.D. administracinio nusižengimo esmė nėra tinkamai suformuluota, tik bendrais bruožais nurodyta, kad R.D. išmontavo automobilių parkavimo užraktus.
Teismas nesutinka su skundžiamame nutarime pateiktu aplinkybių vertinimu. Bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo arba, esant reikalui, renkamos ir tiriamos naujos.
Pareiškėjos V.Š. skundas tenkinamas iš dalies. V. Š. prašė teismo R.D. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 518 straipsnį. Šis pareiškėjos prašymas skirti nuobaudą netenkinamas, nes teismui ir pripažinus R.D. kaltu ir paskyrus nuobaudą pagal ANK 518 straipsnį, kai tokį klausimą turi išspręsti policijos komisariatas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų apribota įstatymo suteikta teisė skųsti nutarimą apylinkės teismui. Be to, ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta galimybė skirti nuobaudą yra skirta ištaisyti neteisingo kvalifikavimo klaidas, o ne apylinkės teisme iš esmės spręsti administracinės atsakomybės klausimą. Alternatyviuoju skundo reikalavimu (prašymu) galima laikyti pareiškėjos skunde minimą papildomą administracinio nusižengimo tyrimą ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.
Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu buvo padaryta esminių proceso pažeidimų, kurie sąlygojo tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės, kurias teismui nustatyti yra sunku, nes būtina atlikti eilę procesinių veiksmų ir papildomą tyrimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas yra naikintinas, o byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos ANK 642 str.1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str.1 d. 4 p., teismas
nutaria:
V. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2019-05-28 nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena R. D. nutraukta nenustačius R.D. veiksmuose teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje (savavaldžiavimo), sudėties ir bylą grąžinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariatui administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.