- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-530-280/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07211-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- Nordea Bank AB
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-530-280/2015
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07211-2014-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugpjūčio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-245-488/2015 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, tretiesiems asmenims antstolei N. J. ir G. A., dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ab initio ir baudinių palūkanų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. A. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ab initio atsakovo Nordea Bank AB vienašališką kreditavimo sutarties Nr. KK08/05/13P nutraukimą ir įpareigoti atsakovą vykdyti sutartį; panaikinti kreditavimo sutarties Nr. KK08/05/13P 13.1, 15, 8.2 punktus, bei sutarties 8.2 punktą ir jame nustatytas palūkanas. Ieškovas paaiškino, kad 2008-05-19 tarp šalių buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KK08/05/13P, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 46 049,58 Eur kreditas vartojimo poreikiams tenkinti. Sutarties vykdymas buvo užtikrintas nekilnojamo turto įkeitimu. Atsakovas ieškovo nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, jis negavo iš atsakovo jokio įspėjimo apie sutarties nutraukimą, jam nebuvo nustatytas terminas ištaisyti sutarties vykdymo pažeidimus. Apie jam atsakovo keliamus reikalavimus jis sužinojo antstolei pradėjus vykdyti bylą. Jo sudaryta sutartis yra kildinama iš vartojimo santykių. Pagal sutarties 13.1p ieškovas turėjo atsakovą informuoti apie ketinimą nutraukti sutartį, nustatydamas papildomą terminą sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Toks atsakovo neinformavimas laikytinas sutarties pažeidimu, todėl vienašalis sutartie nutraukimas laikytinas negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (ab initio). Sutarties 15 p. numatyta sąlyga, kad visi pranešimai yra siunčiami registruotu paštu iš laikomi gautais 5 kalendorinę dieną po jų gavimo, reiškia kad sutartis su ieškovu gali būti nutraukta po 15 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo. Toks trumpas terminas yra neprotingas ir sukelia ieškovui, kaip vartotojui ir kredito gavėjui sunkias pasekmes. Ieškovas nesilaikė sutarties nutraukimo sąlygų, numatytų LR CK 6.217 str., 6.218 str. Sutarties 8.2 p. numatytos 16 proc. metinės palūkanos yra skirtos atsakovo nuostoliams dėl sutarties nevykdymo padengti. Tai neatitinka atsakovo patirtų nuostolių kompensavimo prasmės. Ieškovas atsakovo reikalavimų užtikrinimui yra įkeitęs savo turtą. Ieškovas mano, kad įkeistas turtas savo verte padengtų prievolės neįvykdymo nuostolius. Civiliniame kodekse baudinių netesybų nėra numatyta, netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusiosios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti kito sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, bylą dalyje dėl 2008-05-19 kreditavimo sutarties 8.2 punkto pripažinimo negaliojančiu nutraukė, priteisė iš V. A. Nordea Bank AB, veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių 911,4 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš V. A. 16,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prieš pradėdamas priverstinį išieškojimą iš ieškovo įkeisto turto atsakovas ieškovui 7 kartus siuntė priminimus apie skolos mokėjimą, reikalavimus mokėti skolą. Ieškovui nevykdant šešiolikos kredito sutartimi numatytų tarpinių skolos mokėjimų ir susidarius 7 153,34 Eur skolai, atsakovas 2011-03-01 pranešimu apie sutarties nutraukimą informavo ieškovą apie galimą sutarties nutraukimą ieškovui iki 2011-03-16 nesumokėjus atsakovui skolos. Pranešimas buvo ieškovui įteiktas sutarties 15 punkte nustatyta tvarka asmeniškai, todėl teismas konstatavo, kad kreditavimo sutartis vienašališkai nutraukta buvo pagrįstai, laikantis sutartyje abiejų šalių aptartų pranešimų viena kitai siuntimo ir sutarties nutraukimo tvarkos reikalavimų. Teismas vertino, kad ieškovas melagingai nurodė, kad apie sutarties nutraukimą jis sužinojo iš antstolio pateikus 2013-06-13 raginimą įvykdyti sprendimą ir toliau vykdant vykdymo veiksmus ir sprendė, kad ieškovas savo reikalavimo dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu neįrodė. Spręsdamas ieškovo reikalavimus dėl sutarties 13.1, 15 punktų panaikinimo, teismas nurodė, kad abi šalys lygiaverčiai susitarė dėl sutarties sąlygų, ieškovas jų neginčijo nuo pat sutarties pasirašymo momento 2008-05-19, ieškovas šių sąlygų nesąžiningumą savo atžvilgiu pastebėjo praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo sutarties sudarymo, antstoliui paskelbus jo įkeisto turto pardavimą iš varžytinių. Ieškovo nurodoma LR CK 6.218 str. 1 d. taikoma tada, kai sutartyje nėra susitarta dėl jokio pranešimo apie sutarties nutraukimą termino, tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl kitokio pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą termino, todėl naikinti sutarties 13.1 punkto nėra pagrindo. Ieškovas ginčijo 15 sutarties punktą, teigdamas, kad jis negavo pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį, tačiau teismas pažymėjo, jog atsakovas pateikė įrodymus, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo įteiktas asmeniškai ieškovui ir jo pasirašytas, todėl reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl sutarties 8.2 punkto panaikinimo ir pripažinimo, kad 16 proc. palūkanų nustatymas yra neteisėtas, nurodė, jog 2011-06-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi nutarta išieškoti 16proc. sutartinių metinių palūkanų nuo visos negrąžintos sumos, jas skaičiuojant nuo 2011-06-07 iki visiško skolos išieškojimo ir ši nutartis įsiteisėjusi ir turi res judicata galią, todėl bylos dalį dėl sutarties 8.2 punkto panaikinimo nutraukė.
