- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-42-107-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- S. J.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. ir 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-05-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 12 MGL (1500 litų) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
S. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai, atvirai, prieš nukentėjusiojo J. M. valią įsibrovė į jo gyvenamąjį butą bei mušdamas nežymiai jį sužalojo: 2007 m. birželio mėnesį, naktį iš dešimtos į vienuoliktą dieną, tarp 24–os ir 2–os valandos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. J. įsibrovė į J. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), užpuolė lovoje gulintį nukentėjusįjį J. M. ir tyčia smogė jam kumščiu ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą ir dešinę ranką, padarydamas jam dešiniajame antakyje skersos krypties linijinę muštinę žaizdą, o apie šią žaizdą netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą kairio antakio išoriniame gale, kairės akiduobės išorinio krašto projekcijoje ir ant kairio skruosto, viršutinės lūpos kairėje pusėje padarė odos - gleivinės kraujosruvą, apatinės lūpos dešinėje pusėje padarė netaisyklingos formos poodinę kraujosruvą, muštinę žaizdą apatinės lūpos gleivinėje, dešinio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje padarė išilginės juostos pavidalo paviršinį odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą aplinkui. Taip S. J. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. M. sveikatą.
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. J. nurodė, kad teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. skyrė per griežtą bausmę, o pagal BK 165 str. 1d. - nuteistas nepagrįstai. Jis prisipažįsta, jog įsibrovė į J. M. butą, keletą kartų kumščiu sudavė jam į veidą, dėl to labai gailisi. S. J. pasiteisina, jog, eidamas pro kaimyno J. M. buto langus, išgirdo kaimyną kalbantis su jo sugyventine. Pažiūrėjęs pro langą pamatė juos gulint lovoje, dėl to labai susijaudino, įlipo pro langą į J. M. butą, kad išsivestų sugyventinę. Pamatęs J. M. žvilgsnį, iš jo supratęs, kad J. M. ji puola, S. J. sudavė J. M. kumščiu. S. J. teisinasi, kad tikslo įsibrauti į J. M. butą neturėjo. Įsibrovimą išprovokavo J. M. elgesys. S. J. teisinasi, jog jo veiksmams įtakos turėjo didelis susijaudinimas, kurį sukėlė neteisėti J. M. veiksmai (BK 59 str. 1d. 6, 10 p.). S. J. tvirtina, jog jo girtumas įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo, todėl teismas girtumą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino nepagrįstai. Būdamas blaivus, būtų padaręs tą patį. Nors nusikaltimai nėra sunkūs, sankcijose numatytos bausmės ir nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau teismas paskyrė beveik maksimalaus dydžio bausmes. BPK 409 str. 1d. nurodyta, jog prokuroras gali pradėti procesą privataus kaltinimo bylose, jei nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, bet nutarime turi būti nurodyti motyvai, kodėl būtina pradėti tyrimą. Prokuroro nutarime atnaujinti tyrimą (b. l. 102) ir reikalavime pradėti tyrimą (b. l. 104) reikalavimų pagrindai ir motyvai nenurodyti, todėl baudžiamoji byla pagal BK 165 str. 1d. iškelta nepagrįstai.
S. J. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2007-10-18 nuosprendį pakeisti, pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 str. 1 d. 6 p., 10 p.), pagal LR BK 140 str. 1d. paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal LR BK 165 str. 1d., panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir S. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., 165 str. 1d. pripažino kaltu ir nuteisė pagrįstai.
Nuteistasis nurodo, jog prokuroro nutarime atnaujinti tyrimą ir reikalavime pradėti tyrimą nenurodyti reikalavimo pagrindai ir motyvai, todėl baudžiamoji byla pagal LR BK 165 str. 1d. negalėjo būti keliama. Palangos miesto apylinkės prokuratūra 2007-06-29 nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 129 str. 1d. dėl J. M. nužudymo nutraukė, kadangi nustatė, jog J. M. mirė nuo hipertrofinės neobstrukcinės kardiomiopatijos esant staziniam širdies nepakankamumui II A, ji sukėlė ūmų širdies veiklos nepakankamumą ir plaučių edemą, kad nukentėjusysis mirė nuo S. J. suduotų smūgių, nenustatyta (b. l. 97-98). Pagal mirusiojo J. M. sesers prašymą (b. l. 101) ikiteisminis tyrimas vadovaujantis BPK 167 str. 2 d. buvo atnaujintas, kadangi miręs nukentėjusysis ginti savo teisėtų interesų negalėjo, o nusikalstama S. J. veika J. M. žala buvo padaryta (b. l. 102-103). Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. liepos 26 d. reikalavime pradėti ikiteisminį tyrimą buvo nurodyta, kokia žala nukentėjusiajam J. M. buvo padaryta, reikalavime yra išvardyti konkretūs mirusiajam padaryti kūno sužalojimai, konstatuota, kad iki nukentėjusiojo mirties jo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta (b. l. 104). Prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą ir pagal Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnį yra pagrįstas, nes abi veikos buvo padarytos ta pačia bendra tyčia – norėdamas prieš J. M. pavartoti fizinį smurtą, S. J. į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą turėjo įsibrauti, kadangi gera valia jo niekas į butą neįsileido. Todėl yra pagrindas tvirtinti, kad BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatyta aplinkybė (žalos padarymas), dėl kurios prokuroras turi teisę pradėti procesą ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 str. 1 d., buvo.