Šalies argumentai
Ieškovas V. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Ieškovas pažymėjo, jog teismui buvo pateikęs įrodymus, kad serga, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau teismas ieškovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių nenagrinėjo ir dėl ieškovo prašymo nepasisakė. Apeliantas nurodė, kad sutartis nutraukimas būtų teisėtas tik tuo atveju, jei atsakovas būtų informavęs ieškovą apie sutarties nutraukimą, nustatęs ieškovui papildomą terminą sutarties vykdymo trūkumams ištaisyti. Ieškovas negali pateikti įrodymų apie pranešimo negavimą, kadangi negavimo aplinkybei pateikti įrodymų nėra įmanoma. Apeliantas pažymėjo, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, formaliai vertino atsakovo pagal sutartį prisiimtas pareigas, susijusias su vienašaliu sutarties nutraukimu, todėl sprendimas yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nordea Bank AB atsiliepimu prašo ieškovo V. A. apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas žinojo, jog pažeidė mokėjimo prievoles, nepašalino pažeidimų, žinojo, jog nuo 2011 m. kovo 16 d. kredito sutartis buvo nutraukta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtų pašalinęs sutarties pažeidimus, todėl ieškinys reiškiamas tik formaliai, siekiant sustabdyti vykdymo veiksmus. Ieškinys pareikštas praėjus beveik 4 metams nuo kredito sutarties nutraukimo ir tik po to, kai buvo paskelbtos varžytynės. Atsakovas pažymėjo, kad į 2015 m. sausio 22 d. parengiamąjį posėdį neatvyko nei ieškovas, nei laiduotoja G. A.. Ieškovas neatvyko ir į 2015 m. vasario 24 d. teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta, ieškovo neatvykimo priežastį pripažinus nesvarbia. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad nedalyvavimo teismo posėdyje atvejis būtų išskirtinis. Pagal teismų praktiką liga nėra svarbi priežastis atidėti posėdžius. Be to, tai, kad ieškovui nepatinka, kaip teismas vertino įrodymus, nesudaro pagrindo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Ieškovas nenurodė jokių motyvų, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs kokių nors įrodymų ar netyręs bylai reikšmingų aplinkybių. Ieškovas apie kredito sutarties nutraukimą žinojo ir iš kitų dviejų teisminių procesų: Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei Panevėžio apygardos teisme vykusių bylų, kuriose dalyvavo ieškovas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisiniu situacijos vertinimu ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinių skundų motyvų.
Apeliantas V. A. nurodo, kad teismas neišsprendė jo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nevertino priežasčių, dėl kurių ieškovas negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, todėl nepagrįstai bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog atsakovas netinkamai nutraukė Kreditavimo sutartį. Teisėjų kolegija pasisako dėl teismo sprendimo teisėtumo apeliacinio skundo ribose.
Ieškovas V. A., tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas neinformavo apie su Nordea Bank AB sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KK 08/05/13P nutraukimą, o apie iš jo turto vykdomą išieškojimą ieškovas sužinojo tik pamatęs 2014 m. rugsėjo mėn. antstolės paskelbtą pranešimą apie varžytynes. Tokius ieškovo argumentus paneigia bylos medžiaga.
Pirmiausia, pažymėtina, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovui buvo įteiktas 2011 m. kovo 1 d. atsakovo Nordea Bank AB pranešimas apie sutarties nutraukimą – siuntos pristatymo patvirtinime ieškovas pasirašė pats (b. l. 64-66), todėl nesuprantami ir nepagrįsti ieškovo argumentai apie tai, kad jis šio pranešimo negavo ar nebuvo įgaliojęs kitų asmenų jo paimti. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-819-425/2011 konstatavo, jog „skolos gavėjui atsakovui V. A. nevykdant prievolių pagal 2008-05-19 Kreditavimo sutartį Nr.KK08/05/14P, ieškovas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius 2011-03-16 nutraukė Kredito sutartį“. Ieškovas V. A. dalyvavo 2011 m. spalio 11 d. teismo posėdyje, kuriame buvo išnagrinėta minėta civilinė byla Nr. 2-819-425/2011, jam buvo įteiktas teismo sprendimas, todėl ieškovas neabejotinai žinojo apie nutrauktą kredito sutartį. Antra vertus, ieškovas, jeigu nežinojo, kad sutartis su juo nutraukta, turėjo ir galėjo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus gera valia. Akivaizdu, kad jis įmokų kredito įstaigai nemokėjo, taigi būdamas atidus ir rūpestingas, jeigu būtų ir nežinojęs, kad sutartis nutraukta, nevykdydamas prisiimtų įsipareigojimų, turėjo suvokti iš to kylančias sutarties nutraukimo pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas 2011 m. spalio 11 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-819-425/2011) teismui nurodė, jog stengiasi atnaujinti sutartį su banku, taip patvirtindamas, jog suvokia šią sutartį esant nutrauktą. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, kad teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes bei įrodymus, tačiau nenurodo, konkrečiai, kokių aplinkybių ar įrodymų teismas nevertino. Be to, vien tai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti ne taip, kaip juos vertina pats apeliantas, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nepagrįstumo.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesprendė ieškovo prašymo atidėti teismo posėdį ir neanalizavo priežasčių, dėl kurių ieškovas neatvyko į posėdį. Apeliacinės instancijos teismas šiuos ieškovo argumentus pripažįsta esant nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teisme sprendime nurodyta, kad „teismo posėdyje ieškovas nedalyvauja. Jo nurodoma nedalyvavimo priežastis nelaikoma svarbia. Todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujat.“ Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas tik posėdžio dieną 2015-02-23 pateikė prašymą teismo posėdį atidėti ir nurodė, jog serga bei negali atvykti į teismą (b. l. 135-136). Nedarbingumo pažymėjimas jam išduotas 2015-02-20. Nėra duomenų, kad dėl ligos jis negali dalyvauti teismo posėdyje. Kartu su apeliaciniu skundu jis nepateikė konkrečių duomenų apie ligos pobūdį ir ar tikrai negalėjo dėl ligos dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovas atsiliepime pagrįstai nurodė, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo prašymu, jei ieškovas pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 str. 1 d.). Tuo pačiu civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas pažymi, kad liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi, taigi ieškovas turėjo įrodyti, kad jo liga buvo išskirtinis atvejis, dėl kurio jis nebūtų galėjęs atvykti į teismo posėdį. Kadangi tokių aplinkybių ieškovas nei nurodė, nei įrodinėjo, nei pateikė apeliacinės instancijos teismui, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ligos nepripažino svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi ir bylą išnagrinėjo ieškovui nedalyvaujant.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Apeliacinio skundo netenkinus ir atsakovui prašant, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas Nordea Bank AB nurodė patyręs ir prašė priteisti 592,23 EUR advokato pagalbos išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus – 2015-06-04 PVM sąskaitą faktūrą NJORD Nr. 15-0443 bei 2015-06-11 Vidinį pavedimą, kuriuo Advokatų profesinei bendrijai NJORD sumokėta 8 104,61 EUR (pagal kelias sąskaitas faktūras, tarp jų ir NJORD Nr. 15-0443). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytomis ribomis (maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1,5 MMA = 450 EUR) įvertinęs bylos sudėtingumo laipsnį, tai, kad advokatė atsakovui atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad pagrįstos ir tinkamos išlaidos už advokato pagalbą atsakovui apeliacinėje instancijoje būtų 300 EUR, todėl iš ieškovo V. A. priteisia šias išlaidas atsakovo naudai (CPK 98 str. 1-3 d.). Procesas byloje pradėtas galiojant nepakeistoms Teisingumo ministro įsakymu rekomendacijoms, todėl teismas jomis ir vadovaujasi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 EUR advokato pagalbos išlaidų Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus (j. a. k. 112025592) naudai.