S. J. įsibrovimo į J. M. butą, J. M. sužalojimo neneigia. Jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 165 str. 1d., 140 str. 1 d., įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Įsibrovimo į J. M. butą faktą patvirtino ir liudytoja A. P. (b. l. 32-36, 46-49, 51-52, 96, 121-123, 125-129, 158, 159-160). Tai, kad A. P. gulėjo vienoje lovoje su J. M., J. M. įsibrovimo į nukentėjusiojo gyvenamąją patalpą nepateisina ir atsakomybės nelengvina.
Nuteistojo prašymas atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti provokuojantį nukentėjusiojo elgesį (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.), didelį S. J. susijaudinimą (LR BK 59 str. 1 d. 10 p.), kuriam įtakos turėjo neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, nepagrįstas. Provokuojantis elgesys yra toks, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį, t.y. įžeidimas, smurtas ar kitoks tyčinis elgesys. S. J. draugė A. P. bei jos motina parodė, kad A. P. ėjo miegoti pas nukentėjusį, nes bijojo S. J. smurto. A. P. yra pilnametė ir už savo veiksmus atsako pati, o J. M. jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tai, kad S. J. nepatiko nukentėjusiojo J. M. žvilgsnis, nereiškia, kad jis turėjo teisę dvidešimt aštuoneriais metais už save vyresnį nukentėjusįjį (gim. 1946 m.) pulti ir jį žaloti. Nei provokuojančio, nei neteisėto nukentėjusiojo elgesio apylinkės teismas ar kolegija nenustatė.
Apylinkės teismo sprendimas nepripažinti S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad nuteistais prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes S. J. nukentėjusįjį paliko be pagalbos ir ne pats pranešė apie nusikaltimą ikiteisminio tyrimo institucijoms, nėra objektyvus ir pagrįstas. Iš byloje esamų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai S. J. buvo įtariamas dėl tyčinio J. M. nužudymo ir kai kaltinimai buvo žymiai sušvelninti, taip pat teisiamajame posėdyje S. J. kaltu dėl nukentėjusiojo sužalojimo prisipažino visiškai, davė parodymus apie visas esmines bylos aplinkybes (b. l. 96). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis suvokė, jog nukentėjusiajam reikalinga skubi medicininė pagalba ar nukentėjusiojo gyvybei grėsė pavojus, todėl teigti, kad S. J. J. M. paliko be pagalbos sąmoningai, nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, nuteistojo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas bylos tyrimui buvo svarbus, nes padėjo tas veikas išaiškinti, todėl tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1d. 2 p.).
Teismas S. J. apsvaigimą nuo alkoholio atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.) pripažino pagrįstai, nes ši aplinkybė įtakos nusikalstamų veikų padarymui turėjo.
Skirdamas bausmes apylinkės teismas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nuostatomis vadovavosi, bausmių skyrimą motyvavo, tačiau bausmių už naujus nusikaltimus sudėjimą (BK 63 str. 3 d.) taikė nepagrįstai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., padarytos bendra tyčia, įsibrovimas į butą buvo tarpinės kliūties pašalinimas galutiniam tikslui pasiekti – sužaloti nukentėjusįjį, todėl laikytina, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra ideali, o tokiu atveju subendrinant bausmes už naujai padarytas nusikalstamas veikas turėjo būti taikyta ne bausmių sudėjimo, bet švelnesnės bausmės apėmimo griežtesne bausme taisyklė (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.). Kolegija mano, kad atsižvelgiant į apylinkės teismo nuosprendyje išvardytus bausmių skyrimo motyvus, tai, kad S. J. ir anksčiau buvo padaręs keletą nusikaltimų, baustas už administracinės teisės pažeidimus, baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos jam nedaro, sužalojo žymiai už save vyresnį žmogų, laisvės atėmimo bausmių skyrimas yra pagrįstas. Atsižvelgiant į visas kitas bylos aplinkybes, nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bausmė pagal BK 165 str. 1 d. jam paskirta tinkama. Pagal BK 140 str. 1 d. teismas S. J. paskyrė maksimalią sankcijoje numatytą bausmę, nors nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nėra žymiai reikšmingesnė už jo atsakomybę švelninančią aplinkybę, todėl laikantis BK 61 straipsnio nuostatų dėl bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. paskirta bausmė mažintina.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Nuteistojo S. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, tas veikas padėjo išaiškinti (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. S. J. paskirti aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. paskirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę apimti šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. paskirtąja aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis prie šios subendrintos bausmės pridėti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 12 MGL (1500 litų) dydžio baudą - ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 12 MGL (1500 litų) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.